KTU tyrėja: vienkartinės karštų gėrimų pakuotės – galvosūkis atliekų perdirbėjams
„Vienkartinis puodelis sudarytas iš 95 proc. popieriaus, 5 proc. polietileno sluoksnio (dengto iš vidaus). Būtent polietileno sluoksnis ir yra kliūtis perdirbimui, nes apsunkina popierinio puodelio išplaušinimą“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) doktorantė Valdonė Daugėlaitė, šia tema apsigynusi magistro darbą.
Lietuvoje per metus sunaudojama apie 40 mln. popierinių karštų gėrimų puodelių, kurie bendru komunalinių atliekų srautu keliauja į sąvartyną. Iki šiol Lietuvoje nebuvo kitos kombinuotų ir sudėtinių pakuočių tvarkymo alternatyvos, kaip tik šalinimas sąvartynuose.
Nuo 2016 metų šalies regionuose ėmus veikti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiams, šias pakuotes galima atskirti iš bendro srauto ir deginti, taip atgaunant energiją, tačiau tai nėra pats tinkamiausias atliekų tvarkymo būdas, prarandamos aukštos kokybės žaliavos. Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai problemos nesprendžia, kadangi atliekos, pabuvusios bendrame komunaliniame sraute, retai tinkamos aukštos kokybės perdirbimui.
„Kol Lietuvoje nebuvo galimybės perdirbti vienkartinių sudėtinių pakuočių, nebuvo ir poreikio jų rūšiuoti, surinkti atskirai. Visuomenėje vyravo dviprasmiškas požiūris į šias pakuotes – jos tarsi popierinės, bet viduje yra plastiko, lyg ir perdirbamos, bet sakoma, jog tai mitas“, – teigia V. Daugėlaitė.
Tačiau, pasak tyrėjos, jau visai netrukus vienkartinius popierinius puodelius, tetrapakus ir kitas maistines sudėtines ir kombinuotas pakuotes bus galima panaudoti gaminant statybines plokštes. Tad, galbūt atėjo laikas pagalvoti ir apie sistematizuotą vienkartinių puodelių surinkimo sistemą.
Anglijoje per dieną – 7 mln. vienkartinių puodelių
V. Daugėlaitė, žinias apie sudėtinių pakuočių atliekų mažinimo galimybes gilinusi Šveicarijoje, teigia, kad šalyse, kuriose popierinių karštų gėrimų pakuočių srautai didesni, veikia specializuotos šių puodelių surinkimui ir perdirbimui skirtos sistemos, kuriamos jų perdirbimą palengvinančios inovacijos.
„Viena iš pirmųjų šalių, kurioje yra sukurti ir paleisti specialūs vienkartinių puodelių perdirbimo įrenginiai yra Jungtinė Karalystė. Joje per dieną ištuštėja 7 milijonai kavos puodelių, o per metus jų susikaupia daugiau nei 2,5 milijardo“, – jaunoji tyrėja pasakoja apie „Simplycups“ vienkartinių puodelių surinkimo ir perdirbimo sistemą.
Inovaciją, palengvinančią vienkartinių puodelių perdirbimą, pasiūlė ir Jungtinės Valstijos – čia sukurta nauja popierinių puodelių vidaus danga „EarthCoating”, kurią sudaro 60 proc. polietilenas ir 40 proc. kalcio karbonatas. Dėl to pakuotė tampa daug lengviau perdirbama įprastuose popieriaus perdirbimo įrenginiuose.
Perdirba į statybines medžiagas
Vartotojų požiūrį į atskiros vienkartinių puodelių surinkimo sistemos diegimą Lietuvoje tyrusi V. Daugėlaitė išsiaiškino, jog daugiau nei pusė (57,6 proc.) vartotojų mano, jog popieriniai vienkartiniai puodeliai yra perdirbami. Tiesa, sužinoję jog taip nėra, didžioji dalis tyrime dalyvavusiųjų (79,6 proc.) sutiktų mokėti 10 centų užstatą už vienkartinį puodelį, jei veiktų atskiro jų surinkimo sistema.
„Įdiegus atskirą surinkimo sistemą „kavos išsinešti“ kavinėse galima tikėtis surinkti apie 70 proc. pakuočių“, – teigia V. Daugėlaitė.
Pasak tyrėjos, inovacija, apie kurią kol kas mažai kalbama, bet kuri netrukus atsiras Lietuvoje, yra statybinių plokščių gamyba, kur pagrindinė žaliava yra kombinuotos ir sudėtinės pakuotės. Gamyboje naudojama karšto preso technologija leistų 100 proc. pakuočių atliekų perdirbti į statybines plokštes, o tai efektyviai išspręstų tokių pakuočių panaudojimo problemą. Įrenginį eksploatuos įmonė UAB „Polymer Recycling”.
„Toks šių atliekų perdirbimas atitiktų esminį žiedinės ekonomikos principą: prekės turi būtų kuriamos taip, kad jos niekada netaptų atliekomis, arba, tapusios atliekomis, turi būti panaudojamos antrą kartą. Vienos pramonės šakos šalutiniai produktai turi būti paverčiami kitos žaliavomis“, – teigia KTU APINI doktorantė V. Daugėlaitė.
