Krašto apsaugos savanorių pajėgoms – 25-eri!
Sausio 17 dieną Lietuvos Krašto apsaugos savanorių pajėgoms sukako 25-eri! Lietuvių tautai niekada nebuvo svetima savanorystės idėja. Jos vedami skirtingu laiku Tėvynės ginti stojo įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir socialinės padėties žmonės. Priešindamiesi ginklu, žodžiu, spauda ir tikėjimu, jie stengėsi išsivaduoti iš priespaudos, iškovoti bei įtvirtinti valstybingumą ir nepriklausomybę.
XX a. pabaigoje, dar prieš paskelbiant, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė, jau buvo mąstoma apie kariuomenės atkūrimą. Pirmieji žingsniai žengti 1989 m., kai ėmė kurtis savanorių-žaliaraiščių būriai. 1990 m. buvo pradėta kurti karinė sistema, formuojama ir įgyvendinama krašto apsaugos koncepcija, o savanorių telkimąsi paspartino sovietų agresijos stiprėjimas. 1991 m. sausio įvykiai, kai priešiškos jėgos stengėsi palaužti Lietuvos nepriklausomybės gyvybingumą, buvo kulminaciniai. Šie įvykiai sujudino dešimtis tūkstančių žmonių. Kario priesaiką davė ir savanoriais tapo ne tik Parlamento, kitų objektų gynėjai… Į savanorių pajėgas atėjo tūkstančiai žmonių. 1991 m. sausio 17 d. įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT, nuo 1998 m. gegužės 5 d. – Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP), kuri įteisino savanorių, grėsmės atveju pasiryžusių ginti valstybę, veiklą.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės įkūrimo data laikoma 1991 m. gegužės 22 d. Tada ji vadinosi Klaipėdos savanorių rinktinė. 1999 m. sausio 15 d. Klaipėdos rinktinei suteiktas Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vardas. Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė yra Krašto apsaugos savanorių pajėgų dalis, viena iš 6 rinktinių, išsidėsčiusių Lietuvos teritorijoje. Šiandien rinktinė sėkmingai vykdo karių savanorių rengimo, karo prievolės administravimo, įgyvendinimo ir kitas užduotis Krašto apsaugos savanorių pajėgų sudėtyje.
Pagrindinis rinktinės uždavinys – rengti karius savanorius, siekiant vystyti ir išlaikyti parengtus, perdislokuojamus, tam tikrą laiką laiką nustatytoje vietovėje išlaikomus pajėgumus, gebančius savarankiškai, naudojant mažų padalinių taktiką, Lietuvos kariuomenės ar sąjungininkų sudėtyje užtikrinti nacionalinių poreikių ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.
3-iojoje rinktinėje tarnauja arti tūkstančio karių, kurie rengiami ginti valstybės sausumos teritoriją, dalyvauti tarptautinėse operacijose, prireikus teikti paramą sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms, teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. 3-ioji rinktinė susideda iš 8 pėstininkų kuopų, Štabo ir aptarnavimo kuopos bei rinktinės štabo.
303 pėstininkų kuopa yra savo gimtam kraštui ir apylinkėms ištikimų karių pavyzdys. Kuopos dislokacijos vieta – Plungė. Yra karių, kurie kuopoje tarnauja beveik 20 metų. Nors kai kurie gyvena 300 km nuo kuopavietės, tačiau į pratybas visada atvažiuoja. Plungės kuopos šūkis „Valia – mūsų galia!“ puikiai apjungia senbuvių karių patirtį bei jaunų karių energiją, entuziazmą.
Eina laikas, keičiasi žmonės, keičiasi vertybės ir idealai. Šiandieną KASP 3 rinktinėje – nauja jaunų savanorių karta. Tačiau negalime pamiršti tų, kurie į savanorių tarnybą, į rinktinę atėjo prieš daug metų. Geriausias pavyzdys – 307 pėstininkų kuopos (Tauragė) vyr. eil. Anatolijus Batūrinas, kurio tarnavimo stažas kovo 11 d. sieks net 25 metus. Kariai ateina į karo tarnybą laisvu apsisprendimu, pasiryžę ginti Tėvynę. Šie bruožai neatsiranda tik iš valstybės konstitucijos, įstatymų ir karo vadų įsakymų, jie pirmiausia subręsta žmogaus viduje, juos skatina širdies balsas, pareigos ir solidarumo jausmas. Tokių žmonių reikia rinktinei. Tokių žmonių reikia Lietuvai! Jei Tu toks – prisijunk!