10 vasario, 2023
KPD

Kultūros vertybių registrą gali papildyti Čiurlionių vargonai

Aušra Česnulevičienė

Menotyrininkė Aušra Česnulevičienė aistringai įsisuko į vargonų, kuriais kadaise grojo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas, paieškų ir įrodymų detektyvą. Dabar ji jau neabejoja, kad prie tų vargonų yra prisilietę žymiojo dailininko bei kompozitoriaus M. K. Čiurlionio (1875–1911) tėvo rankos. Ratnyčioje gyvenanti A. Česnulevičienė, šiuo metu Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijuojanti menotyros magistratūroje, tyrinėja Čiurlionių šeimos ryšius su muzika. A. Česnulevičienė jau surinko gana daug įrodymų, kad M. K. Čiurlionio tėvas 1877–1878 m. vargonavo Ratnyčios bažnyčioje, o joje buvę mediniai vargonai šiuo metu yra atsidūrę Kabelių bažnyčios pastogėje. Degdama atradimo džiaugsmu menotyrininkė apie tai  pranešė ir Kultūros paveldo departamentui bei „Čiurlionio namams“, kur neseniai perskaitė pranešimą. „Kiek esu kalbėjusi su specialistais profesionalais, kultūros žmonėmis, visi yra už tai, kad išlikusius vargonų fragmentus būtina įtraukti į Kultūros vertybių registrą, kol jie galutinai nesunyko ir neprapuolė. Juk artėjant 150-ioms M.K.Čiurlionio gimimo metinėms tai būtų puikus kultūrinės atminties ženklas, papildantis ne itin gausų Čiurlionių šeimos originalių artefaktų archyvą“, – sakė A. Česnulevičienė.

„Į Ratnyčią prieš penkiolika metų iš Kauno, galima sakyti, atvažiavau į marčias Čiurlionio keliu. Mano vyras skulptorius Tauras Česnulevičius, pamenu, kraipė galvą ir sakė: „Ką tu čia veiksi, juk tu visai nepažįsti šito krašto“. Tačiau Druskininkuose labai greitai įsisukau į kultūrinį lauką, kur dominavo M. K. Čiurlionio tema. Didelę įtaką padarė tuometinis M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus direktorius Adalbertas Nedzelskis, muziejuje dirbęs 33 metus nuo pat muziejaus įkūrimo“, – pasakojo Aušra. Kartą A. Nedzelskis Aušrai pasakė, kad muziejaus (Čiurlionių namų) palėpėje jis yra padėjęs ažūrinę lentą su paukšteliu nuo vargonų, kuriais Ratnyčios bažnyčioje kadaise grojo M. K. Čiurlionio tėvas. Ratnyčios bažnyčia 1909 m. buvo išardyta, su visu inventorium pervežta į Kabelius ir ten iš naujo pastatyta. Taip į Kabelius iš Ratnyčios atkeliavo ir senieji vargonai. Bažnyčiai įsigijus naujus, senieji nukeliavo į bažnyčios pastogę.

„A. Nedzelskis dar sovietmečiu dažnai lankydavosi Kabeliuose, pas savo bičiulį kunigą Joną Lauriūną, Kabelių pogrindinės kunigų seminarijos įkūrėją. J. Lauriūnas jam ir papasakojo apie bažnyčios pastogėje, virš altoriaus laikomus išardytus vargonus. A. Nedzelskis nuo vargonų prospekto nuėmė vieną drožinį ir parsivežė į Druskininkus, – pasakojo Aušra. – Šią žinią po daugelio metų patikėjo man ir pasakė, kad tai bus mano darbo tema. Tai priėmiau kaip likimo dovaną. Turėjo praeit nemažai laiko, kol aš subrendau ją gvildenti. Tada jau kibau į paieškas, ypač, kai paklausus apie tą lentą muziejaus darbuotojų, jos patikino, kad tikrai ją rado. Dabar, kaip juokais sakau, jau nuolat esu „on line“ su Čiurlioniais.“

Gavusi tokį „raktą“ A. Česnulevičienė 2020 m. vasarą atsidūrė Kabeliuose. Su Dzūkijos nacionalinio parko darbuotoja Onute Grigaite, aktyvia parapijiete, pasibeldė į Kabelių bažnyčios kleboniją. Į detektyvines paieškas įtraukė ir savo vyrą, kuris parūpino ilgas kopėčias ir taip visi trys, pasišviesdami telefonais, užsiropštė į medinės bažnyčios pastogę. Tada išvydo atskiras vargonų dalis. Rado ir kitą tokią pačią ažūrinę lentą su paukšteliu. Tokią pačią, kuri daugelį metų išgulėjo Druskininkuose, Čiurlionių namų-muziejaus palėpėje.

„Pamenu, net galva svaigo nuo tokio atradimo. Tačiau moksliniam darbui to nepakako, man reikėjo įrodyti, kad čia tikrai tie vargonai. Praėjusią vasarą į Kabelių bažnyčios pastogę užlipome su vargonų restauratorium Girėnu Povilioniu. Jis profesionalo žvilgsniu pasižiūrėjo į vamzdyną, klaviatūrą, griežyklą. Sufotografavom, viską suskaičiavom. Jis tada pasakė, kad tai šešių registrų klaviatūra. Paskui Ratnyčios bažnyčios inventorinėse knygose radau įrašą, kad bažnyčia tikrai turėjo šešių registrų vargonus. A. Česnulevičienė archyvuose surinko ir daugiau įrodymų, pagrindžiančių hipotezę, kad tai tikrai tie vargonai, kuriuos lietė Čiurlionių šeimos vargonininkų pirštai. Dabar, kaip prisipažino, labai laukianti kultūros paveldo specialistų žingsnių ir vertinimų.


22 sausio, 2025

Antradienį, sausio 21 d., įvyko leitenanto Jano Borisevičiaus, žinomo slapyvardžiu „Krysia“ arba „Mściciel”, 80-ųjų mirties metinių minėjimas. Renginį inicijavo Lietuvos […]

21 sausio, 2025

2025 m. sausio 17 d. dieną Eimuliškio miške (Naujamiesčio girininkija, Panevėžio r.) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų […]

21 sausio, 2025

Alfonsas Svarinskas gimė 1925 m. sausio 21 d. Ukmergės aps. Deltuvos vls. Kadrėnų k. vidutinių ūkininkų šeimoje. Skaitymo pradžiamokslį išėjęs […]

Vygaudo Juozaičio nuotr.
20 sausio, 2025

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Pažinimo erdvėje-Laimės Lukošiūnienės salėje (V a.) eksponuojama istorinė paroda – „Bibliotheca rediviva: Grafų Huten-Čapskių knygų […]

20 sausio, 2025

Paaiškėjus, kad Leipalingyje rasti partizanų palaikai jau trejus metus saugomi laikinuose kartoniniuose karstuose ir nėra perlaidojami, kultūros ministras Šarūnas Birutis […]

19 sausio, 2025

Sekmadienį Vilniuje buvo minimos 1863–1864-ųjų sukilimo prieš Rusijos okupacinę valdžią metinės. Vidurdienį Senųjų Rasų kapinių koplyčioje vyko iškilminga ceremonija, kurios […]

19 sausio, 2025

Paaiškėjus, kad Leipalingyje rasti partizanų palaikai jau trejus metus saugomi laikinuose kartoniniuose karstuose, buvusi Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė tikina, kad […]

16 sausio, 2025

Paaiškėjus, kad Leipalingyje rasti partizanų palaikai jau trejus metus saugomi laikinuose kartoniniuose karstuose, prezidentas Gitanas Nausėda ragina Vyriausybę užtikrinti sklandų […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
16 sausio, 2025

2025 m. sausio 15 d. Kaune prie Mažosios Lietuvos visuomenės kultūros ir politikos veikėjo, laikraštininko, šaulio, Tilžės akto signataro Jono […]

15 sausio, 2025

Nuo 2024 m. prof. Tado Ivanausko Obelynės sodybos obelų sode bei dendrologiniame parke vykdomas projektas „Obelynės parko želdinių inventorizavimas ir […]

T. Balčiūnienės nuotr.
15 sausio, 2025

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena iškilmingai buvo paminėta Mažeikių muziejuje. Šiuo metu muziejuje eksponuojama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos […]

14 sausio, 2025

Laisvės gynėjų diena mums primena, kokia brangi ir trapi yra mūsų kiekvieno ir šalies laisvė, kokie vieningi ir drąsūs mes […]

14 sausio, 2025

2025 m. sausio 10 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vyko itin jautri ir prasminga popietė, skirta Laisvės gynėjų dienai […]

14 sausio, 2025

Lietuvoje neretai nauji ar rekonstruojami pastatai sukelia aštrių diskusijų ne tik tarp įvairių sričių profesionalų, bet ir visuomenėje, tačiau dar […]

13 sausio, 2025

Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, publicistui, buvusiam politiniam kaliniui, kunigui Juliui Sasnauskui įteikta 2024 metų Laisvės premija. Pirmadienį iškilmingame Laisvės […]

12 sausio, 2025

Prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato ir Seimo rūmų sekmadienio popietę uždegti Sausio 13-ajai skirti atminimo laužai. Sekmadienį […]

10 sausio, 2025

Kalendoriai – svarbi mūsų spaudos paveldo dalis. Juose užfiksuotos visokeriopos to meto aktualijos teikia vertingų žinių apie Lietuvos raidą. Antazavės […]

10 sausio, 2025

Sausio 6 dieną Vilniaus arkivyskupija surengė spaudos konferenciją, pristatydama 2024 m. gruodžio 16 d. Vilniaus arkikatedros požemiuose surastas paveldo vertybes […]

10 sausio, 2025

Vilniaus arkikatedros požemiuose atrastą slaptavietę su Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtomis karališkomis […]

10 sausio, 2025

1991-ųjų Sausio įvykių metu daugelis jautėsi privalą būti Vilniuje prie Seimo ar Televizijos bokšto, esantys Kaune važiavo budėti į Sitkūnus […]