Kraštotyrininkui Benjaminui Kondratui įteikta 2015-ųjų Kalbos premija
Penktadienį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje surengtame Kalbos vakare filologui, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui ekspertui, kraštotyrininkui Benjaminui Kondratui įteikta 2015-ųjų Kalbos premija. Laureatui premija skirta už ilgametį lituanistikos tradicijų įprasminimo darbą, literatūrinės kraštotyros inicijavimą ir plėtojimą.
Premiją įteikusi Seimo Pirmininko pavaduotoja, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė sakė: „Kiekvienas laureatas – tai ypatingu intelektu spindinti asmenybė, skleidžianti gėrį ir kurianti kalbą. Prie kalbos kūrimo prisidėjo ir mokytojas ekspertas Benjaminas Kondratas. Dėkoju Jums, Benjaminai, už literatūrinės kraštotyros iniciatyvą – būkite tvirtas ir tegu Jūsų mokiniai taip myli Lietuvą kaip Jūs.“
Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė pabrėžė, kad teisė kalbėti gimtąja kalba – viena iš prigimtinių teisių. „Bet nepriklausomai valstybei, jos institucijoms šią teisę garantuoti yra pareiga. Manau, kad viena iš formų skatinti lietuvių kalbos kūrimą, jos puoselėjimą kaip administracinės, mokslo, sprendimų kalbos yra ir Kalbos premijos teikimas“, – pažymėjo Seimo Pirmininko pavaduotoja.
Dvyliktąjį kartą įteikta Kalbos premija, kilusi kaip spaudos atgavimo 100-mečio minėjimo sumanymas, I. Degutienės teigimu, jau tapo prestižiniu apdovanojimu.
Šių metų Kalbos vakaras „Proteggere le nostre frontiere“, arba Pasisveikinimas su Tėvyne“ skirtas Mykolo Kleopo Oginskio metams užverti ir pagerbti kiekvieną, kuris Tėvynei tarnavo kaip galėdamas ir turėjo iš jos išvykti. M. K. Oginskio metų pabaigos proga I. Degutienės linkėjo kiekvienam ir pirmiausia politikams saugoti sienas, nes jos turi ne tik fizinę, bet ir dvasinę vertę: jos saugo visuomenės gyvenimą, tradicijas ir patirtis.
Seimo Pirmininko pavaduotoja kalbėjo: „Šis vakaras mums priminė – ir didelės asmenybės klysta iš meilės Tėvynei. Tas, kuris myli Tėvynę, keliauja per gyvenimą ieškodamas sprendimų ir aukodamasis. Užuot bėgęs nuo atsakomybės, ją priima, svarstydamas ir siūlydamas besikeičiančioms valdžioms tai, kas gali atrodyti geriausia visuomenei.“
Pasak I. Degutienės, „mes šiandien turime pagrindo jaustis laimingi ne todėl, kad turim rūpesčių, bet todėl, kad šiandien kartu su visa Europa juos sprendžiame, o ne ji sprendžia už mus ar vietoje mūsų, ir juolab – ne Rytų valstybė, kuriai buvo pasiryžęs tarnauti Oginskis.“
Kalbos vakarą organizavo Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, Kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Rašytojų klubas.
Kalbos premija, įsteigta įprasminant lietuvių visuomenės veikėjos, redaktorės, spaudos laisvės gynėjos Felicijos Bortkevičienės atminimą, teikiama kasmet nuo 2004 m. Laikantis tradicijos, ji įteikiama metų pabaigoje per Kalbos vakarą. Premija skiriama už neatlygintinai padarytus darbus puoselėjant Lietuvoje ar užsienyje lietuvių kalbą, lituanistinius tyrimus, lituanistinį paveldą. Iš viso 2004–2015 metais Kalbos premija įvertinta 18 asmenybių.
B. Kondratas – literatūrinės kraštotyros pradininkas Lietuvoje. Jis yra unikalios 12 knygų serijos „Kūrėjų pėdsakais“ autorius, redaktorius ir leidėjas savo lėšomis. „Kūrėjų pėdsakais“ – išsami Lietuvos regionų literatūrinės kraštotyros serija, skirta mūsų šalies regionų ir atskirų vietovių literatūriniam paveldui. B. Kondrato parengta serija prikelia iš užmaršties nenaudotus originalius šaltinius ir faktus apie Lietuvos kultūros ir meno kūrėjus.
Nuo 1956 m. B. Kondratas spaudoje paskelbė apie 400 darbų kultūros, kalbos, literatūros, didaktikos ir kitais klausimais, iš jų apie rašytojus – 270. Laureatas dirba ir kaip kalbos redaktorius, yra parengęs atsiminimų knygas, monografijas, kūrybos rinkinius, parengė ir išleido „Lietuvių kalbos taisykles“.
