10 vasario, 2023
KPD

Kultūros vertybių registrą gali papildyti Čiurlionių vargonai

Aušra Česnulevičienė

Menotyrininkė Aušra Česnulevičienė aistringai įsisuko į vargonų, kuriais kadaise grojo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas, paieškų ir įrodymų detektyvą. Dabar ji jau neabejoja, kad prie tų vargonų yra prisilietę žymiojo dailininko bei kompozitoriaus M. K. Čiurlionio (1875–1911) tėvo rankos. Ratnyčioje gyvenanti A. Česnulevičienė, šiuo metu Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijuojanti menotyros magistratūroje, tyrinėja Čiurlionių šeimos ryšius su muzika. A. Česnulevičienė jau surinko gana daug įrodymų, kad M. K. Čiurlionio tėvas 1877–1878 m. vargonavo Ratnyčios bažnyčioje, o joje buvę mediniai vargonai šiuo metu yra atsidūrę Kabelių bažnyčios pastogėje. Degdama atradimo džiaugsmu menotyrininkė apie tai  pranešė ir Kultūros paveldo departamentui bei „Čiurlionio namams“, kur neseniai perskaitė pranešimą. „Kiek esu kalbėjusi su specialistais profesionalais, kultūros žmonėmis, visi yra už tai, kad išlikusius vargonų fragmentus būtina įtraukti į Kultūros vertybių registrą, kol jie galutinai nesunyko ir neprapuolė. Juk artėjant 150-ioms M.K.Čiurlionio gimimo metinėms tai būtų puikus kultūrinės atminties ženklas, papildantis ne itin gausų Čiurlionių šeimos originalių artefaktų archyvą“, – sakė A. Česnulevičienė.

„Į Ratnyčią prieš penkiolika metų iš Kauno, galima sakyti, atvažiavau į marčias Čiurlionio keliu. Mano vyras skulptorius Tauras Česnulevičius, pamenu, kraipė galvą ir sakė: „Ką tu čia veiksi, juk tu visai nepažįsti šito krašto“. Tačiau Druskininkuose labai greitai įsisukau į kultūrinį lauką, kur dominavo M. K. Čiurlionio tema. Didelę įtaką padarė tuometinis M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus direktorius Adalbertas Nedzelskis, muziejuje dirbęs 33 metus nuo pat muziejaus įkūrimo“, – pasakojo Aušra. Kartą A. Nedzelskis Aušrai pasakė, kad muziejaus (Čiurlionių namų) palėpėje jis yra padėjęs ažūrinę lentą su paukšteliu nuo vargonų, kuriais Ratnyčios bažnyčioje kadaise grojo M. K. Čiurlionio tėvas. Ratnyčios bažnyčia 1909 m. buvo išardyta, su visu inventorium pervežta į Kabelius ir ten iš naujo pastatyta. Taip į Kabelius iš Ratnyčios atkeliavo ir senieji vargonai. Bažnyčiai įsigijus naujus, senieji nukeliavo į bažnyčios pastogę.

„A. Nedzelskis dar sovietmečiu dažnai lankydavosi Kabeliuose, pas savo bičiulį kunigą Joną Lauriūną, Kabelių pogrindinės kunigų seminarijos įkūrėją. J. Lauriūnas jam ir papasakojo apie bažnyčios pastogėje, virš altoriaus laikomus išardytus vargonus. A. Nedzelskis nuo vargonų prospekto nuėmė vieną drožinį ir parsivežė į Druskininkus, – pasakojo Aušra. – Šią žinią po daugelio metų patikėjo man ir pasakė, kad tai bus mano darbo tema. Tai priėmiau kaip likimo dovaną. Turėjo praeit nemažai laiko, kol aš subrendau ją gvildenti. Tada jau kibau į paieškas, ypač, kai paklausus apie tą lentą muziejaus darbuotojų, jos patikino, kad tikrai ją rado. Dabar, kaip juokais sakau, jau nuolat esu „on line“ su Čiurlioniais.“

Gavusi tokį „raktą“ A. Česnulevičienė 2020 m. vasarą atsidūrė Kabeliuose. Su Dzūkijos nacionalinio parko darbuotoja Onute Grigaite, aktyvia parapijiete, pasibeldė į Kabelių bažnyčios kleboniją. Į detektyvines paieškas įtraukė ir savo vyrą, kuris parūpino ilgas kopėčias ir taip visi trys, pasišviesdami telefonais, užsiropštė į medinės bažnyčios pastogę. Tada išvydo atskiras vargonų dalis. Rado ir kitą tokią pačią ažūrinę lentą su paukšteliu. Tokią pačią, kuri daugelį metų išgulėjo Druskininkuose, Čiurlionių namų-muziejaus palėpėje.

„Pamenu, net galva svaigo nuo tokio atradimo. Tačiau moksliniam darbui to nepakako, man reikėjo įrodyti, kad čia tikrai tie vargonai. Praėjusią vasarą į Kabelių bažnyčios pastogę užlipome su vargonų restauratorium Girėnu Povilioniu. Jis profesionalo žvilgsniu pasižiūrėjo į vamzdyną, klaviatūrą, griežyklą. Sufotografavom, viską suskaičiavom. Jis tada pasakė, kad tai šešių registrų klaviatūra. Paskui Ratnyčios bažnyčios inventorinėse knygose radau įrašą, kad bažnyčia tikrai turėjo šešių registrų vargonus. A. Česnulevičienė archyvuose surinko ir daugiau įrodymų, pagrindžiančių hipotezę, kad tai tikrai tie vargonai, kuriuos lietė Čiurlionių šeimos vargonininkų pirštai. Dabar, kaip prisipažino, labai laukianti kultūros paveldo specialistų žingsnių ir vertinimų.


14 kovo, 2025

Lietuvos nacionalinis muziejus šiais metais mini 170-ąsias įkūrimo metines. Šia proga kiekvienas iš padalinių rengia vieno eksponato parodas. Kaip savo […]

Juozas Tarvydas su šeima, minint jo 70-metį, 1970-01-06.
14 kovo, 2025

Kiekvienas savo gyvenimo kelyje sutinkame Mokytoją, kuris tampa kelrode žvaigžde mūsų siekiuose, sektinu pavyzdžiu mokant ir auklėjant vaikus. Apie tokį […]

12 kovo, 2025

Kovo 11 dieną Ėriškių kultūros centras kartu su renginio partneriais Vadoklių, Ramygalos, Krekenavos kultūros centrais, Upytės A. Belazaro pagrindine mokykla […]

11 kovo, 2025

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Lietuvos nacionalinis muziejus perėmė unikalius su Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija susijusius artefaktus. Juos muziejui […]

11 kovo, 2025

Minint 35-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines, prezidentas Gitanas Nausėda ragina piliečius susitelkti ir išlaikyti tautos vienybę. Tai, anot šalies vadovo, […]

11 kovo, 2025

Antradienį minint 35-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines, Vilniaus Universiteto (VU) Filologijos fakulteto dėstytojai dr. Ernestai Kazakėnaitei įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija.  E. Kazakėnaitei paskirti […]

4 kovo, 2025

2025 m. kovo 4 d. Kaune ant namo K. Donelaičio g. 14 vyko atminimo lentos atidengimas skirtas lietuvybės puoselėtojai ir […]

4 kovo, 2025

Užgavėnės – tai viena smagiausių lietuviškų švenčių, kupina triukšmo, linksmybių ir, žinoma, gardžių blynų! Šią dieną reikia sočiai prisivalgyti, kad […]

3 kovo, 2025

Šiais metais Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo programai skirta per 6,1 mln. eurų. Už šias lėšas ketinama spartinti jau pradėtus […]

3 kovo, 2025

2025-aisiais minime vieno ryškiausių Lietuvos kūrėjų, menininko, kuris matė garsus ir girdėjo spalvas – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio – 150-ąsias gimimo […]

28 vasario, 2025

Kretingos muziejuje atidaryta išskirtinė paroda „Aksominis žingsnis“, pristatanti unikalų vyskupo Motiejaus Valančiaus asmeninį daiktą – jo batelį ir kojinę. Šie […]

27 vasario, 2025

Privatūs meno kolekcionieriai Dominykas Šaudys ir Regina Šemiotaitė į Lietuvą parvežė neeilinį radinį – unikalų albumą su 292 B. H. […]

25 vasario, 2025

Šiaulių miesto centre, ežero kranto aukštumoje, prieš maždaug 400 metų iškilo bažnyčia. Šiandien ji –architektūros paminklas, priskiriamas renesansiniam architektūros stiliui, […]

Astos Andrulienės nuotr.
20 vasario, 2025

2025 m. vasario 20-ąją, minint 72-ąsias rašytojo, dramaturgo, filosofo, švietėjo, humanisto, chorvedžio, kultūros veikėjo Vilhelmo Storostos-Vydūno mirties metines, Pagėgių savivaldybės […]

20 vasario, 2025

Rytoj, vasario 21 d., pasaulis švęs Tarptautinę gido dieną. Tai puiki progą padėkoti mūsų krašto gidams, be kurių neįsivaizduojama Šiaulių […]

Birutės Nenėnienės nuotr.
20 vasario, 2025

KUDIRKOS NAUMIESTIS. Saulėtas rytas, iš vakaro sniego kruopelėmis pabalinta žemė – ir dar sekmadienis! Tokia skaidri Vasario 16-oji, Valstybės atkūrimo […]

17 vasario, 2025

Vasario 16 d. Kaune, LPKTS salėje vyko antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvio, kompozitoriaus, mokytojo, Dainų švenčių dirigento Antano Padleckio (1925–2010) […]

16 vasario, 2025

Lietuvai minint 107-ąsias valstybės atkūrimo metines, jaunimo organizacija „Pro Patria“ sostinėje sekmadienį surengė tradicine tapusią eiseną su deglais. Eitynių dalyviai […]

14 vasario, 2025

Varėnos krašte išskirtiniu antkapiniu ženklu „Lietuvos partizanas“ pažymėti partizanų kapa Artėjant Vasario 16-ajai – Lietuvos nepriklausomybės dienai, Lietuvos gyventojų genocido […]

14 vasario, 2025

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet papildė keturios tradicijos: Grūšlaukės Užgavėnės, kanklės ir kankliavimas Lietuvoje, margučių marginimas vašku šeimose […]

Regionų naujienos