KTU mokslininkai: Rusijos agresija prieš Ukrainą – trumpalaikė problema lietuvių akyse
Kauno technologijos universiteto, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė, kad pastaruoju metu Lietuvos visuomenė pirmenybę teikia su makroekonomika, sveikatos apsauga ir socialine gerove, o ne su Rusijos agresija prieš Ukrainą susijusiems klausimams. Dar daugiau – visuomenės dėmesys Rusijos agresijai prieš Ukrainą 2023 metais smarkiai sumažėjo.
Tyrimų rezultatai parodė, kad tarp svarbiausių 2022 metų kovo problemų respondentai dažniausiai minėjo su makroekonomika (75,7 proc. respondentų), gynyba (52,5 proc.), sveikatos apsauga (38,4 proc.) ir socialine gerove (27,0 proc.) susijusius klausimus.
Pavargo nuo karo temos?
Taigi, net per pirmąjį Rusijos agresijos prieš Ukrainą mėnesį Lietuvos visuomenei svarbiausios buvo ekonominės problemos. Labiausiai su Ukraina susiję klausimai buvo gynyba, imigracija ir tarptautiniai santykiai, kuriuos minėjo atitinkamai 19,9 proc., 8,1 proc. ir 4,4 proc. respondentų.
Tuo tarpu 2023 metų gegužę gyventojai dažniausiai minėjo su makroekonomika (73,0 proc. respondentų), sveikatos apsauga (39,5 proc.), socialine gerove (33,3 proc.) ir darbu (25,5 proc.) susijusias problemas. Pirmosios trys buvo nuolat daugiausia Lietuvos visuomenės dėmesio sulaukiančios nacionalinės problemos. Respondentams vardijant problemas su Rusijos agresija prieš Ukrainą susiję klausimai minėti gerokai mažiau – dėmesys sumažėjo nuo 32,7 proc. 2022 m. iki 4,3 proc. 2023 m.
„Tyrinėdami Lietuvos visuomenės dėmesio nacionalinėms problemoms skirtumus 2022 ir 2023 m. matome, kad gynybos klausimas 2022 m. atėmė daugiausia dėmesio iš kitų klausimų. Labiau „įprastomis“ sąlygomis dėmesys gynybos klausimams siekė 19,6 proc., o dėmesys šiam klausimui Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžioje buvo išaugęs beveik 33 procentiniais punktais“, – pastebi KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorius Vaidas Morkevičius.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto jaunesniojo mokslinio darbuotojo Vytauto Valentinavičiaus teigimu, nepaisant svarbių tarptautinių įvykių, vykstančių artimo regiono šalyse Lietuvos visuomenė su makroekonomika susijusius klausimus (tokius, kaip pragyvenimo lygis, mokesčiai ar kainos) laiko svarbiausia nacionaline problema.
Vienos didžiausių – socialinės gerovės problemos
Sveikatos apsaugos, energetikos klausimai išliko gana svarbūs visuomenės akyse, kuriems Rusijos karas prieš Ukrainą įtakos beveik neturėjo: „Visgi, Rusijos karas prieš Ukrainą paskatino visuomenės dėmesį pabėgėliams iš Ukrainos, besikeičiančių tarptautinių santykių ir asmens teisių gynimo problemoms, dėmesys joms 2022 m. lyginant su 2023 m., išaugo 5–15 procentinių punktų“.
Mokslininkai pastebi, kad labiausiai nuo reikšmingojo įvykio – Rusijos agresijos prieš Ukrainą – nukentėjo klausimai, susiję su darbu, kiek mažiau – valdžios veikla ir švietimu. Visuomenės dėmesys šioms problemoms 2022 m. buvo daug mažesnis nei 2023 m., kai situacija, susijusi su reikšminguoju įvykiu, „normalizavosi“. Socialinės gerovės problemos buvo vienos iš keturių didžiausių Lietuvos visuomenės problemų, tačiau dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą dėmesys joms tik nuosaikiai sumažėjo.
Viešojoje erdvėje vykstančios diskusijos apima skirtingus veikėjus ir temas. Vienoje iš svarbiausių politikos ir komunikacijos tyrimų teorijų – Darbotvarkės nustatymo teorijoje – aptariama, kaip žiniasklaida, elitas, nuomonės lyderiai ir visuomenė veikia vieni kitus įvairiais komunikacijos kanalais, kad atkreiptų dėmesį į konkrečias problemas ir viešai diskutuotų apie jas.
Gali greitai kisti
V. Morkevičius pastebi, kad reikšmingaisiais įvykiais įvardijamos visuomenei itin svarbios socialinės ir viešosios problemos gali būti labai skirtingos ir greitai kisti, tačiau sulaukia itin daug dėmesio įvairiose erdvėse: „Rusijos karas prieš Ukrainą buvo įvardijamas kaip reikšmingasis įvykis, sulaukęs didžiulio žiniasklaidos, visuomenės ir Vakarų politinių lyderių dėmesio. Apie jį karštai ir dažnai buvo diskutuojama ir įvairiose viešosiose bei privačiose Lietuvos erdvėse“.
Tyrimais, kurių duomenys paskelbti Lietuvos HSM duomenų archyve (LiDA), siekta atskleisti, kaip Rusijos agresija prieš Ukrainą pertvarkė Lietuvos viešosios darbotvarkės klausimų prioritetus, t. y., siekta ištirti bendruosius Lietuvos visuomenės nacionalinių problemų prioritetus ir atskleisti Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžioje ir praėjus metams po šios agresijos įvykusius Lietuvos viešosios darbotvarkės aktualijų pokyčius.
Analizė atlikta remiantis dviejų nacionalinių reprezentatyvių apklausų, atliktų 2022 m. kovo mėn., ir 2023 m. gegužės mėn. duomenimis. Apklausose buvo pateiktas atviras klausimas – respondentai buvo prašomi įvardyti iki trijų nacionalinio lygmens problemų, kurioms Vyriausybė tyrimo metais turėtų skirti daugiausia dėmesio.
