KTU aplinkos apsaugos ekspertai: „Žemės išlikimo strategija – darnus vystymasis“
Vandenynuose – milijardai tonų plastmasės gaminių, kurių sluoksnis siekia net iki kilometro gylio. Per 40 metų išdžiūvo apie 70 proc. Aralo jūros. 1,5 mlrd. žmonių kovoja su viršsvoriu, beveik milijardas – badauja, nors maisto visame pasaulyje yra pagaminama tiek, kad užtektų išmaitinti 7 mlrd. gyventojų. Ir tai – tik keli pavyzdžiai, įrodantys, kad žmonija nebegali gyventi taip, kaip iki šiol. Žmonės ir verslas privalo vystytis darniai.
Darnaus vystymosi, kuris pripažintas pagrindine ilgalaike pasaulio vystymosi ideologija, tikslas yra sumažinti skurdą, pagerinti gyvenimo kokybę, patenkinti pagrindinius žmonių poreikius, skatinti darnų ekonominį ir politinį vystymąsi, siekiant išvengti neatitaisomos žalos gamtos ištekliams, galinčios pasireikšti vėlesnėse kartose.
Taikant darnaus vystymosi strategiją versle, mažėja ar visai nelieka atliekų – jos perdirbamos į naudingus produktus, efektyviau naudojami gamtos ištekliai, įmonės sutaupo daug lėšų, gerinama gyvenimo kokybė. Pavyzdžiui, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų „Klaipėdos naftai“ sukurta vandens valymo sistema net penkis kartus geriau išvalo vandenį nei reikalauja norminiai aktai. Paskaičiuota, kad įdiegtos žaliosios inovacijos atsiperka greičiau nei per 3 metus.
Lietuvoje verslui efektyviai gerinti aplinkos apsaugos veiksmingumą padeda KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) ir Cheminės technologijos fakulteto (CTF) mokslininkai, Nacionalinis inovacijų ir verslo centras (NIVC).
Universitetas daugiau nei 120 įmonių yra suteikęs paslaugas, susijusias su darniu vystymusi. Verslininkų teigimu, tai ne tik padėjo sumažinti taršą, tačiau ir atnešė didelę finansinę bei darbo našumo naudą. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog Europos Sąjunga (ES) finansuoja tik darnaus vystymosi principus atitinkančius projektus.
Inovacijos – tik ekonomiškai naudingos
„Visiškai pritariu pažangiausiems šiuolaikiniams ekonomistams, kurie teigia, jog reikalinga nauja makroekonominė sistema, grįsta ne konkurencija, o bendradarbiavimu. Žmogus iš prigimties yra linkęs bendradarbiauti, o ne konkuruoti. Tik bendraudami tarpusavyje galime išlikti“, ‒ įsitikinęs KTU APINI direktorius prof. Jurgis Staniškis.
Darnaus vystymosi tyrimais KTU Aplinkos inžinerijos institutas užsiima nuo 1992 metų. Per šį laiką buvo įgyvendinta per 100 tarptautinių projektų, 120 įmonių suteiktos paslaugos, susijusios su darnaus vystymosi problemomis.
Pirmaujanti elektroninių elektros skaitiklių gamintoja Baltijos regione „Elgama-Elektronika“, viena didžiausių gamyklų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse „Achema“, viena iš Baltijos šalių lanksčios pakuotės iš polimerinių plėvelių su fleksografine spauda gamybos lyderių „Panoden“, „Kretingos šilumos tinklai“, Klaipėdos „ST Energija“ ‒ tai tik keletas įmonių, su kuriomis KTU APINI vykdė bendrus projektus.
Instituto sukurta prevencinių inovacijų kūrimo, finansavimo ir diegimo schema Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) atstovų buvo pripažinta efektyviausia pasaulyje. Pasinaudojama ja, JTO darnaus vystymosi problemas ir galimus jų sprendimo būdus skleidė visame pasaulyje.
„Reikia diegi tokias inovacijas, kurios ekonomiškai apsimoka, neturi neigiamo poveikio aplinkai, yra žmogui socialiai priimtinos ir neigiamai neįtakoja mūsų kultūros ir kultūrinio paveldo. Kiekvienas sprendimas ir kiekviena inovacija turi būti tikrinama pagal darnaus vystymosi principus. Jei bent vienas iš jų yra pažeidžiamas, tokią inovaciją reikia „mesti į šiukšlių dėžę“, ‒ neabejoja J. Staniškis.
Ekologiškumas taupo pinigus
Darnaus vystymosi pricipai yra keturi. Pirmasis ‒ technologinės priemonės. Gamybinius procesus Reikia perorganizuoti taip, kad jie neprieštarautų darnaus vystymosi principams, t.y. negeneruotų atliekų. Tokiu būdu nušaunami du zuikiai: sutaupomi ištekliai ir minimizuojamos atliekos.
Ekologinis gaminių projektavimas – antrasis darnaus vystymosi principas. Gaminius būtina perprojektuoti taip, kad per visą gyvavimo ciklą jų poveikis aplinkai būtų minimalus.
„Lietuvoje jau esame perprojektavę per 50 gaminių. Pavyzdžiui, įmonei „Elgama-Elektronika“ perprojektavome elektrinį skaitliuką su ekologiniu pasu vartotojui, taip gerokai sumažindami poveikį aplinkai. Šis produktas yra sėkmingai tiekiamas į Europos rinką“, ‒ pažymi J. Staniškis.
Trečiasis darnaus vystymosi principas ‒ prevencinė aplinkos vadybos sistema. Ekologinio projektavimo ir švaresnės gamybos procesai turi būti integruoti į įmonės vadybos sistemą. Nuolatinis gerinimas (angl. „Continuous improvement”) yra vadybos sistemos rezultatas, pasiekiamas prevencinėmis priemonėmis ir greitai ekonomiškai atsiperkantis. KTU Aplinkos inžinerijos institutas moko įmones sukurti prevencinę, išteklius tausojančią vadybos sistemą bei konsultuoja įmones, diegiant standartizuotas aplinkos vadybos sistemas.
Paskutinysis principas ‒ socialinė verslo atsakomybė. „Socialiai atsakingas verslas dalyvauja visuomenės gyvenime: švietime, sveikatos apsaugoje, kultūroje“, ‒ pabrėžia profesorius.
ES parama – tik atitinkantiems darnų vystymąsi
Jurgis Staniškis pabrėžė, kad, pagal ES reikalavimus, finansuojami gali būti tik tie investiciniai projektai, kurie tenkina du horizontalius reikalavimus ‒ lyčių lygybės ir darnaus vystymosi. Teikiant paraišką paramai reikės įrodyti, kad įmonės ar organizacijos priimami sprendimai, neprieštarauja aukščiau minėtiems keturiems darnaus vystymosi principams.
ES fondų finansinių investicijų teisingą panaudojimą Lietuvoje stebi Stebėsenos komisija prie LR Finansų ministerijos, kurios vienas narių yra ir profesorius J. Staniškis.
„KTU APINI gali padėti rengiant šias paraiškas bei konsultuoti nacionalines ir tarptautines kompanijas, ieškant ilgalaikių darnių sprendimų, optimizuojant transporto, energetikos, pramonės ir paslaugų procesus“, ‒ teigia instituto direktorius.
Vandenį išvalo penkis kartus geriau
Didelį įdirbį ir patirtį žaliųjų technologijų ir aplinkosaugos srityje yra sukaupusi KTU CTF Aplinkosaugos technologijos katedrai. Dr. Viktoro Račio vadovaujama tyrėjų grupė prieš 7 metus sukūrė vandens valymo sistemą, kuri 5 kartus geriau išvalo vandenį, nei to reikalauja norminiai aktai. Šis projektas su „Klaipėdos nafta“, kuomet buvo įdiegta originali technologija, naudojant laukinių mikroorganizmų adaptuotas kultūras, pripažintas darnaus vystymosi sėkmės istorija.
KTU Aplinkosaugos technologijos katedroje taip pat kuriamos technologijos, susijusios oro valymu, atliekų tvarkymu, tvaria miesto plėtra ir grunto valymu.
„Technologijos reikalauja įvairiapusių žinių. Reikia išmanyti matematiką, fiziką, chemiją, mokėti apdoroti duomenis, būti kritišku. Turintys gilias žinias fundamentaliuose moksluose, net ir keičiantis pasauliui, išliks svarbiais „žaidėjais“. Tačiau, jei keičiantis pasauliui tuos gebėjimus prarandi, lieki „ant ledo“, ‒ mano V. Račys.
Ateitis ‒ technologijų vystyme
„Technologijų vystymas ir tobulinimas suteikia viltį, kad pasaulis netaps pavojingu kalėjimu. Juk antros Žemės neturime. Mūsų katedroje kuriamos darnaus vystymosi technologijos yra viena iš prevencinių priemonių, gerinant aplinkosaugos veiksmingumą“, ‒ sako V. Račys, pabrėždamas, kad ne mažiau svarbios ir kitos darnaus vystymosi sritys: socialinė, ekonominė, kultūrinė.
Docento įsitikinimu, labai svarbu, kad visuomenė būtų pasiryžusi išsaugoti aplinką, o verslas ir pramonė siektų kurti alternatyvas aplinką niokojančioms technologijoms, nedarytų žalos gamtos ištekliams.
Pasaulinės korporacijos, kuriančios žaliąsias technologijas, sulaukia vyriausybės palaikymo ir vyriausybinių užsakymų, o tai leidžia procesams sparčiai vystytis. Nors Lietuvoje įstatymai šioje srityje kol kas nėra griežtai apribojantys, visuomenė, kuriai rūpi aplinkos ir gyvenimo kokybė, galėtų įtakoti įstatymų politikus ir verslą.
Aliejus iš kavos tirščių
KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centre (MMTKC) veikiančiose laboratorijose, kurios yra tarsi mažos gamyklos, galima kurti ir išbandyti naujus produktus, bet kuriame gamybos proceso etape keisti gamybos technologiją. Naudodamos Universitete esančią modernią įrangą įmonės sutaupo didelius žaliavos kiekius, minimizuoja atliekų kiekį.
„Išspausti aliejų, kuris naudojamas gaminant kosmetiką, galima iš kavos tirščių. Tai yra pavyzdys, kuomet žaliavos neišmetamos, bet panaudojamos pakartotinai. Perdirbdama atliekas, įmonė ar organizacija vienu šūviu nušauna du zuikius, nes neturi šiukšlių (visas panaudoja) ir iš to dar uždirba pinigus“, ‒ teigia KTU MMTKC vadovė R. Aleksandravičienė.
