Kultūros ministerijos vadovybė: VSD ataskaita patvirtina, kad valstybė turi daugiau investuoti į informacinį saugumą ir kultūrą
Susipažinęs su trečiadienį Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos paskelbtu grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu, kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad ši ataskaita liudija apie žmogiškųjų ir finansinių investicijų poreikį informaciniam saugumui užtikrinti ir kultūros plėtrai šalyje.
„Ši ataskaita dar kartą įrodo, kad nedraugiškos jėgos kėsinasi į mūsų vertybes pasitelkdamos ne tik atitinkamas žiniasklaidos priemones, bet ir visuomenei gerai žinomus veikėjus, tam, kad valstybėje vyrautų nestabilumas, visuomenėje kiltų dvejonės dėl mūsų valstybės stabilumo, istorinių faktų, ES ir NATO. Nuolatos kiršinamos Lietuvoje gyvenančios tautos. Imunitetą tokiems pavojingiems veiksmams galime užtikrinti, stiprindami investicijas ir žmogiškuosius išteklius kultūros sektoriuje“, – sako jis.
Pasak ministro, 2013 metais naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, jog valstybės įstaigai „Rossotrudničestvo“ iš Rusijos biudžeto bus smarkiai padidintas finansavimas. Rusijos prezidento Vladimiro Putino potvarkiu „Rossotrudničestvo“ biudžetas didės nuo 30 mln. dolerių iki 200 mln. dolerių. Šios organizacijos tikslas – gerinti Rusijos įvaizdį užsienio šalyse.
„Lietuvos gynybos ir komunikacijos ekspertai perspėjo, kad mūsų šalis įtraukta į informacinį karą, kuriame Rusijos pusėje atsiduria žinomi menininkai, politikai, visuomenės veikėjai. Jau tada derybose dėl kultūros biudžeto sakiau, kad kultūrai reikia daugiau investicijų, kad įgytume imunitetą ir užkirstume kelią priešiškos propagandos poveikiui“, – sako Š. Birutis.
Pasak ministro, šiuo metu ministerijoje ypač daug dėmesio skiriama informaciniam saugumui užtikrinti įtinklinant visas ministerijos valdomas sritis. Už šios politikos įgyvendinimą atsakingas viceministras Arnas Neverauskas.
„Perskaičius VSD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą ir VSD veiklos ataskaitą, keliu sau klausimą, ar darome pakankamai ir dar svarbiau, ką galime daryti geriau, ypač kalbant apie informacinį saugumą. VSD pažymi, kad „norint neutralizuoti informacines grėsmes itin svarbu kelti visuomenės sąmoningumą ir didinti piliečių atsparumą ideologinėms manipuliacijoms.” Visiškai sutinku, siekdami sėkmingai kovoti su tokio pobūdžio grėsmėmis, pagrindines pastangas turime koncentruoti ties visuomenės medijų raštingumu ir propagandos suvokimu“, – teigia viceministras A. Neverauskas.
Pasak jo, visuomenės švietimas apie propagandą ir jos poveikį yra kertinis.
„Pastaruoju metu dar aktyviau bendradarbiaujame su ESBO, Lietuvos žurnalistų sąjunga, informacinį raštingumą remiančiais fondais ir iniciatyvomis. Artimiausiu metu aplankysime ne vieną Lietuvos miestą, supažindindami su propagandos grėsmėmis, taip keliant visuomenės sąmoningumą. Specialiai ESBO išleistais leidiniais papildysime ir bibliotekas“, – sako A.Neverauskas.
Kultūros taryba finansuoja Medijų ir informacinio raštingumo skatinimo projektus, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF) – informacinio saugumo projektus. Nuolat bendraujama su jų atstovais ir finansavimą gavusiais pareiškėjais.
Kultūros ministerijos iniciatyva Mokslo taryba rengia reikminius tyrimus (Propagandinių technikų atpažinimo metodologijos įsikūrimas ir taikymas“, „Naujienų raštingumo ugdymas: Kaip suprasti medijas?“), kurie Kultūros ministerijai bus ypač naudingi rengiant strateginius visuomenės informavimo politikos dokumentus, kuriuose ypatingas dėmesys bus skiriamas medijų raštingumui ir informaciniam saugumui.
Šiuo metu ministerijoje baigiamos rengti Visuomenės informavimo politikos gairės.
„Tikimės, kad jos mums padės žvelgti į visuomenės informavimo iššūkius dar strategiškiau ir kompleksiškiau. Tam tikslui, kviečiame į darbo grupę, dirbančią prie šių gairių, įsijungti ir Švietimo ir mokslo ministerijos, ir VSD atstovus“, – sako A.Neverauskas.
Ministerija jau ne vienerius metus diskusijose tiek nacionaliniu, tiek ES mastu pasisako už pilietiškai atsakingos bei kritiškai mąstančios žiniasklaidos vaidmens stiprinimą. Taip pat nuolatos akcentuoja būtinybę užtikrinti pusiausvyrą tarp žodžio laisvės ir priemonių, reikalingų užkirsti kelią propagandai ir neapykantos kurstymui.
Visuomenės medijų ir informacinio raštingumo gerinimas – vienas iš svarbiausių 2016 m. kultūros ministro prioritetų.
2015 m. Lietuvos kultūros taryba iš programos „Medijų ir informacinio raštingumo skatinimo projektai“, kuria siekiama ugdyti visuomenės gebėjimus naudotis ir kritiškai vertinti bei analizuoti tradicinėmis ir naujomis žiniasklaidos priemonėmis perduodamu turiniu, gebėti atpažinti tikrą žiniasklaidos pranešimų esmę, iš viso projektams paskirstė 86,9 tūkst. eurų. 2016 m. finansavimas padidintas iki 100 tūkst. eurų.
