Kur tu, mano vaikystės slenksti?
Margaspalvis rugsėjis kiekvienam iš mūsų vis labiau sužadina mokyklinių metų ilgesį, paskandina į prisiminimų jūrą.
Ir nesvarbu, kiek prabėgo metų, širdyje išlieka tie jaudinantys rugsėjai, mokytojų žodžiai ir klasės draugų ilgesys. Visi, mielieji, mes rašėme pirmas raides ir piešėme gėles – spalvotas ir gražias. Ant pirštų, nosių ir širdy dar pasiliko rašalo dėmės, jos pasiliko visam laikui.
Su jauduliu laukiame rugsėjo pirmosios šventės. Kiekvienoje seniūnijos šeimoje, per vaikus ar anūkus prasideda dar vieni pažinimo ir tobulėjimo, ateities kūrimo metai.
Mokykla – ne tik žinios. Mokykla – tai mūsų antrieji namai, kuriuose užtenka vietos mūsų lūkesčiams ir svajonėms. Mūsų asmenybės, moralinės nuostatos, vertybės išauga mokykloje. Meilė Tėvynei, gamtai, dainoms, legendoms, gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti taip pat ateina iš mokyklos laikų. Ir šiandien ne tai svarbiausia, kur mes esame, kas mes esame, svarbiausia yra nuoširdumas, paprastumas ir tai yra didžiausios vertybės, kurias mes įgyjame mokykloje.
Po daugelio metų buvę Aukštadvario seniūnijos (Trakų r.) mokiniai sugrįžo į buvusią Čižiūnų aštuonmetę mokyklą. Rgpjūčio 26 dieną Aukštadvario seniūnijos Čižiūnų kaime vyko buvusių mokytojų ir mokinių susitikimas, į kurį sugužėjo net šimtas kraštiečių iš visų Lietuvos kampelių. Susirinko tie, kuriems yra širdimi išmatuotas šis, nuo vaikystės brangus tėviškės kampelis, mokykla, klasės draugai ir mokytojai.
Aukštadvario valsčiuje Čižiūnų kaime mokykla pradėjo veikti jau XX amžiaus trečiame dešimtmetyje. Šiuo metu niekas net neprisimena, kada ji įsikūrė. Anot kraštiečio, ilgamečio mokytojo Vinco Steponavičiaus, ji veikė jau 1921, o gal 1922 metais. Pradžioje buvo tik pradinė, privačioje sodyboje, patalpoje be grindų, mažais langeliais, tačiau ją lankė tuo metu jau 39 mokiniai.
1933 metais buvo pastatyta nauja medinė pradžios mokykla, kuri stūkso iki šiolei. Ji buvo dviaukštė, dviejų komplektų. Joje mokėsi aplinkinių kaimų vaikai ir Tamašavos vaikų namų auklėtiniai.
Nuo 1950-ųjų mokykla tapo septynmete, o vėliau aštuonmete. Ši kaimo mokykla garsėjo berniukų choru, kuriam tuo metu vadovavo mokytojas Pranas Auškalnis. Visi čižiūniečiai dar prisimena, kaimo mokyklos choras dalyvavo net Lietuvos respublikinėse moksleivių dainų šventėse. Buvo čia ir šokių būrelis, kurį labai mėgo mokiniai. Mokytojai buvo įkūrę dramos ratelius, šiame kaimo židinyje vyko koncertai, įvairios vakaronės.
Mažėjant vaikų skaičiui, 1974 metais mokykla vėl buvo reorganizuota į pradinę. O 2004 metais Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Čižiūnų pradinė mokykla buvo prijungta prie Aukštadvario mokyklos-darželio „Gandriukas“. Buvę Čižiūnų mokyklos pastatai šiuo metu yra privatizuoti.
Neliko pastato, mokinių, mokytojų. Tačiau, artėjant rugsėjui, kraštiečius tiesiog traukte traukia tėviškės ilgesys. Rugpjūčio 26-ąją, saulėtą šeštadienį, neišdildomi vaikystės prisiminimai atvedė mus į Čižiūnus, prie buvusio mokyklos pastato, ant kurio pakabintame lape šio susitikimo iniciatoriai užrašė labai prasmingus žodžius:
„Kur tu, mano vaikystės slenksti,
Mokyklos suole, paprastas, grubus.
O leisk tau, Mokytojau, nusilenkti
Už tai, kad šiandien aš esu žmogus…“
Kiekvienas skaičiavome atvykusius klasiokus, bandėme atsiminti suolo draugus, įteikėme gėlių jau pražilusiems savo buvusiems mokytojams. Susitikimą organizavo Aukštadvario seniūnija ir bendruomenė, o šio susitikimo iniciatorius – kraštietis Julius Buividavičius.
Pabendravę prie senojo mokyklos pastato, Čižiūnų kapinėse padėjome gėles, atminimo žvakeles prie naujai pastatyto ąžuolinio kryžiaus ir tylos minute pagerbėme visus Anapilin išėjusius mokytojus ir mokinius. Po to ilgai šokome ir dainavome Aukštadvario bendruomenės namuose. Susirinkusius kraštiečius pasveikino Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis „Verknė“, vadovaujamas Ritos Sinkevičiūtės.
Kalbėjomės, nuoširdžiais prisiminimais dalijomės apie tų laikų mokyklą. Daugelis mokinių buvo iš neturtingų šeimų, neturėjo net batų. Iš to kilo nepaprastai jaudinanti kraštietės Irenos Garčinskaitės iniciatyva – susitikimo metu buvo surinktos aukos neturtingiems Aukštadvario seniūnijos vaikams. Už jas bus nupirktos mokymo priemonės tiems, kurių šeimose šiandien yra tikrai sunki materialinė padėtis.
Kraštiečių susitikimas paliko neišdildomą įspūdį. Šią gražiąją idėją planuojame tęsti ir kitais, 2018 metais, kuriais Aukštadvaris paskelbtas mažąja kultūros sostine.
Rugsėjo 1-oji – šviesi ir viltinga šventė, nuo kurios prasideda dar vieni pažinimo ir tobulėjimo metai, ateities kūrimo metai. Susitikimo dalyvių vardu visas Aukštadvario seniūnijos mokyklas, vaikučius, jų tėvelius ir Mokytojus sveikinu su naujų mokslo metų pradžia. Linkiu nuoširdaus bendravimo, kuris visų Jūsų širdyse išliktų ilgam laikui.
