Kraštiečių šventė „Po gimtinės dangum“

Gražus kelias į tėviškę. Neprailgsta jis, nepabosta. Jau, rodos, atmintinai moki kiekvieną posūkį – vingį, kiekvieną kalną – pakalnėlę, pažįsti kiekvieną mišką – girelę, kiekvieną lauką ar pievą, – o vis stebiesi ir atsistebėt negali, o vis grožiesi, vis aikčioji mintyse….

Vieną rugpjūčio šeštadienį keliai ir takeliai vedė į Grybėnų kaimą (Ignalinos r.). Čia jau trečiąjį kartą vyko tradicinė kraštiečių šventė „Po gimtinės dangum“. Susirinko buvę grybėniškiai iš įvairių Lietuvos kampelių pabendrauti, susitikti, vieni kitais pasidžiaugti, vaikystę ir jaunystę prisiminti.

Išleiskim širdis pasivaikščiot

Šventė prasidėjo Gedžiūnėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčioje. Šv. Mišias aukojęs kunigas Sigitas Grigas, kviesdamas gimtinėje „išleisti širdis pasivaikščiot“, ragino pamiršti nuoskaudas, pyktį, pavydą – viską, kas kelia nerimą ar slegia nors vieno širdį, linkėjo, kad visus vienytų tikėjimas, meilė, viltis.

Po šv. Mišių visi sugužėjo prie kaimo seklyčios. Ten svečių jau laukė renginio šeimininkės Jolita ir Teresė, stygas derino Adutiškio kaimo kapela, nosį kuteno verdamos žuvienės kvapas. Bendruomenės pirmininkė Jolita Rimkovienė padėkojo visiems susirinkusiems: „Būdami čia Jūs įrodote, kad ši šventė yra labai svarbi, reikalinga ir laukiama. Ne aukšti kalnai, ne žali slėniai ar sraunios upės lemia krašto grožį, o paprasti žmonės – kilniais darbais gražinantys ir garsinantys savo tėviškę, prisimenantys saviškius, norintys susitikti, pasidžiaugti ir džiaugsmais pasidalyti, dainą sudainuoti, ašarą nubraukti, širdį nuraminti“. Ji pakvietė ir šįkart smagiai pasibūti, o kitąmet vėl susitikti ir drauge paminėti Grybėnų kaimo 280 metų jubiliejų.

Vietos gyventojus, bendruomenės narius, visus svečius sveikino seniūnas Drąsutis Jelinskas, Birutė Žemaitienė, LR Seimo nario Gintauto Kindurio padėjėja Ona Zaleckienė ir linkėjo džiugių akimirkų, priminė, kaip svarbu tęsti šią gražią kraštiečių susitikimų tradiciją, nes kur žmogus benueitų, kur bekeliautų – visada gera sugrįžti į savo tėviškę.

Jau ne pirmus metus šventėje pagerbiami ir kaimo senoliai. Šįsyk gėlėmis, atminimo dovanėlėmis ir daina bendruomenė sveikino 91-erių sulaukusią Albiną Miciūnienę ir 90-ies – Bronę Šalnienę.

„Esu Grybėnų kaimo vaikas“

Janina Abaravičiūtė-Daujotienė, į kraštiečių susitikimą atvežusi savo kūrybos darbų parodą, prisistatė šiltai „Esu Grybėnų kaimo vaikas. Gimtojo kaimo laukai, miškai, pievos, Dysnų ežeras ir čia augantys ąžuolai visą gyvenimą neišdilo iš mano atminties. Tai formavo mano asmenybę, iki šiol tai jaučiu“. Pradėjusi siuvinėti paveikslus jau vyresniame amžiuje, moteris papasakojo, kaip į kūrinius sudėjo savo išgyvenimus, kaip į tūkstančius dygsnių susiuvo šimtus minčių ir širdies kalbą. „Būčiau laiminga, jei mano paveikslai suteiktų bent truputį malonumo kraštiečiams,“ – sakė J. Daujotienė.

Nuo saulės pasislėpę šventės dalyviai kaimo seklyčioje galėjo apžiūrėti ir dar vieną parodą. Jos autorės Natalijos Juknevičienės prisiminimai susiję su vaikyste, kuomet viešėdavo pas senelius Garšvinės kaime, esančiame šalia Grybėnų. „Labai susižavėjau meniniais paveikslais, kuriuos matydavau pas savo senelę. Mėgau gamtą ir peizažus, kuriuos visada norėjau įamžinti. Tai tapo mano hobiu“, – pasakojo rajoninės parodos „Aukso vainikas“ 2016 m. laureatė.

Bendruomenė tarsi medis

Renginio metu susirinkusieji ne tik išgirdo, bet ir projektoriumi rodomose nuotraukose pamatė praeitų metų šventės akimirkas ir kaip šiandien gyvena grybėniškiai, kas jiems rūpi. Jolita ir Teresė trumpai apžvelgė vietos bendruomenės veiklą, dalyvavimą įvairiuose renginiuose: minėta Pasaulinė mezgimo viešumoje diena, dalyvauta renginiuose menininkui Giedriui Mackevičiui atminti, ant Kazlupiškės piliakalnio giedota Tautiška giesmė, dalyvauta Valtininko šventėje Palūšėje, Rytų Aukštaitijos bendruomenių sąskrydyje ir kt. Pasidžiaugta, kad bendruomenėje daugėja narių, ji tarsi medis auga ir tvirtėja sulig kiekviena diena, grybėniškiai ne tik stengiasi dirbti ranka rankon, bet ir garsina gimtąjį kaimą už jo ribų.

„Karolis yra – šventė bus“

Klebonas Sigitas, išvydęs atvykusį iš Vilniaus Karolį Iškauską, džiugiai tarė: „Karolis yra – šventė bus“. Vaikinas prieš metus netikėtai prisistatė kraštiečių šventėje ir visus užbūrė akordeono muzika, tikru nuoširdumu, meile močiutės Onos Juknevičienės gimtinei – šalia Grybėnų esančiam Diediškės kaimui. Dabar ten, deja, tik vyšnios ir obelys auga: bet Karoliui šis kraštas svarbus. Gal todėl jis kartu su broliu, tėvais ir močiute atkanka gerą gabalą kelio, dalyvauja šventėje ir daro tai, ką moka geriausiai – nepailsdamas groja, dainuoja ir būna kartu su visais, tarsi primindamas, kad ne visi dar takeliai užžėlę…

Po visų kalbų, sveikinimų, padėkų Adutiškio kaimo kapela dovanojo smagų koncertą. Ilgai tą vakarą netilo kalbos, pašnekesiai…Skambėjo dainos už stalo ir šokio ritme.

Iki naujų susitikimų!

Grybėnų kaimo bendruomenė dėkoja

Kraštiečių šventė nebūtų buvusi tokia graži, matoma ir turininga, jei ne rėmėjai ir visi, kurie prisidėjo, kad ji įvyktų.

Už paramą ir supratimą dėkojame LR Seimo nariui Gintautui Kinduriui ir jo padėjėjai Onai Zaleckienei, Ignalinos raj. savivaldybei, Kazitiškio seniūnijai.

Už „neužrakintą širdies gerumą“ ir paramą – UAB „Padvaiskas ir Ko“, UAB „Legra“, UAB „Idavang“, ūkininkui Tadeušui Koršuliui, AB „Imeda“, UAB „Fintera“, Laimai ir Zoranui Milovancevičiams.

Už visokeriopą pagalbą – kaimo bibliotekininkei Daliai Koršul, vietos darbštiesiems pagalbininkams: Audros ir Antano Panavų šeimai, Rasai Švilpaitei ir visiems talkinusiems.

Už ypatingąją žuvienę – Vitalijui Koženkovui ir draugams, o už gausų vaišių stalą – šeimininkėms.

Už puikų koncertą ir vakaro linksmybes – smagiajai Adutiškio kaimo kapelai, taip pat bažnyčioje vargonavusiai Danutei Gasiūnienei.

Už šventės akimirkų įamžinimą – fotografui Algimantui Brazaičiui, už sklaidą – informaciniams rėmėjams laikraščiams „Nauja vaga“ ir „Mūsų Ignalina“.