Kraštotyrinė stovykla „Ką šneka upė?“

Jau trečius metus Turgelių „Aistuvos“ gimnazijos moksleiviai dalyvauja tęstiniame projekte „Vilnios kraštas – 2016“, kurį organizuoja VšĮ Trakų švietimo centras.

Šiais metais mūsų kraštotyrinė stovykla vadinosi „Ką šneka upė?“. Stovyklai vadovavo gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Jolanta Lazdauskienė ir pradinių klasių vyresnioji mokytoja Donata Bartasevičienė. Numatytas veiklas įgyvendinti padėjo  chemijos vyresnioji mokytoja Olga Dikšė, geografijos vyresnioji mokytoja Božena Maciulevičienė, lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Irina Gimžūnienė, lietuvių kalbos mokytoja Jurgita Venienė, dailės mokytoja Lena Chvičija, technologijų vyresnysis mokytojas Aurimas Lingė, tikybos mokytoja Ana Jasiukevič, socialinė pedagogė Aurelija Jančioraitė.

Turgelių kaimą, kuriame yra mūsų gimnazija, juosia viena gražiausių Lietuvos upių –  Merkys. Vaizdingi upės krantai, šalia stūksantis piliakalnis, kaimai, sodybos, žmonės mums daug ką gali papasakoti. Tik reikia prakalbinti upę….

Kiekviename vandens telkinyje gausu augalų ir gyvūnų. Deja, nemažai upių, ežerų ir upelių užteršti fabrikų, žemės ūkio nuotekomis, buitinėmis atliekomis. Stovyklos dalyviai kartu su biologijos ir chemijos vyresniąja mokytoja Olga Dikše atliko tiriamąjį darbą. Mokiniai tyrė vandens užterštumą, domėjosi augmenijos įvairove.

Kartu su geografijos vyresniąja mokytoja Božena Maciulevičiene mokiniai aiškinosi, kodėl upė teka vingiais, matavo upės srovės greitį, plotį ir gylį, vandens temperatūrą, aiškinosi, kodėl upės vanduo ardo krantus. Kaip medžius maitina šaknys, taip upes maitina jų intakai, kurie prasideda iš mažų upokšnių ir po truputį virsta upeliais. Mokiniai sužinojo Merkio intakų pavadinimus.

Nėra tokios upės, kuri nebūtų apdainuota poetų, liaudies atmintyje nebūtų išlikę legendų ir padavimų…Kartu su gimnazijos lietuvių kalbos vyresniąja mokytoja Irina Gimžūniene ir lietuvių kalbos mokytoja Jurgita Veniene stovyklautojai rinko literatūrinę medžiagą apie Merkį ir jo intakus, kūrė savo eilėraščius, kalbino vietos gyventojus ir klausė, ką jiems reiškia gyvenimas prie Merkio upės.

Dailės mokytoja Lena Chvičija savo pasakojimais apie nenusakomą gausybę spalvų, atspalvių, kurie vyrauja gamtoje, uždegė mokinių norą piešti Merkio upę gamtoje. Puikūs, nepakartojami stovyklautojų darbai!

O kaip orientuotis prie upės?.. Vieną dieną surengėme 5 kilometrų skautų orientacinį žygį Merkio upės pakrantėmis. Žygio vadovė, Lietuvos Skautijos jūrų skautė, gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Jolanta Lazdauskienė, jai talkino gimnazijos socialinė pedagogė Aurelija Jančioraitė, sukūrė žygio planą su užduotimis. Komandos, kurios įvykdė užduotis greičiau, dar spėjo padaryti „gerąjį darbelį“ ir sutvarkyti Merkio upės pakrantes. Laukė ir staigmena. Baigiantis žygiui „dingo“ vadovė Jolanta, kuriai reikėjo pristatyti rastus „lobius“, „susižeidė“ komandų vadai, kuriems reikėjo „gelbėti gyvybę“. Žygeiviai išsisuko iš keblios situacijos – vadovę surado, komandų vadų gyvybes išgelbėjo.

Tyrėme, kūrėme, piešėme, orientavomės gamtoje… O kaip visa tai parodyti? Bendru stovyklautojų susitarimu, pasitelkę į pagalbą technologijų vyresnįjį mokytoją Aurimą Lingę ir tikybos mokytoją Ana Jasiukevič, padarėme stendus, į kuriuos sudėjome visą surinktą medžiagą. Pavyko puikiai!

Paskutinę stovyklos dieną aptarėme, kas mums pavyko, kas buvo sunku, ką keistumėme ir darytumėme kitaip. Diskusijos, stovyklos akimirkų prisiminimai persikėlė į gimnazijos kiemą, kuriame kūrėme stovyklos uždarymo laužą.

Lik sveika, stovykla! Labas, vasarėle!

Ačiū visiems stovyklautojams ir kolegoms už turiningai praleistą, greitai prabėgusią savaitę.