Kultūros ir istorijos žurnalas „Senvagė“ – kitu kampu

Miesto Viešojoje bibliotekoje pirmojo šių metų kultūros ir istorijos žurnalo „Senvagė“ numerio pristatymas gerokai skyrėsi nuo ankstesniųjų, paprastai rengiamų miesto centro kultūros erdvėse. Redaktorė Liuda Jonušienė jaukaus pokalbio apie tai, kaip gimsta „Senvagė“,  pakvietė bendradarbę, dizainerę Astą Radvenskienę, keletą naujų autorių: Ramunę Bružienę, Editą Misevičiūtę, Audrių Skačkauską, straipsnio apie hipius vieną iš herojų Valių Baublį, o dailininką Kęstutį Vaičiulį prikalbino atidaryti  karikatūrų parodą. 

Liuda Jonušienė atvėrė šiek tiek žurnalo istorijos. Pirmi 5 numeriai išleisti 1990-1992 m. Nepavyko rasti duomenų, kad iki tol Panevėžyje būtų apskritai leistas koks nors žurnalas. Likimas lėmė, kad nuo pat pradžių dirbusiai kultūros žurnaliste jai teko garbė būti pirmo tokio leidinio steigėja ir redaktore. Tačiau didžiųjų Lietuvos valstybės virsmų metais „Senvagės“ leidyba nutrūko, ją pavyko atgaivinti tik 2014 m., kai Panevėžys tapo šalies kultūros sostine. Simboliška, kad tų metų gegužę, Spaudos atgavimo, knygos ir kalbos dieną išėjo pirmasis atgimusios „Senvagės“ numeris. Ir iškart sulaukė didelio ne tik miesto bendruomenės dėmesio.

Šiandien redaktorė džiaugiasi sutelktomis „Amalkeros leidybos“, Savivaldybės, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo, miesto Viešosios bibliotekos, didelio būrio profesionalių žurnalistų, istorikų, literatų, fotomenininkų, dailininkų, menotyrininkų, vietinio ir išeivijos jaunimo pajėgomis. Rudeniui suplanuotas jau 10-asis numeris.

Žurnalo dizainerė Asta Radvenskienė sakė nė nepastebėjusi, kad viskas nutiko taip greitai. Astai patinka žurnalo kūrybinis procesas, patinka temos, rubrikos ir galimybė jas savaip įprasminti ir iliustruoti.  

Daugelį suintrigavusio teksto apie Panevėžio hipius iniciatorės ir autorės Ramunė Bružienė ir Edita Misevičiūtė papasakojo apie pirmąją savo kaip publicisčių patirtį. Rinkdamos medžiagą, ją šifruodamos, moterys labai jaudinosi ir įdėjo daug darbo. Rezultatas puikus: sulaukta daugybės skaitytojų atsiliepimų.

Panašiai nutiko ir redaktorės netikėtai socialiniuose tinkluose atrastam naujam autoriui, anot jo paties, dabar tiesiog laisvam ir mylinčiam žmogui Audriui Skačkauskui. Jo įvadinis straipsnis „Apie Tą Dieną“ sujaudino daugybę žurnalo skaitytojų. O popietėje perskaityti keli humoristiniai autoironiški tekstai vertė šypsotis net ir labai rimtai nusiteikusius klausytojus, kurie vėliau juokavo, kad Panevėžys, ko gero, jau turi savo „Žvaneckį“.

O tai, kad Panevėžys seniai turi vieną profesionaliausių Lietuvos karikatūristų Kęstutį Vaičiulį, „Senvagės“ skaitytojai žino, nes jo darbai publikuoti jau antrą kartą. Ilgus metus dirbęs „Meno“ teatro direktoriumi ir scenografu, karikatūros meną dailininkas laiko savotišku viso savo gyvenimo stuburu. Net tarybiniais laikais dalyvauta parodose užsienyje. Ten lėkštų ir paviršutiniškų dalykų niekas neeksponuotų. Šįkart miesto Viešojoje bibliotekoje (Kniaudiškių 34) dar kurį laiką bus galima susipažinti su itin originaliu Kęstučio Vaičiulio karikatūrų ciklu „Dekalogas“.

Popietė baigėsi šiltais apsikabinimais. Argi ne šito mums taip trūksta skubioje mūsų kasdienybėje ir nesibaigiančiuose darbuose? Todėl „Senvagė“ ir toliau žada tęsti panašių popiečių tradiciją. Panevėžys turi gražią vasaros tradiciją „Susitikime penktadieniais“. „Senvagė“ sako: „Susitikime gegužę ir lapkritį“.   

 

Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos informacija