KTU ir LSMU sukūrė unikalią technologiją vestibulinės funkcijos sutrikimams tirti

Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai apjungė jėgas bendram tikslui – vestibulinio aparato sutrikimams tirti ir jų diagnostikai tobulinti.

Siekdami palengvinti žmonių koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimus bei sumažinti jų pasikartojimo dažnį, mokslininkai susivienijo bendram projektui. Pagrindinis tikslas – tirti vestibulinę funkciją. Lietuvoje tai pirmoji tokia vestibulinę aparato sutrikimus nustatanti technologija, kuriai naudojama KTU Informatikos fakulteto (IF) mokslininkų sukurta virtuali realybė.

Pakeis sudėtingą diagnostiką

Pasak LSMU mokslininkės Ingridos Ulozienės, galvos svaigimas – labai dažnas sveikatos sutrikimo simptomas, pasireiškiantis ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet vis dažniau ir jauniems.

„Staiga atsiradęs stiprus sisteminis svaigimas, kurį lydi pusiausvyros sutrikimas, pykinimas, vėmimas, pablyškimas, prakaitavimas (ūminis vestibulinis sindromas), kuriam laikui sutrikdo žmogaus aktyvią veiklą ir netgi gąsdina. Dėl dažnų pasikartojimų kenčia gyvenimo kokybė, nuotaika ir darbingumas. Neretai galvos svaigimas gali signalizuoti ir apie rimtesnes ligas. Deja, šios ligos diagnostika yra gana sudėtinga, tad medikams tenka paplušėti, kol ją nustato“, – teigė I. Ulozienė.

Koordinacijos sutrikimus medikai diagnozuoja atlikdami įvairius sudėtingus tyrimus. KTU ir LSMU mokslininkų grupė šį tyrimą praplėtė ir sukūrė mobilią tokios tyrimo sistemos versiją. Bendromis pastangomis pavyko sukurti inovatyvų prietaisą, pasitarnausiantį ligų diagnostikoje.

„Norėjome sukurti patogų, nebrangų, šiuolaikišką ir mobilų įrenginį, kuriuo galėtume matuoti subjektyvios vertikalės suvokimo nukrypimus ir visa tai daryti ne tik specializuotame kabinete, bet ir kitur – palatoje, šeimos ar kitų sričių gydytojų kabinetuose“, – pasakojo I. Ulozienė.

Apjungti išmanūs sprendimai

Tradicinėje medicinoje pateikiamas ne vienas pratimas koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimams gydyti. KTU ir LSMU mokslininkai įsitikinę, kad panaudodami virtualios realybės „Samsung Gear VR“ įrenginį, valdomą rankų judesiais su tam skirta „Myo“ apyranke, gali pasiekti daug greitesnio ir efektyvesnio gydymo proceso.

„Kūrimo procesas buvo gana sudėtingas, nes dviem žmonėms reikėjo įgyvendinti visą techninį sprendimą naudojant daugybę technologijų: virtualios realybės programa, valdymas ir sąsajos su svetaine buvo kurtos naudojant skirtingas aplinkas bei programavimo kalbas. Reikėjo pasiekti, kad visos šios sudėtingos sistemos sklandžiai bendrautų tarpusavyje naudojant skirtingas komunikavimo technologijas“, –  kūrimo proceso detalėmis dalijosi KTU Informatikos fakulteto docentas Tomas Blažauskas.

KTU IF atstovai taip pat ėmėsi programų dizaino ir virtualios realybės modeliavimo.

Vienintelis visoje šalyje

„Mūsų sistema – mobili, naudoja virtualią realybę ir yra valdoma gestais. Toks įrenginys yra pirmas ir kol kas vienintelis Lietuvoje. Užsienyje yra sukurta stacionari sistema, bet ji nenaudoja virtualios realybės“, – pasakojo KTU Biomedicinos inžinerijos instituto atstovas Vaidotas Marozas.

Naujasis išradimas šiuo metu išbandomas su sveikais savanoriais. Norint pasitelkti jį darbui su pacientais reikalingi papildomi tyrimai. Mokslininkai juos ketina pradėti artimiausiu metu.

Pasak T. Blažausko, pagrindinis dėmesys sutelktas į medicininius tyrimus ir sistemos patikrinimą, norint galutinai įsitikinti, kad ji iš tiesų leidžia efektyviai aptikti vestibiulinio aparato sutrikimus.

Padės senyviems pacientams

Išmanusis prietaisas leistų greičiau ir tiksliau nustatyti periferinę vestibulinę disfunkciją bei atrinkti ligonius detalesniam medicininiam ištyrimui.

„Senstančioje visuomenėje tai ypač aktualu, nes kasmet nuo 20 iki 40 procentų žmonių, vyresnių nei 60 metų amžiaus, gyvenančių namuose, griūna ar kitaip nukenčia nuo pasikartojančių pusiausvyros sutrikimų. Pasekmės gali būti ir tragiškos. Naudojant naująją tyrimo sistemą, tokią riziką turintys asmenys bus laiku atrenkami, ištiriami. Tai ne tik sumažins grėsmes, bet ir padės pasirinkti tinkamas apsaugos priemones bei kiekvienu individualiu atveju reikiamą reabilitaciją“, – teigė I. Ulozienė.