Kupiškio prakeiksmas: kodėl žudosi net politikai, o savižudžių – dukart daugiau nei šalyje?

Darbo vietoje nusižudė Kupiškio savivaldybės tarybos narys. Kupiškio policijos komisariato kameroje nusižudė sulaikytasis. Kupiškis registruos dar vieną savižudybę. Iš gyvenimo pasitraukė Kupiškio rajono tarybos narys, „darbietis“ Aidas Mikėnas .Tai jau ne pirmas šios tarybos narys, savo noru pasitraukęs iš gyvenimo. Prieš puspenktų metų nusižudė verslininkas, šios tarybos narys, valstietis liaudininkas Alvydas Mažeikis (41). Kodėl Kupiškis neišbrenda iš savižudybių liūno?

Statistika rodo, kad Kupiškio rajone savižudybių skaičius daugiau nei du kartus didesnis nei vidutiniškai šalyje ir penkiskart viršija ES vidurkį.

Kupiškio meras rengia viešus susitikimus ir diskusijas savižudybių prevencijos tema, rajone įkurta krizių valdymo grupė.

Trečiadienį Kupiškyje visą dieną vyko savižudybių prevencijos mokymai, o vakare bendruomenę vėl sukrėtė skaudi žinia apie tarybos nario Aido Mikėno savižudybę.

„Jau vyliausi, kad sausį neturėsime nė vienos savižudybės – deja, – apgailestavo Kupiškyje daug metų gyvenanti psichologė Valija Šap. – Mokymus vedusi profesorė Nida Žemaitienė pasakė, kad tai yra ženklas ir signalas mums visiems, kad einame tinkame linkme, kad ėmėmės labai svarbaus reikalo – žmonių gyvybių gelbėjimo.“

Mokosi skaityti ženklus

Šiuo metu Kupiškio vietos bendruomenė ir susibūrusi psichikos sveikatos specialistų bei žinomų visuomenės veikėjų grupė savanoriškai vykdo pilotinį projektą.

Seniūnai, socialiniai darbuotojai, policijos pareigūnai ir medikai mokomi pastebėti savižudybės riziką ir į ją tinkamai reaguoti. Be to, buvo sukurtas savižudybių prevencijos Kupiškyje algoritmas, kuris jau padėjo išgelbėti kelias gyvybes.

„Turime reaguoti į ketinimus nusižudyti taip, kaip diktuoja psichologijos mokslas ir ekspertai, o ne taip, kaip iki šiol. Turime žinoti, ką daryti įtariant žmogaus ketinimus žudytis, kaip skaityti ženklus ir įvertinti riziką“, – aiškino V.Šap.

Ji atkreipia dėmesį, kad 8 iš 10 nusižudžiusiųjų vienaip ar kitaip užsimena apie savo ketinimus: vieni tiesiai, kiti – aptakiai.

„Norime tas užuominas išgirsti. Tarkime, žmogus sako, kad jam viskas atsibodo, kad jis nieko nebenori. Arba jis nuolat liūdnas, atsiskyręs ar piktas. Tada reikia įvertinti kitus rizikos veiksnius: ar vartojamas alkoholis, ar buvo savižudybių giminėje, ar žmogus sirgęs depresija“, – aiškina specialistė.

Neieško pagalbos, nes gėda?

Specialistai analizavo savižudybių Kupiškio rajone statistiką nuo 2009 metų. Norėta sudaryti nusižudžiusio žmogaus portretą, atsižvelgiant į jo amžių, socialinę padėtį, gyvenamąją vietą.

„Stereotipas, kad žudosi alkoholikai, bedarbiai ir asocialūs žmonės, yra neteisingas. Ir vakar dienos įvykis dar kartą tai patvirtina. O juk žmogus galėjo rasti pagalbą. Bet gal niekas iš šalies nepaskatino, gal prašyti pagalbos jam buvo gėda: išsilavinusiam, visuomenėje žinomam žmogui sunku pripažinti, kad nesusidoroja su problemomis. Būtent šį požiūrį ir norime pakeisti – kad nebūtų gėda kreiptis į specialistą, kai išgyveni didžiulį vidinį skausmą. Vakaruose normalu turėti šeimos gydytoją ir savo psichologą“, – kalbėjo V.Šap.

Pernai Kupiškyje nusižudė 10, 2013 metais – 11, 2010 metais – net 20 žmonių. Nusižudžiusiųjų amžiaus vidurkis – apie 50 metų. Dažniau žudosi vyrai.

„Skirtumą pastebime net pagal seniūnijas ir daugiau dėmesio skiriame tikslinėmis. Šimonių seniūnijoje savižudybių daugiausia, o Subačiaus – išskirtinai mažai“, – lygino psichologė.

Įsitraukė jauni specialistai

V.Šap neabejoja, kad susivienijusių specialistų pastangos jau duoda vaisių – reagavimo į savižudybes algoritmas veikia.

„Kaimynas savo įtarimais pasidalijo su seniūnu, šis buvo dalyvavęs mokymuose ir ėmėsi atitinkamų veiksmų, nes jau žinojo, kaip organizuoti pagalbą. Taip užkirto kelią dar vienai nelaimei.

Džiaugiamės, kad išsiplėtė ir jaunų specialistų gretos: turime dar vieną psichologę, be to, profesionaliai pareigas atliekančių žmonių ir socialinių paslaugų centre, ir policijoje bei ligoninėje“, – džiaugiasi psichologė.

Per mokymus bendruomenė įsisąmonina, kad tai ji šeimininkauja rajone ir nuo jos iniciatyvų priklausys, ar Kupiškis išbris iš liūdnos savižudybių statistikos liūno.

Sniego gniūžtės efektas

Psichologas, „Jaunimo linijos“ vadovas Paulius Skruibis sako, kad savižudybių prevencijos programos rezultatus Kupiškio rajone bus galima matuoti ne anksčiau nei po dvejų metų: „Problema sena, todėl jai spręsti reikia laiko.“

Kupiškyje jis yra viešėjęs ne kartą, tačiau tikrai negalėtų įvardyti kokių nors rajono ypatumų, galinčių turėti įtakos savižudybių skaičiui. Galbūt tai lemia ne objektyvios socialinės ar ekonominės sąlygos, bet sniego gniūžtės efektas, kai savižudybė paliečia ne vieną palyginti nedidelės bendruomenės narį.

Labai blogai, kai savižudybė nevadinama tikruoju vardu ir žmonėms susidaro įspūdis, kad tai – problemų sprendimo būdas.

„Kalbant apie statistiką, net nežinau, ar galime užčiuopti esminį skirtumą tarp Kupiškio ir šalia esančio rajono.

Ar skaičiai iš tikrųjų dramatiškai keičiasi vien dėl administracinės teritorijos. Manau, skirtumai su kitais regionais nėra tokie dideli, bet kažkam tenka būti pirmu“, – svarstė P.Skruibis.

Įspaudą paliko okupacijos

Tarpukariu savižudybių rodikliai Lietuvoje buvo žemi. Karo ir pokario duomenų neturime. Tačiau po 1962 metų savižudybių rodikliai, ypač vyrų, katastrofiškai didėja.

Apie 1984–1986 metus okupantų supančiotoje Lietuvoje įvyksta stebuklas – savižudybių skaičius per metus sumažėja maždaug 25 procentais.

Mokslo darbų ciklą „Suicidinis elgesys ir trauminės patirties padariniai bei įveika Lietuvos socialiniu transformacijų kontekste (1998–2012)“ parengusi sunkių traumų psichologiją bei suicidologiją tyrinėjanti Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoja, profesorė Danutė Gailienė yra aiškinusi, kad anuomet pasikeitė atmosfera, atsirado viltis, prasidėjo visuomenės judėjimas ir – žmonės jau nenori mirti.

Džiuginantys rodikliai laikėsi kelerius metus, tačiau iškart po Nepriklausomynės paskelbimo savižudybių kreivė vėl šovė į viršų.

„Žmonės susidūrė su naujos valstybės kūrimo iššūkiais ir, žinoma, labai dideliu socialiniu stresu, nes nėra jokių išteklių“, – svarstė D.Gailienė.

Skaičiai

* Kasmet Lietuvoje nusižudo 1000 labai įvairaus išsilavinimo, finansinės padėties, skirtingo amžiaus žmonių.

* Savižudybė – dažniausia 14–29 metų jaunuolių mirties priežastis Lietuvoje, smarkiai lenkianti net eismo įvykius. 2013 m. nusižudė 181 15–29 metų žmogus. Tai – 29 proc. visų jaunų žmonių mirčių. Dauguma nusižudžiusių jaunų žmonių – vaikinai.

* Lietuva Europos savižudybių rodiklį viršija 3 kartus.

Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami.
Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Papildoma informacija – www.klausau.lt