KTU įkurtas Šaulių sąjungos padalinys – studentai ir dėstytojai įsipareigojo ginti savo valstybę
Beveik pusšimtis Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų ir dėstytojų prisijungė prie Lietuvos Šaulių sąjungos. KTU – pirmoji tarp visų Lietuvos aukštųjų mokyklų, sukūrusi atskirą padalinį Universitete. Išsakę priesaiką, naujieji Šaulių sąjungos nariai drąsiai prisiėmė ir naująsias pareigas, tikindami, kad esant reikalui, nedvejotų ginti Lietuvos valstybę ir jos nepriklausomybę.
„Tai yra pirmasis Lietuvoje toks atvejis. Jau susilaukiau klausimų iš kitų studentų, kurie pamatę iniciatyvą susidomėjo Šaulių sąjunga – pavyzdys užkrečiamas. Todėl mes neapsiribojame vien KTU, kviečiame absoliučiai visus Kauno studentus“, – teigė KTU Studentų reikalų departamento direktorius ir šios studentų iniciatyvos įgyvendintojas Martynas Ubartas.
Ubartas pasakoja, kad iniciatyva kilo iš studentų. Nors informacija buvo skleidžiama tik iš lūpų į lūpas, tačiau, vos tik pradėjus kurti KTU padalinį Šaulių sąjungoje, sulaukta nemažai susidomėjusiųjų. Pasak jo, tai tik įrodo, kad Lietuvos žmonės yra patriotiški ir yra nusiteikę aktyviai ginti valstybę. Viešai raginant jungtis studentus prie KTU būrio, tikimasi jau turimą narių skaičių padauginti kelis kartus.
Šaulių sąjunga – Lietuvos gynybos sistemos dalis
Taikos metu Lietuvos Šaulių sąjungos uždavinys – rengti Lietuvos Respublikos piliečius ginkluotam ir nesmurtiniam pilietiniam pasipriešinimui, padėti užtikrinti viešąjį saugumą. Iškilus pavojui Lietuvos nepriklausomybei, Šaulių sąjungos nariai visais įmanomais būdais įsipareigoja ginti Lietuvos nepriklausomybę ir remti ginkluotąsias pajėgas.
„Šaulių sąjunga yra sukarinta organizacija, esanti arčiausiai Lietuvos kariuomenės, turinti griežtą tvarką. Kadangi nėra nuolatinės tarnybos, veiklą puikiai galima priderinti prie studijų ir darbinės veiklos, ir taip tiesiogiai prisidėti prie mūsų krašto saugumo“, – pasakojo M. Ubartas.
Pasak naujojo KTU būrio narės Viktorijos Baltrūnaitės, šioje sąjungoje kiekvienas turi unikalią galimybę išreikšti save toje srityje, kurioje jis ar ji yra stipriausias.
„Spektras tikrai platus – galima prisidėti prie kovinių būrių, prie jaunosios kartos ugdymo ar šviečiamosios veiklos. Aš pati esu pasiruošusi tiek dalyvauti pratybose, tiek rūpintis informacijos sklaida. Manau, teigiamo pavyzdžio rodymas savo aplinkoje bus neformali reklama padedanti pritraukti jaunus, ambicingus ir pilietiškus žmones į Šaulių sąjungą“, – teigė V. Baltrūnaitė.
Agresijos atveju gintų savo valstybę
Naujieji Šaulių sąjungos nariai prieš duodami priesaiką įvertino, kad, susidarius nepalankioms Lietuvai aplinkybėms, reikėtų prisijungti prie šalies gynybos. Jie teigė, kad nedvejodami prisidėtų ne tik fizine jėga, bet ir intelektine veikla.
„Noras tarnauti Lietuvos valstybei atsirado dar mokyklos suole, tik pakeitė formą. Karo atveju gynybos būdų yra įvairiausių, todėl, net ir nebūdama Šaulių sąjungos narė, ginčiau Lietuvą. Tačiau dabar žinios, kaip ir ką daryti, bus kur kas tikslesnės“, – atviravo V. Baltrūnaitė, prisijungusi prie Šaulių sąjungos.
„Bet kuriuo atveju kažkuo prisidėti tikrai galėčiau. Priklausomai nuo to, koks būtų poreikis, galbūt reiktų pakovoti ir su ginklu“, – sakė KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dėstytojas Paulius Griškevičius, taip pat davęs priesaiką Šaulių sąjungai.
Ubarto teigimu, Šaulių sąjungoje kiekvienas gali pasireikšti jam priimtinais būdais: nuo šaudymo, technikos naudojimo iki lyderystės, todėl ir agresijos atveju pagalba būtų įvairiapusė.
„Veikla yra pakankamai plati ir labai atsakinga – nuo vykdymo iki vadovavimo visiškai skirtingose srityse, lygiai taip pat įjungiant fizinį, taktinį pasirengimus bei savo protą ir loginį mąstymą“, – kaip agresijos atveju Šaulių sąjungos nariai galėtų prisidėti prie Lietuvos kariuomenės, pasakojo M. Ubartas.
Lietuvos jaunimas ir aktyvus, ir pilietiškas
Viešoje erdvėje dažnai skleidžiamas faktas, kad šiuolaikinis jaunimas yra mažiau patriotiškas už praėjusias kartas ir rečiau įsitraukia į patriotines veiklas, tačiau M. Ubartas tikina, kad šis faktas neatitinka tikrovės.
„Paskelbus šauktinių sąrašus, jų nė neprireikė, nes susirinko pakankamas kiekis savanorių. Jeigu kalbėtumėm apie Šaulių sąjungos veiklą, tai per nepilną savaitę mes surinkom 50 aktyvių žmonių, net nesistengdami įkalbinėti. Tai irgi aiškiai rodo, kad šiandienos mūsų jauno žmogaus visiškai neatitinka suformuotas vaizdas žiniasklaidoje“, – sakė M. Ubartas.
Tokiai nuomonei pritarė ir KTU dėstytojas P. Griškevičius teigdamas, kad daugybė savanorių patys renkasi karinę tarnybą ir atlieka pareigą Lietuvai.
„Tai parodė, kad jaunimas turi tam tikrus jausmus ir pareigas, kad jie yra tikrai aktyvūs ir visuomeniški“, – antrino P. Griškevičius.
Tiek M. Ubartas, tiek P. Griškevičius, nepaisant žiniasklaidos formuojamo įvaizdžio, laiko Lietuvos jaunimą pavyzdžiu visoms kitoms kartoms.
Savanoriavimas ne tik ugdo pilietiškumą, bet ir lavina asmenybę
„Dirbdama su studentiškomis organizacijomis, iš kurių net kelios yra tiesiogiai nukreiptos į žmogaus pilietiškumo ugdymą, galiu drąsiai teigti, kad jos tikrai prisideda prie žmogaus sąmoningumo ugdymo valstybės atžvilgiu, skatindamos mylėti ir tikėti savo valstybe“, – dalyvavimo įvairių organizacijų veikloje privalumą pabrėžė V. Baltrūnaitė.
Tuo tarpu M. Ubartas skatina dalyvauti bet kokioje visuomeninėje ar pilietinėje veikloje, tikindamas, kad tai ugdo asmenybę. Jo nuomone, svarbiausia rasti labiausiai dominančią sritį, kuriai būtų galima atsiduoti visa širdimi.
„Visai nesvarbu, ką tu darysi: ar savanoriausi senelių namuose, ar padėsi benamiams, virsi sriubą tiems, kuriems sunkiau sekasi, ar padėsi laukiniams gyvūnams, ar prisijungsi prie Šaulių sąjungos – bet kuriuo atveju tai leidžia išreikšti save. Be to, tai lavina žmogaus sąmoningumą ir pilietiškumą“, – teigė M. Ubartas.
