Kraštotyros muziejuje – skulptoriaus J. Zikaro 140-osioms gimimo metinėms skirta konferencija
Šiandien Kraštotyros muziejuje vyksta skulptoriaus Juozo Zikaro 140-osioms gimimo metinėms skirta konferencija „Iš Panevėžio praeities: Juozas Zikaras ir jo kultūrinė aplinka“.
„Minime 140-ąsias skulptoriaus Juozo Zikaro gimimo metines. Minint tokias išskirtines asmenybes nėra lengva įtilpti į sąvokas, apibūdinančias jų nuveiktus darbus, kūrybinį kelią. Iš tiesų Juozas Zikaras – mokytojas, profesorius, menininkas, kūręs Lietuvos ženklus, kurio kūrybinis palikimas saugomas ir čia, Panevėžyje, ir visoje Lietuvoje. Žmogus, kūręs Lietuvos tapatybę ir pats tapęs šios tapatybės dalimi, yra vienas ir tas pats žmogus – mūsų kraštietis Juozas Zikaras Neabejoju, kad šiandien čia išgirsime daug negirdėtų, naujų įžvalgų apie menininko kūrybinį kelią. Dėkoju konferencijos organizatoriams ir pranešėjams už suteikiamą galimybę dar daugiau sužinoti apie šią iškilią asmenybę“, – sveikinimo kalbą sakė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.
J. Zikaro gyvenimo kelias glaudžiai susijęs su Panevėžiu. 1919–1928 m. jis čia gyveno ir kūrė, dirbo dailės mokytoju Panevėžio valstybinėje gimnazijoje bei Mokytojų seminarijoje. 1928 m. tuometinio švietimo ministro kvietimu jis persikėlė į Kauną. 1929 m. pradėjo dėstytojauti Kauno meno mokykloje ir joje dirbo iki savo tragiškos mirties. 1944 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Palaužtas sovietinio saugumo persekiojimų ir tardymų, J. Zikaras tragiškai mirė 1944 m. lapkričio 10 d., palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Gyvendamas Panevėžyje J. Zikaras sukūrė daugelį nepriklausomos Lietuvos simboliais tapusių meno kūrinių: Laisvės statulą (jos kopija puošia Prezidentūros reprezentacinę salę), Knygnešio skulptūrą Kauno karo muziejaus sodelyje, Lietuvos Respublikos monetas, daugelio iškilių valstybės ir visuomenės veikėjų biustus ir bareljefus.
J. Zikaro sukurta Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros pagrindinio altoriaus skulptūra, buvusiame Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastato salėje sukurti 12 „Atlantų“. Gyvendamas Panevėžyje skulptorius biustuose įamžino lietuvių nacionalinio atgimimo veikėjus J. Basanavičių ir V. Kudirką. Čia sukurti ir Vydūno, J. Šliūpo, vyskupo K. Paltaroko, Maironio, Jonušo Radvilos, bendradarbių mokytojų (M. Grigonio ir kt.) skulptūriniai portretai., J. Zikaras sukūrė Mąstytojo, Motinos skulptūras, Šv. Petro ir Povilo skulptūras Paįstrio bažnyčioje, M. K. Čiurlionio antkapinį paminklą (Vilniaus Rasų kapinėse), S. Daukanto biustą, A. Smetonos ir daugelio kitų žymių žmonių bareljefus, Vytauto Didžiojo, vyskupo M. Giedraičio, J. Tumo-Vaižganto atminimo medalius, Lietuvos nepriklausomybės jubiliejinį medalį.
J. Zikaras yra XX a. pirmosios pusės Lietuvos meno klasikas. Skulptorius emociškai taikliai atsiliepė į visuomenės gyvenimo aktualijas, jo kūriniai formavo ir formuoja lietuvių pilietinius bei tautinius jausmus. Taip pat yra vienas iš tarpukario dailininkų kartos mokytojų ir ugdytojų. 2012 m. J. Zikarui suteiktas Panevėžio miesto Garbės piliečio vardas.
