15 liepos, 2016
Kauno technologijos universiteto informacija

KTU mokslininkų tyrimas: oro tarša renovuojant pastatus

Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkosaugos technologijos katedros mokslininkai atliko tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti patalpų oro užterštumą gyvenamųjų pastatų atnaujinimo ir eksploatacijos metu.

KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Aplinkosaugos technologijos katedros tyrėjas dr. Tadas Prasauskas pasakoja, kad buvo iškelti du tyrimo tikslai: 1) palyginti teršalų – mineralinių plaušų – emisijas iš asbestcemenčio bei neasbestinių stogo dangos lakštų įvairių statybos darbų metu; 2) įvertinti mineralinių plaušų emisijas iš termoizoliacinės plaušinės medžiagos, jų patekimą į gyvenamąją aplinką ir pasišalinimą iš patalpų pastato eksploatavimo metu.

Pirmojo tyrimo metu buvo tiriamos trys skirtingo tipo stogo dangos: asbestcemenčio, lietuviška ir ukrainietiška neasbestinės dangos. Siekiant nustatyti dulkių ir plaušų emisiją, medžiagų lakštai buvo skaldomi, trinami vienas į kitą, šlifuojami bei šveičiami, imituojant šių stogų dangų ardymo ar priežiūros metu atliekamus veiksmus.

Dar kartą patvirtino: asbesto turinčios stogo dangos gali būti pavojingos

Tyrimo metu susidariusios dulkės specialia matavimo įranga buvo suskirstytos į stambias (dalelės, didesnės už 2,5 µm) ir smulkias (dalelės, mažesnės už 2,5 µm). Smulkiosios dulkės yra ypač pavojingos žmonių sveikatai. Palyginimui, žmogaus plauko skersmuo yra 70-100 µm.

Eksperimentų metu mokslininkai pastebėjo įdomų reiškinį – asbesto plaušų koncentracija smulkiojoje dulkių frakcijoje buvo didesnė nei stambiojoje frakcijoje. Didžiausia asbesto plaušų koncentracija nustatyta smulkiojoje aerozolio dalelių frakcijoje (skaldymo operacijos metu), ir tai dar kartą patvirtino asbestinės stogo dangos pavojingumą sveikatai. Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai prieštarauja anksčiau paskelbtoms prielaidoms dėl galimo plaušų surišimo cementu bei tokiu būdu sumažėjusio asbesto pavojingumo.

Lyginant plaušų emisijas iš asbestinio ir neasbestinių lakštų, dulkėse celiuliozės plaušų buvo aptikta mažiau lyginant su asbesto plaušais. Celiuliozės plaušų išsiskyrimo intensyvumas iš neasbestinio šiferio lakštų buvo 2-13 kartų mažesnis, lyginant su asbesto plaušų išsiskyrimu. T. Prasauskas pabrėžia, kad absoliuti dulkių emisija apdorojant šiferio stogo dangos lakštus nėra didelė, tačiau susidariusiame aerozolyje yra nemaža dalis smulkiosios frakcijos dalelių, kurios gali skverbtis į gilesnius žmogaus kvėpavimo takus ir būti potencialiai pavojingos sveikatai.

Mineraliniai plaušai prasiskverbia net ir pro mikro plyšius

Kito tyrimo metu mokslininkai tyrė plaušų prasiskverbimą iš mineralinės pluoštinės termoizoliacinės medžiagos į gyvenamąją aplinką, esant nekokybiškam apšiltinimo sluoksnio įrengimui, kai tarp izoliacinės medžiagos ir patalpos neįrengiamas orui nelaidus barjeras. Esant atitvaro mikro įtrūkimams ar plyšiams (>1 mm), per termoizoliacinę medžiagą į kambarį judantis oro srautas gali išnešti plaušus. Toks scenarijus gali susidaryti, kai lubose įrengiami nesandarūs įleidžiami šviestuvai. Tokiu būdu kambaryje gali nusėsti iki 50 plaušų viename kvadratiniame centimetre per valandą.

Gauti rezultatai rodo, kad esant ilgesniam poveikio laikotarpiui ir pakankamai dideliems plyšiams, yra tikimybė viršyti ribinę 10 plaušų/cm2 vertę. Ši vertė Suomijos būsto sveikatos instrukcijose rekomenduojama kaip maksimali sveikatai nekenkianti plaušų koncentracija gyvenamosiose patalpose. Viršijus šią ribinę vertę yra reikalinga imtis plaušų koncentraciją mažinančių priemonių.

Pašalinti plaušelius padeda ir dažnas namų valymas

KTU tyrėjų gautais duomenimis, mineralinių plaušų paviršiaus koncentracija pradėjo mažėti praėjus dviem mėnesiams po statybos darbų pabaigos visose tirtose neseniai pastatyto gyvenamojo namo patalpose.

Mineralinių plaušų paviršiaus koncentracija kambariuose sumažėjo 2-3 kartus praėjus trims mėnesiams po statybos darbų pabaigos. Dvejuose iš penkerių tirtų kambarių, mineralinių plaušų paviršiaus koncentracija buvo žemiau aptikimo ribos praėjus keturiems mėnesiams po darbų pabaigos. Nustačius tokio lygio koncentracijas galima nesiimti jokių papildomų priemonių. Šį sumažėjimą sąlygojo reguliarus sausas ir šlapias patalpų valymas.

Atliekant tyrimus renovuojamuose daugiabučiuose pastatuose, mineralinių plaušų buvo aptikta visuose tirtuose daugiabučiuose pastatuose prieš (20 pastatų) ir po renovacijos darbų (14 pastatų), tačiau ne visuose butuose. Didžiausia mineralinių plaušų koncentracija buvo nustatyta daugiabučio namo, kurio stogas dengtas asbestcemenčio lakštais, patalpose. Nustatyta, kad renovacija statistiškai reikšmingai įtakojo plaušų koncentracijos padidėjimą tirtuose butuose.

Didžiausias pavojus – baigus statybas

KTU mokslininkų teigimu, pavojingos mineralinių plaušų (mineralinės vatos) savybės gali būti priskiriamos jų pluoštiniam pobūdžiui, o ne cheminei sudėčiai. Dažniausiai pasitaikantys mineralinių plaušų neigiami padariniai sveikatai yra laikinas odos, akių, nosies ir gerklės dirginimas. Ši plaušinė medžiaga gali būti ir jau yra plačiai naudojama pastatų energinio efektyvumo didinimo (renovacijos) procesuose.

Atlikti eksperimentiniai tyrimai parodė, kad kyla pavojus dėl nuolatinio plaušų skverbimosi į gyvenamąsias patalpas po statybos darbų pabaigos. Mineralinių plaušų skverbties į gyvenamąsias patalpas per pastato atitvarus prevencija turi būti užtikrinta kruopščiai sandarinant sienų ir lubų sujungimus specialiomis barjerinėmis medžiagomis.

Pastato vidaus apšvietimas taip pat turėtų būti kruopščiai pasirenkamas, nes netinkama instaliacija gali sumažinti pastato atitvarų sandarumą, tiek energijos taupymo, tiek ir plaušų skverbties požiūriu. Mineralinių plaušų koncentracijos vidaus aplinkos ore sumažėjimas gali būti pasiektas kruopščiai valant patalpų paviršius dulkių siurbliu kiekvieną kartą prieš mineralinės vatos ekspoziciją. Tačiau pirmiausia ypatingas dėmesys turi būti skirtas taršos šaltinių kontrolei.


Artūras Makselis / Jono Karolio nuotr.
28 kovo, 2025

Kovo 28 d., penktadienį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje paskelbti ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo rezultatai. Pirmosios vietos laimėtoju […]

Ineta Dabašinskienė
27 kovo, 2025

Kovo 27 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Taryba išrinko naująjį vadovą. Universiteto rektore tapo profesorė dr. Ineta Dabašinskienė. Ji – […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

Vilniaus kolegijos direktorė dr. Žymantė Jankauskienė
24 kovo, 2025

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) informavo, kad LR Vyriausybė patvirtino 2025 m. valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių, kuriame […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

23 kovo, 2025

Lietuvos moksleivių sąjunga sako (LMS) palaikanti šią savaitę pasirodžiusį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) siūlymą trumpinti mokslo metus. Vis […]

20 kovo, 2025

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tęsdama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, šiemet sėkmingai įsigijo 610 kg […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

„Architektūrą mieste reikėtų suvokti kaip orkestrą. Jei visi gros savo partiją be dirigento, gausis kakofonija”, – įsitikinęs VILNIUS TECH Architektūros […]

19 kovo, 2025

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viename iš mieste esančių sklypų užkastų […]

18 kovo, 2025

Pirmadienį duris atvėrė naujasis Lazdijų sporto centras, praneša Lazdijų rajono savivaldybė. „Lazdijų krašto vaikai, jaunimas ir visi sportuojantys tinkamų sąlygų […]

18 kovo, 2025

Keturiuose Lietuvos miestuose – Kaune, Jonavoje, Vilniuje ir Panevėžyje – planuojama įrengti naujus maniežus. Tam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija […]

18 kovo, 2025

Devintus metus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojamas, kartu su rajonų vietos savivaldos ir / ar verslo […]

17 kovo, 2025

Siekiant pagerinti mokinių pasiekimus ir ugdymo kokybę, siūloma uždrausti jiems mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais ir planšetėmis. Tai numatančias Švietimo įstatymo […]

LSU nuotr.
15 kovo, 2025

Lietuvos sporto universitetas (LSU) naujausiame Šanchajaus sporto mokslo institucijų reitinge (angl. Shanghai Ranking’s Global Ranking of Sport Science Schools and […]

14 kovo, 2025

Aplinkos ministerijai imantis rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, aplinkosaugininkai Seime pristatė poziciją dėl pelkių atkūrimo – procesai palies skirtingus šalies […]

12 kovo, 2025

Penktadienį Kaune, pasibaigus švietimo forumui „Švietimo kodas“, surengtoje ceremonijoje išdalinti penktieji „Metų mokytojo“ apdovanojimai. Naujienų portalo Lrytas rengiamų apdovanojimų metu […]

12 kovo, 2025

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nuo šių metų rugsėjo šalies regionuose veikiančiose gimnazijose trečias ir ketvirtas klases bus leidžiama formuoti […]

11 kovo, 2025

Antradienį minint 35-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, Vilniaus Universiteto (VU) Filologijos fakulteto dėstytojai dr. Ernestai Kazakėnaitei įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija.  E. Kazakėnaitei paskirti […]

Regionų naujienos