Kriminalistais negimstama – tampama
Metų sekliu buvo išrinktas Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Raimondas Alseika. Pateikiame interviu su šiuo pareigūnu.
Buvote pripažintas 2015-ųjų Metų sekliu. Ar tikėjotės šio aukšto įvertinimo? Ko dar galėtų siekti kriminalistas?
Asmeniškai man šis įvertinimas yra netikėtas. Metų seklio apdovanojimas – tai didžiulė garbė ir didžiausias atlikto darbo įvertinimas. Taip pat noriu padėkoti visai tyrimo komandai, prisidėjusiai prie šio nusikaltimo išaiškinimo, ir kuri yra neatsiejama šio įverinimo dalis. Tik kokybiškai ir profesionaliai atliktas komandinis darbas padėjo per maksimaliai trumpą laikotarpį išaiškinti rezonansinį nusikaltimą.
Jums, kaip metų sekliui, įteikta Š. Holmso pypkė. Ar skaitydavote, skaitote detektyvinę literatūrą? Ką Jums reiškia šis personažas?
Š. Holmsą įkūnijantis personažas pasižymėjo ypatingais gebėjimais. Tačiau man jis – tik personažas. Realybėje viskas šiek tiek kitaip. Tikrai mūsų policijos bendruomenėje yra gyvų pavyzdžių tiek tarp buvusių, tiek tarp šiuo metu dar dirbančių darbuotojų, iš kurių galima būtų pasimokyti ir perimti teigiamą patirtį.
Detektyvinę literatūrą taip pat paskaitau. Imponuoja D. Dargio parašytos dokumentinės knygos apie Lietuvos „mafiją”. Tai lyg ir savotiškas Lietuvos kriminalinės policijos nuveiktų darbų metraštis. Iš detektyvinių filmų išskirčiau rusų serialą „Susitikimo vietos pakeisti negalima” su garsiu aktoriumi V. Visockiu. Mano asmenine nuomone, tikrai verta pažiūrėti.
Gal nuo mažumės norėjote sekti tokiais personažais? Kaip tapote kriminalistu?
Kuo norėjau tapti, būdamas vaikas, nelabai ir prisimenu. 1992 m., baigęs įvadinius policijos pareigūnų rengimo kursus, buvau paskirtas Klaipėdos transporto policijos kriminalinės policijos vyresniuoju policininku. Nuo 2002 m. iki šiol dirbu Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje.
Ar dažni momentai, kai pagalvojate, jog Jūsų duona gana sunki? Kuo būtumėt, jei ne kriminalinės policijos darbuotoju?
Mano nuomone, kiekviena profesija yra savotiškai sunki. Tai būtų galima pasakyti ir apie mokytojus, gydytojus, gaisrininkus ir panašiai. Kiekvienas iš mūsų dirbame sunkų ir atsakingą darbą, o policijos bendruomenė dar ir užtikrina visuomenės saugumą. Svarbiausia, kad kiekvienas iš mūsų, dirbdamas savo darbą, jaustųsi savo „rogėse” ir pareigą atliktų kiek įmanoma atsakingiau.
Kuo būčiau, jei ne kriminalinės policijos darbuotoju? Galiu drąsiai atsakyti – tik kriminalistu, nes šį darbą išmanau geriausiai.
Kas labiausiai atgaivina, dieną ir naktį dirbus su sunkiais nusikaltimais?
Prasiblaškymui, pasitaikius progai, nuvažiuoju prie jūros, į mišką pasivaikščioti. Taip pat gero komedinio žanro filmo peržiūra.
Ar Klaipėdos verslininko nužudymo atskleidimą per dvi paras, už kurį ir tapote sekliu iš didžiosios raidės, laikote reikšmingiausiu per savo karjerą? Jei ne, trumpai papasakokite, kokio nusikaltimo?
Šio nusikaltimo išaiškinimas – vienas iš reikšmingesnių tyrimų, kuriame teko dalyvauti. Tačiau pasikartosiu – tai buvo puikiai organizuotas ir profesionaliai atliktas komandinis darbas.
Iš praities darbų išskirčiau savo pirmąjį, asmeniškai inicijuotą ilgalaikį tyrimą, po kurio 2003 m. rudenį buvo sulaikyta gerai organizuota apie 20 asmenų grupuotė, kuri Klaipėdos apskrityje platino narkotines ir psichotropines medžiagas. Pats tyrimas prasidėjo nuo gautos pirminės informacijos, kurią ilgalaikio tyrimo metu realizavus, iš karto buvo atlikta didelio masto operacija keliuose Klaipėdos apskrities rajonuose, ir kurios metu iš neteisėtos apyvartos paimti dideli kiekiai narkotinių medžiagų, nusikalstamu būdu įgytos materialinės vertybės, sulaikyta apie 20 įtariamųjų. Baigus ikiteisminį tyrimą, kaltininkai nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Buvo ir kitų reikšmingų tyrimų, todėl kažką konkretaus išskirti būtų labai sunku.
Jūsų kolega iš kito Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos skyriaus pasakojo apie labai žmonišką poklabį su žudiku. Ar, Jūsų manymu, policininkams verta taip bendrauti su įtariamaisiais?
Kiekvienas pokalbis su asmeniu, kuris įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, yra individualus. Jei pokalbis su įtariamuoju vyksta teisėtai, o jo metu gaunami reikšmingi duomenys tyrimui, vertinu teigiamai.
Ko linkite jauniems kolegoms? Kaip jiems tapti ateities pirmaisiais sekliais?
Pasikartosiu, jog mokytais, kaip ir kriminalistais, negimstama, o tampama, todėl jaunajai kriminalistų kartai norėčiau palinkėti pasitikėjimo savimi, būti ryžtingais, kantriais, nebijoti suklysti, nes iš klaidų mokomės, kūrybingais, nuosekliai ir krypingai siekti užsibrėžto tikslo.
