Kroatijos diena Ignalinoje
Ignalinos krašto muziejuje vasario 22 dieną pristatyta žinomo kroatų fotografo Davoro Rostuharo paroda „Kroatija iš paukščio skrydžio“. Parodą atidarė Kroatijos Respublikos ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis Krešimiras Kedmenecas ir Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis. Ekspozicijoje 25 meninės nuotraukos su aprašymais, kurie leidžia giliau pažinti šalies gamtą, kultūrą, ekonomiką. Antroji renginio dalis surengta restorane „Žuvėdra”, kur buvo ragaujami kroatiški patiekalai, kalbama apie šios virtuvės ypatumus. Ignalinos gimnazijoje artimiausiu metu bus surengtas susitikimas su mokiniais ir vyks pamoka apie Kroatiją.
„Dėkojame jums už nuostabią parodą, kuri mus nukelia iš šaltos žiemos į saulėtą Kroatijos vasarą. Ši šalis labai graži, įvairi ir mėgstama lietuvių turistų. Tikiuosi, kad tokie renginiai tik suartins mūsų mažas tautas, leis viena kitą geriau pažinti ir susidraugauti“,– parodos atidaryme kalbėjo meras Henrikas Šiaudinis. Jis papasakojo, kad su Kroatijos ambasadoriumi pirmą kartą susitiko praeitais metais, kai Paliesiaus dvare vyko Kroatijos gitaristų koncertas. Krešimiras Kedmenecas dalyvavo festivalio „Ežerų sietuva“ festivalyje Ignalinoje bei prieš mėnesį buvo atvykęs oficialaus vizito. Tuomet ir buvo aptartas Kroatijos dienos Ignalinoje organizavimas.
Kaip pasakojo Kroatijos ambasados laikinasis reikalų patikėtinis Krešimiras Kedmenecas, ši paroda po Lietuvą keliauja jau daugiau nei metai, Ignalinoje surengtas jau 14-tas jos pristatymas. „Kroatija iš paukščio skrydžio“ – tai projektas, kuriam medžiaga buvo rinkta septynerius metus, jo autorius jaunas ir talentingas fotografas Davoras Rostuharas, vienas iš Kroatijos „Ekspedicijų ir kultūros klubo“ įkūrėjų ir dabartinis vadovas. Panaudodamas įvairias technines ir skraidymo priemones, menininkas iš aukštai filmavo ir fotografavo nuostabius Kroatijos kraštovaizdžius. Prestižinis „National Geographic“ žurnalas palaikė šį projektą ir suteikė jam savo prekės ženklą. Projektas gali būti palygintas su Mariaus Jovaišos „Neregėta Lietuva“.
Kroatijos krantus skalauja Adrijos jūra, Šiaurėje ji ribojasi su Slovėnija ir Vengrija, rytuose – su Serbija, o pietryčiuose – su Bosnija-Hercegovina. Po Pirmojo pasaulinio karo Kroatija tapo Jugoslavijos dalimi. 1991 metais, Jugoslavijai subyrėjus, Kroatija tapo nepriklausoma valstybe. Parodos dalyviai galėjo grožėtis šios šalies gamta: sodraus mėlynumo jūra, įspūdingomis salomis (jų Kroatijoje yra daugiau nei 1000), užburiančiais uoliniais kalnais, kalnų upėmis ir upeliais, miškais, turtingą istoriją turinčiais mietais, galinčiais pasigirti skirtingų architektūrinių stilių – Romos imperijos, Venecijos karalystės, Austrijos-Vengrijos, Italijos – paminklais.
Nuotraukose, kurių kiekviena turi savo istoriją, galima pamatyti ir turgaus vaizdų, ir tradicinių šokių, žemdirbystės laukų bei vietą, kurioje senoviniu būdu išgaunama druska. Kaip sakė, Krešimiras Kedmenecas Kroatija yra labai įvairi, įspūdinga, spalvinga ir svetinga šalis. Jis siekia, kad kuo daugiau lietuvių ją aplankytų ir geriau pažintų. Svečias pastebėjo, kad kroatai per mažai žino apie Lietuvą, todėl stengiamasi dirbti ir šia linkme.
Krešimiras Kedmenecas kalbėjo apie planus toliau plėtoti draugiškus santykius, vasarą į Ignaliną jis žadėjo atvežti Kroatijos meno kolektyvų. Ambasados dovanos buvo įteiktos merui Henrikui Šiaudiniui, Ignalinos krašto muziejaus direktorei Renatai Veličkienei, gimnazijos direktorei Valentinai Čeponienei ir kitiems, padėjusiems organizuoti renginius. Svečiui ir jo asistentei Jurgitai Jozič taip pat dovanoti savivaldybės ir muziejaus suvenyrai.
Apžiūrėjus parodą antroji renginio dalis vyko Ignalinos restorane „Žuvėdra“. Čia vyko Kroatijos virtuvės pristatymas. Ignaliniečiai visą dieną turėjo galimybę paragauti šios šalies patiekalų. Parodos dalyviams buvo pasiūlyta sriubos su mėsa ir miltiniais kukuliais, slyvomis įdarytos vištienos, jautienos kepsnelių, kelių rūšių pyragų, tradicinio tešlos suktinio su varške ir špinatais. Kaip sakė restorano šeimininkas Petras Mačiulis sakė, kad jo kolektyvui gaminti kroatiškus patiekalus buvęs nemažas iššūkis, tačiau tai leido praplėsti akiratį, labiau pasidomėti mažai pažįstama virtuve.
Ambasadorius pasakojo, kad Kroatijoje maistas labai įvairus: nuo šviežios žuvies ir jūros gėrybių pakrantės miesteliuose iki žemyninėje Kroatijoje siūlomų Centrinės Europos valgių, pavyzdžiui, guliašo. Kroatija turi savų gastronominių tradicijų, bet pakrantėje, kur plačiai vartojama žuvis, jūros gėrybės ir daržovės, ilgus metus didelę įtaką darė Venecijos valdymas, o žemyninių rajonų patiekalai artimi Centrinės Europos virtuvei, ypač Vienos ir Vengrijos. Derlinguose šiaurės upių slėniuose puikiai dera slyvos, alyvmedžiai, mandarinai, citrinos, kukurūzai, abrikosai ir vynuogės. Kroatai didžiuojasi savo vynais, vytintais kumpiais, avies pieno sūriais.
Lina Kovalevskienė
