21 rugpjūčio, 2020

Kultūra kylanti iš regionų dvasios

Piligrimystė niekada nesibaigia. Rodos tokiu teiginiu galėtume prabilti tik apie tam tikras pasaulio vietas, tačiau kažin ar suklystume svarstydami, jog mūsų kasdienis gyvenimas, ir yra tas savotiškas piligriminis kelias, kurio nenustojame ėję iki galutinės akimirkos. O pasaulio atmintyje, galbūt, išliekame piligrimais ir po tos paskutinės iškvėpimo minutės. Ar tai būtų kūrybinis ieškojimų, praktinis, utilitarus kasdienybės kelias ar nežinios, o gal kartais ir nevilties, kryžiaus kelias, bet vienaip ar kitaip einamas, diena iš dienos. Dažnai jame ieškome išganymo – laisvės, laimės, ramybės. Visgi, nuolatinis kasdienybės permąstymas gali mus vesti į dar didesnę nežinią, todėl neretai, psichoanalizės terminais kalbant, troškimai yra sublimuojami (perkeičiami) į kūrybą, tad būtį pasirenkame svarstyti vadovaudamiesi metaforiniais kultūriniais įrankiais. Pasakose įpinant gyvenimo prasmės, pasirinkimų, gyvenimo kryžkelių parafrazes, meilės ir vilties istorijas, nuo pat vaikystės kūryboje permąstome pasaulio egzistenciją. Šiuo meno gyvenimui keliui pasiryžta eiti Raseinių rajone, užvaldžius troškimui kultūros dėka atskleisti vietos dvasią bei unikalumą.

Nuo liepos mėnesio, kasdien esame apsupti besikeičiančių sveikatos saugos sprendimų, dėvimų kaukių, atstumų, dalyvių ir lankytojų skaičiaus ribų, įkalinti noro veikti ir, tuo pat metu, pandemijos baimės, visgi, jausdamas vietos dvasios alsavimą į nugarą, Raseinių rajono kultūros centras sėkmingai pradėjo ir tęsia Šiluvos teatro bienalės gyvavimą. Liepos 11 d. sumažinus įprastą žiūrovų skaičių bene perpus, Jono Pauliaus II aikštėje Šiluvoje visi užgniaužę kvapą pasitiko dar maestro Eimunto Nekrošiaus režisuotą spektaklį „Bado meistras“, kuriame pagrindinį vaidmenį kūrė – Nacionalinės premijos laureatė Viktorija Kuodytė. „Bado meistras“ – tai egzistencialistinės melancholijos kupinas kūrinys apie meistrystę, kuri nebepatenkina modernėjančios minios poreikių. Apie meistrystę, kurios šiuolaikinis žmogus nėra pasiryžęs pripažinti, nes ji ilgesinga, ji nepatraukli, joje nėra taip trokštamo kasdienybės blizgesio. Badavimo meistrystė visomis prasmėmis tokia nemateriali, jog galų gale išnyksta ir pats meistras. Paradoksalu, tačiau patį bado meistrą praryja kasdienybė, šiandienos abejinga minia. Tai spektaklis, kuris simboliškai atvėrė Šiluvos teatro bienalės duris vietoje, vietos kuri pati savo istorijoje talpina nematerialią, virš kasdienybės pakylėtą būtį. Galbūt dėl to kraštiečio E. Nekrošiaus spektakliai Šiluvoje suskamba itin jautriai.

Rugpjūčio 1 d. Piligrimų informacijos centre įvyko Dmitrijaus Matvejevo fotografijų parodos „Nekrošiaus teatras: abipus uždangos“ atidarymas. Tai dar vienas ypatingas susitikimas su Režisieriumi, jo kūryba, jo teatru, savotiškas tylus monologas, nes dialogas, deja, turėjo nutrūkti. Žiūrovai žvelgė į sustingdytas „čia ir dabar“ akimirkas, kuriose buvo kuriamas Teatras. Šurmulyje išgaravo visos menamos sienos ir, rodos, išgyvenome krintančios uždangos jausmą, nebeskirdami teatro, fotografijos, „čia ir dabar“ akimirkų nuo „tada“ ar kažkada įvykusio pasirodymo. Mes žvelgėme į teatrą per šiandienos atminties prizmę, o tai turbūt viena stipriausių emocijų, kurias galėjo sukurti fotografijų autorius D. Matvejevas. Šias emocijas dar galėsite išgyventi iki pat rugsėjo 30 d. o pastiprinti rugsėjo 7-15 dienomis vykstančių Didžiųjų Šilinių atlaidų metu.

Performatyvaus meno pėdsakus šalies kelyje ir simboliniuose bienalės rėmuose tęsė šiuolaikinio šokio teatro „Aura“ pasirodymas rugpjūčio 7 d. Šiluvos turgaus aikštėje. Į mažą, tyliai kontempliatyvų miestelį, kuris suūžia it avilys nebent Didžiųjų Šilinių atlaidų metu, atvyko spalvinga šokio teatro komanda atveždama spektaklį „Norėčiau būti paparčio žiedu“. Netikėtai visiems – oras, vieta ir laikas – padiktavo tai, jog spektaklis privalėjo būti perkeltas nuo scenos į natūralią gamtos apsuptį ir kūrinys apie gamtą, apie medžių šaknis bei žmogiškumo parafrazę visiškai naujai suskambo mažojo miestelio fone. Šokėjai šoko ant žolės, tarp medžių, natūraliame gamtos ir urbanistiniame peizaže – savotiškoje kasdienybės scenografijoje. Meno kūrinys tarsi tapo Šiluvos dalimi – papildantis ir pratęsiantis šios egzistenciją, atskleidžiantis kaip kultūra gali prisidėti ir prisideda prie vietos naratyvo interpretacijos bei sklaidos.

Tad Šiluvos teatro bienalė vyksta tiesdama kelius ir skleisdama kylančią kultūros dvasią iš regionų. Meno piligrimystės keliu einama bendraujant, ieškant sąsajų su vietos identitetu, o ne formaliai būnant. Iki gruodžio mėnesio Šiluvoje ir Raseiniuose atkeliaujančių lauks spektakliai, diskusijos, praktiniai užsiėmimai, cirko pasirodymai, kurie, nors rodos teatvyksta gastrolėms iš didmiesčių, visgi kyla iš regiono dvasios, atskleisdami ne visada atrastą Raseinių rajono potencialą. O organizatoriai kviečia tęsti prasidėjusią kelionę.

Rugsėjo mėn.

5 d. 18:00 val. Šeiko šokio teatras. Garso, šviesų, judesio aplinkos laboratorija bei spektaklis „Kontaktas“. Choreografė ir režisierė Agnija Šeiko. Žaiginyje.

5 d. 18.15 parodos atidarymas buvusioje Žaiginio Pranciškaus Šivickio mokykloje.

6 d. 17:00 val. Šeiko šokio teatras. Garso, šviesų, judesio aplinkos laboratorija bei spektaklis „Kontaktas“. Choreografė ir režisierė Agnija Šeiko. Žaiginyje.

6 d. 20:00 val. Nacionalinis Kauno dramos teatras. Algirdas Landsbergis „Vėjas gluosniuose“. Režisierius Gytis Padegimas. Mergelės Marijos gimimo bazilika Šiluvoje.

10 d. Lietuvos biblijos draugija „Nojaus laivo atrakcionų parkas“. Šiluvoje.

15 d. Agit-Cirk (Suomija) „Tenho outdoor“. Raseinių Šaltinio progimnazijoje.

19 d. 17:00 val. Big Wolf Company (Estija) „Trys seserys“. Maironio parkas Raseiniuose.

Spalio mėn.

 „Pojūčių teatras“. Kūrybiniai užsiėmimai vaikams „Pojūčių maršrutai“. Raseinių specialiojoje mokykloje ir Šiluvoje.

23-24 d. Teatro konferencija „Pėdos tavo buvo matomos“. Šiluvoje.

24 d. 12:00 val. „KOSMOS THEATRE“. Internetinė (anti)utopija #PROTESTAS. Šiluvoje.

Lapkričio mėn.

6 d. nuo 18:00 val. iki 11 08 d. 15:00 val. Bibliodramos užsiėmimai su Vida Lipskyte (būtina registracija el. paštu silvijacizaite@gmail.com. Vietų skaičius ribotas). Jono Pauliaus II piligrimų namai Šiluvoje.

 


Vita Daniliauskas / Dariaus Pavalkio nuotr.
21 gruodžio, 2024

Prieš 70 metų, Kūčių išvakarėse, tarsi lenktyniaudamas su Kūdikėlio Jėzaus atėjimu, Griškabūdžio parapijos narių Liudos ir Vytauto Daniliauskų šeimoje apie […]

Raseinių ligoninės nuotr.
20 gruodžio, 2024

Besibaigiant metams Raseinių rajono savivaldybės taryba ligoninei skyrė beveik 400 tūkst. eurų, kurie bus panaudoti Intensyvios terapijos skyriui, kuriam priklauso […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

18 gruodžio, 2024

Sostinės taryba kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui prof. Vytautui Miškiniui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Toks įvertinimas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr
17 gruodžio, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje 2024 m. Bronio Savukyno premija įteikta rašytojai, eseistei, žurnalistei Gintarei Adomaitytei. Premija ji įvertinta už daugiametę ekspresyvią […]

A. Reipos nuotr.
17 gruodžio, 2024

Jonavos rajono savivaldybėje pasirašyta pirmoji žemės nuomos sutartis su investuotojais, kurie ketina įsikurti pramoninėje teritorijoje Jonavos rajone, Venecijos kaime. UAB […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

Modesto Endriuškos nuotr.
13 gruodžio, 2024

„Galiausiai civilizacijos žūsta dėl to, kad klauso savo politikų, o ne savo poetų”, – sakė vienas žinomiausių pasaulyje lietuvių kino […]

12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

Asmeninio archyvo nuotr.
12 gruodžio, 2024

Nemažai šių metų „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024“ renginių vyko ne pačiame mieste, o ir šio rajono pakraštyje  įsikūrusioje […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

Talpūnuose gyvenanti Almutė Laučiūnienė „YouTube“ kanale paskelbė daugiau kaip pusketvirto tūkstančio savo įdainuotų liaudies dainų ir giesmių bei savo sukurtų dainų / autorės archyvo nuotr.
11 gruodžio, 2024

Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

10 gruodžio, 2024

Biblioteka – erdvė, kur susitinka kartos, dalijamasi patirtimi ir drauge mokomasi. 2024 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

7 gruodžio, 2024

Šiemet Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai Kauno mieste ir rajone patikrino 14 viešųjų vaikų žaidimų aikštelių ir visose iš […]

6 gruodžio, 2024

Lietuvos kultūros sostinės titulą perima Druskininkai – kurortas, garsėjantis ne tik sveikatinimu, bet ir intensyviu kultūriniu gyvenimu, kuris 2025-aisiais taps […]

6 gruodžio, 2024

Vakar Raseinių rajone, kaimo turizmo sodyboje „Karpynė“, įvyko metinė darbo grupės „Sveikatą stiprinantis Kauno regionas“ konferencija „Dirbtinis intelektas žmonių sveikatai“. […]

6 gruodžio, 2024

Tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių įsikūrusius Kaišiadoris anksčiau daugelis pravažiuodavo neužsukdami. Šiais metais viskas pasikeitė: į miestą traukiniais ir automobiliais […]

6 gruodžio, 2024

34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta literatūros tyrinėtojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Vilniaus universiteto profesorei emeritei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių […]