Kraštiečiui rašytojui Petrui Dirgėlai skirtas renginys
Praėjusį ketvirtadienį vyko kraštiečio rašytojo Nacionalinės premijos laureato Petro Dirgėlos (1947−2015) atminimo vakaras J. Lankučio viešojoje bibliotekoje, į kurį atvyko rašytojo žmona Dalia Juodkaitė-Dirgėlienė, leidyklos „Versus aureus“ redaktorė Margarita Lankutytė-Dautartienė, literatūrologė Jūratė Sprindytė ir rašytojas Danielius Mušinskas. Tarp renginio svečių – ir mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, Savivaldybės tarybos narys literatas Albinas Klizas.
Šilta vis dar ryškių prisiminimų dvasia gaubė visus susirinkusiuosius, − tarp jų ir Petro ir Dalios Dirgėlų mokytoja Donata Leketienė, ir buvusi bendradarbė „Bangos“ laikraštyje Aldona Vareikienė, Endriejavo seniūnijos seniūnė Laimutė Šunokienė, atvykusi su būreliu endriejaviškių ir žadeikiškių (iš Žadeikių kaimo kilęs P. Dirgėla), − tai ir rašytojo giminės, ir klasės draugai.
Literatūrologė J. Sprindytė kalbėjo apie rašytojo kūrybą, išryškindama jos ištakas iš gimtosios žemės gelmių, kurios neišsemiamai maitino jo kūrybą. Intelektualioje istoriosofinėje P. Dirgėlos prozoje skleidžiasi Lietuvos kūrimosi, tautos pasaulėvaizdžio formavimosi bruožai nuo pat priešistorinių laikų iki šiandienos. Jo kūryba – ne taip lengvai skaitoma, ne taip lengvai pažįstama ir suvokiama, daugiaplanė, verta gilių studijų.
J. Sprindytė pasakojo, koks jautrus rašytojas buvo detalėms, kaip jis sugebėdavo panaudoti savo draugų, pažįstamų pasakojimus (netgi apie sapnus) savo kūryboje. Taip pat literatūrologė pristatė knygą „Apie Karalystę: Petrą Dirgėlą kalbina Vilius Bartninkas“. Šios knygos autorius – jaunas žmogus, šiuo metu studijas tęsiantis Kembridže, kurio žvilgsnis į P. Dirgėlos kūrybą labai savitas – ne kaip literatūros, o kaip geopolitikos tyrėjo.
Kad rašytojo P. Dirgėlos kūrybą dar ne vienas atras, tyrinės ir aukštai vertins – neabejoja ir rašytojas Danielius Mušinskas, − nes joje išreikštos svarbios visuotinės idėjos, kuriomis remtis gali daug skaitytojų kartų, ieškodamos savo ištakų, paskirties, būties įprasminimo.
Rašytojo žmona Dalia Juodkaitė-Dirgėlienė, kuri yra kito mūsų rajono garbės piliečio – Vilniaus universiteto profesoriaus, ilgamečio buvusio rektoriaus Benedikto Juodkos sesuo – prisiminė mokyklinę draugystę, pasivaikščiojimus paminijo takais, ilgus laimingus ir įdomius metus Vilniuje, pasakojo ir apie paskutinius kelerius rašytojo metus, kuriuos jis daugiausia leisdavo Endriejave, pas sergančią mamą, pats sirgdamas rūpestingai ją slaugė.
Dalia puikiai išlaikiusi žemaičių tarmę, ne vienus metus vadovavo Žemaičių draugijai Vilniuje, − bibliotekai ir renginio svečiams dovanojo žurnalų „Žemaičių žemė“ ir kitų leidinių.
Endriejavo seniūnijos seniūnė Laimutė Šunokienė padovanojo Daliai savo keptos duonos kepalą, pasakojo apie glaudžią bendrystę su rašytoju Endriejave, − ypač paskutiniaisiais jo gyvenimo metais, taip pat perdavė diskelį ir laišką nuo kito endriejaviškio literato – Antano Žemgulio.
Rašytojo žmona patikino, kad P. Dirgėlai ypač svarbus buvo Gargždų garbės piliečio vardas, jis didžiavosi juo, visada jautė pareigą savo kraštui, jos žmonėms, kurią išreiškė ne tik dovanodamas knygas bibliotekoms, bet ir susitikimuose su vietos žmonėmis, mokiniais.
Margarita Lankutytė-Dautartienė taip pat prisiminė rašytoją kaip bičiulį, nevienadienės, plačių horizontų kūrybos autorių.
Mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė pasakojo, kaip godžiai kartu su mama skaitė sunkiai gautą 1988 m. išleistą esė apie tėviškę „Minijos žemė“, apie vėlesnius susitikimus su rašytoju, šiltus pokalbius apie literatūrą ir savo kraštą.
Gargždiškė Donata Leketienė, nors tik metus buvo Petro ir Dalios lietuvių kalbos mokytoja, vėlesniais metais bendravo, turi ir Petro Dirgėlos laiškų, kuriuos citavo ir žadėjo perduoti bibliotekai ir „Bangos“ laikraščiui. Šiuose laiškuose taip pat atsispindi „dirgėlizmo“ bruožai, kuriuos dar reikia iškelti ir iš naujo tyrinėti.
Atsiminimais dalijosi ir Savivaldybės tarybos narys literatas Albinas Klizas, dėkojo Daliai ne tik už P. Dirgėlos atminimo saugojimą, bet ir už didelius darbus žemaičių kraštui.
Už daugybę padovanotų knygų Gargždų ir Endriejavo bibliotekoms, už ilgametę prasmingą draugystę, už nuolatinį kultūros palaikymą, kraštiečių skatinimą skaityti ir mylėti savo kraštą Daliai Juodkaitei-Dirgėlienei ir kitiems renginio svečiams iš Vilniaus dėkojo J. Lankučio bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Diana Ciparienė.
„Bangos“ laikraščio redaktorė Vilija Butkuvienė iškėlė idėją šiuo metu Endriejave tuščiame likusiame P. Dirgėlos mamos name įkurti Gargždų krašto muziejaus filialą. Be to, anot redaktorės, dirgėlizmą, ir ne tik jį, reikia tyrinėti plačiau ir giliau. Šiuo metu su kitais mūsų žymiaisiais kraštiečiais – profesoriais Alvydu Jokubaičiu, Leonidu Donskiu, jaunais gabiais studentais, buvusiais mūsų rajono gimnazijų abiturientais − mezgasi idėjų surengti konferenciją ar paskaitų ciklą, pritraukiant dar daugiau intelektualių žmonių, kurie gebėtų sudominti visuomenę savo tyrimais, įžvalgomis ir sutvertų naują dalijimosi naudinga, kūrybiška patirtimi erdvę čia – Minijos žemėje.
