Kultūros įstaigų vadovų kadencijos: galime tapti baltomis varnomis Europos Sąjungoje
Daugumoje Europos Sąjungos šalių įstatymai nenustato specifinės muziejaus vadovo skyrimo procedūros ir kadencijų skaičiaus, nes tai reglamentuojama muziejaus steigimo dokumentuose. Šalyse, kur muziejaus vadovas – valstybės tarnautojas, yra sudaroma neterminuota darbo sutartis, jam taikomos visos valstybės tarnybos privilegijos, o atleidimo iš pareigų procedūra yra sudėtinga. Ten, kur su muziejaus vadovu sudaroma terminuota darbo sutartis (dažniausiai 5 metams), kadencijų skaičius yra neribojamas, sutartis gali būti pratęsta, jei vadovas sėkmingai įgyvendina įstaigos strateginį planą ar programą.
„Priimdami įstatymus, kuriais reglamentuojamas įstaigos vadovo kadencijų skaičius, galime tapti baltomis varnomis visoje Europos Sąjungoje,“ – sako Lietuvos muziejų asociacijos vadovas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza, remdamasis ekspertine muziejinių organizacijų apklausa dėl vadovų skyrimo ir kadencijų nustatymo praktikos 14-oje ES valstybių, atlikta Lietuvos muziejų asociacijos užsakymu.
Lietuvos muziejų bendruomenė neigiamai vertina Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos parengtus įstatymų projektus, kuriais siūloma apriboti kultūros įstaigų vadovų kadencijų skaičių. Įstaigų vadovai – kultūros vadybininkai, šalies atminties saugojimo strategai, įgyvendinantys ilgalaikius kultūros vertybių išsaugojimo, tradicijų puoselėjimo, edukacijos ir sklaidos projektus. Vadovų autoritetas grįstas ryškiomis asmeninėmis kompetencijomis, ilgalaikiais partnerystės ryšiais, įgyjamais ne per vieną kadenciją. Todėl kadencijų skaičiaus ribojimas gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvos ir regionų strateginių kultūros tikslų ir ilgalaikių kultūros projektų įgyvendinimui. Tai iš esmės prieštarauja kultūros vadybos principams, žmogiškųjų išteklių apsaugai, kultūros politikos tęstinumui. Pažymėtina, kad šių įstatymų projektų nuostatos palies ne tik didžiąsias kultūros įstaigas, bet ir per 300 valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų Lietuvos miestuose ir miesteliuose.
Lietuvos muziejų asociacija yra įsitikinusi, kad šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai sukuria visas galimybes savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms kasmet vertinti biudžetinių kultūros įstaigų vadovų veiklą ir jų vadovaujamų įstaigų rezultatus, o įvertinus – spręsti apie vadovų tinkamumą ir galimybę toliau eiti užimamas pareigas.
