KPD: esame liudininkai vieno didžiausių atradimų šiandieninės paveldosaugos istorijoje

Sausio 6 dieną Vilniaus arkivyskupija surengė spaudos konferenciją, pristatydama 2024 m. gruodžio 16 d. Vilniaus arkikatedros požemiuose surastas paveldo vertybes – Lietuvos ir Lenkijos valdovų įkapėms skirtas karūnas, skeptrą, valdžios obuolį bei kitas insignijas, daug  kitų  vertingų, su  Lietuvos  istorija  susijusių  radinių.  

„Džiugu, kad galime būti liudininkais vieno didžiausių atradimų šiandieninės  paveldosaugos istorijoje – tai, apie ką svajojo kelios istorija ir paveldu besidominčių žmonių kartos, išsipildė ir praturtino mus visus išskirtinės vertės radiniais, sustiprinančiais mūsų valstybingumo, Vilniaus, kaip valstybės ir  kultūros centro įvaizdį, leidžiančiais dar  geriau pažinti ir atvykstantiems svečiams pristatyti permainingą Lietuvos istoriją. Šis faktas parodė, kad turime vienyti institucijų ir specialistų pajėgas, plėsti  paieškų lauką, intensyviau tirti tiek Katedrą, tiek kitas Vilniaus vietas, ypač dabar, kai atsirado naujų, neinvazinių tyrimų metodų. Atradimo džiaugsmą kiek pritemdė kai kurie nesusipratimai, bet, reikia tikėtis, jie artimiausiu  metu išsisklaidys“, – sakė  Kultūros paveldo departamento  direktorius Vidmantas Bezaras.   

Primename atradimo priešistorę:

1931 m. Vilniaus Arkikatedroje surasti valdovų palaikai ir insignijos, artėjant Antrajam pasauliniam karui, 1939  m. buvo paslėpti Arkikatedros rūsiuose. Šių paslėptų vertybių vieta dešimtmečiais kėlė daug  mįslių  ne vienai tiek paveldosaugininkų, tiek šio statinio valdytojų  kartai. 1985 m.  rastos Katedros lobyno vertybės buvo dar kartą  paslėptos, kad  nenukeliautų į Maskvos ar Leningrado institucijas, ir visuomenei atvertos tik sulaukus Nepriklausomybės (šiuo metu eksponuojamos  Bažnytinio paveldo  muziejuje). Tuo  tarpu  kita  slėptuvė nerasta  iki  2024 metų, nors   daugelis  tyrimų ir  paieškų  sukosi  visai  greta  dabar jau  atvertos slėptuvės. 

2024 m.  antrą  pusmetį tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose suintensyvėjo informacijos kiekiai apie galimas Vilniaus Arkikatedroje paslėptų lobių vietas, jų paieškų istorijas. 2024 m. rugpjūčio 14 d. Kultūros paveldo departamentas (KPD) gavo ir LR Vyriausybės kanceliarijos persiųstą nagrinėti Sauliaus Poderio pranešimą apie Vilniaus Arkikatedroje galimai rastą LDK valdovų insignijų paslėpimo vietą, su pridėtomis neaiškiomis, galimai radimvietėje esančių daiktų nuotraukomis. KPD susisiekė su pareiškėju, susitiko su juo, išklausė jo informaciją, įvertino pridėtas jo darytas nuotraukas (pareiškėjas nurodė, kad jis jas padarė ekskursijos metu į sienoje esantį plyšį įkišęs inspekcinę kamerą). Galimos vietos pareiškėjas nenurodė, pageidavo pats dalyvauti ją identifikuojant.

KPD dėjo visas pastangas, kad Vilniaus arkikatedroje būtų pradėti tyrimai. Spalio  mėnesio pradžioje KPD organizavo  suinteresuotų  pusių  susitikimą, kviesdama Arkivyskupijos, Kultūros ministerijos, Valdovų rūmų, Mokslinės archeologijos komisijos atstovus kartu su pareiškėju aptarti  situaciją, tačiau  nei  Vilniaus  Arkivyskupijos, nei  Valdovų rūmų atstovai  nesutiko  bendrauti  su  S. Poderiu,  motyvuodami  tuo, kad  jis  be  savininko žinios, neturėdamas  leidimo paslapčia vykdė  tyrimus, o anksčiau yra teistas  didelį  rezonansą turėjusioje juodosios archeologijos  byloje.  

Spalio 9 d. Departamentas sukvietė pasitarimą  su minėtų institucijų  atstovais, kartu apsilankė  Katedros  rūsiuose ir, įvertinę  situaciją vietoje, vienbalsiai sutarė, kad būtina skubinti platesnius būtinus tyrimus bei kiek galima greičiau apžiūrėti ir įvertinti visas sienose esančias ertmes (kai kurios galimai atsiradusios naujai). Apie išgręžtų skylių atsiradimą, paskirtį, laiką informacijos Arkivyskupija neturėjo. Pasitarimo metu konstatuota, kad galimai savavališkai vykdoma paieška kelia grėsmę vertybėms, todėl būtina stiprinti Arkikatedros rūsių apsaugą.   Po susitikimo KPD dar kartą kreipėsi į Arkivyskupiją dėl sutikimo inicijuoti išsamesnius tyrimus.

Praeitų  metų  lapkričio 4 d.  ir  gruodžio  16  d.  Arkikatedros rūsiuose buvo atliktos detalesnės  sienose  esančių  ertmių ir   gręžtinių  skylių  apžiūros, ir  paskutiniosios apžiūros metu per esamą tarpą mūre buvo pamatyti laikraščio fragmentai ir juose įvyniotos metalinės dėžutės kampas. Arkivyskupijos teigimu, tą pačią dieną buvo sudaryta komisija. Jos sprendimu, užtikrinant vertybių apsaugą (toje vietoje vyksta ekskursijos), aptikti radiniai išimti, praardžius santykinai nedidelę XX a. betono skiediniu sumūrytą akmenų sienutę. 

Apmaudu, bet Arkivyskupija apie tai Departamento laiku  neinformavo  per  Kilnojamųjų  kultūros vertybių  įstatyme (12 str. 4 p.) nustatytą savaitės  terminą ir apie išimtas vertybes KPD sužinojo tik  2025 m. sausio 6 d.  

KPD Vilniaus teritorinis skyrius sausio 7 d. atliko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų insignijų radimvietės apžiūrą, surašė reikalavimą  pateikti  išsamią  informaciją  ir  radinių  sąrašą.  Apžiūros išvadomis,  slaptavietės  atvėrimo metu  žalos vertingosioms  savybėms nebuvo  padaryta – tai vertintina kaip procedūrinis  pažeidimas, neturėjęs  įtakos vertybėms ir Katedros vertingosioms savybėms.

Vertybių paieškose be Arkivyskupijos atstovų dalyvavo kompetentingi specialistai – Valdovų rūmų muziejaus generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas, tyrinėjęs Katedros ir čia kaupto lobyno istoriją, rengęs ne vieną parodą ir leidinį šia tema, bei šio muziejaus Archeologijos ir architektūros tyrimų skyriaus vedėjas Gintautas Striška, daug metų dalyvavęs Vilniaus Žemutinės pilies ir katedros archeologiniuose tyrinėjimuose, Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Rita Pauliukevičiūtė, restauratorė Indraja Kubilitytė.

Arkivyskupija sausio 8 d. viešai žiniasklaidoje pripažino pažeidę procedūras ir tą pačią dieną  Departamentui pateikė Lietuvos nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų atstovų parengtą „Vilniaus katedra. Karališkųjų insignijų ir kitų vertybių slaptavietės nustatymas ir jų perkėlimas į kontroliuojamą saugią vietą 2024 m. spalio 9 – gruodžio 16 d. darbų aprašą“, taip pat Vertybių suradimo ir jų iškėlimo 2024 m. gruodžio 16 d. protokolą, su išsamiai atliktomis radimvietės atvėrimo nuotraukomis ir 59 radinių aprašais bei nuotraukomis. Taip pat paprašyta vertybes įvertinti ir  įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Departamentas tikisi, kad  šie  nesusipratimai  nesumenkins džiaugsmo ir  pasididžiavimo  surastomis vertybėmis, taip pat tikisi  platesnių  tyrimų  ir  sklandaus bendradarbiavimo su Arkivyskupija bei  kitomis  institucijomis.

Su atradimo dokumentais galima susipažinti KPD svetainėje.