Kur „Vytautas Didis garsiai viešpatavo…“

Šiais poeto Maironio žodžiais pavadintas rašinys prieš 25 metus „Galvės“ laikraštyje kukliai pranešė reikšmingą įvykį. Į Trakų senamiestyje stūksantį  koplytstulpį pagaliau buvo sugrąžinta Šv. Jono Nepomuko skulptūra ir šia  ypatinga proga pirmąkart surengta Trakų miesto šventė.

 „Ne tik apniukęs dangus neišgąsdino trakiečių. Dvidešimt penktąją ekonominės blokados dieną jie rinkosi…į miesto šventę. Dar vienas istorinės atminties puslapis atverstas – pašventinta(tiksliau – atšventinta) Trakų miesto globėjo Šv.Jono Nepomuko skulptūra“,– buvo rašoma laikraštyje.

Šv. Jono Nepomuko skulptūra ne kartą buvo išimama ir vėl grąžinama į koplytstulpį. Pastarąjį kartą šventasis iš koplytstulpio išluptas pokariu ir paskandintas Galvėje. Tačiau Šv. Jono Nepomuko, Trakų globėjo, saugančio nuo vandens nelaimių, žvejų ir irklininkų sergėtojo,  pražudyti nepavyko. Žmonės jį išgelbėjo ir perdavė Trakų istorijos muziejui. Muziejininkai skulptūrą restauravo, slėpė fondų saugyklose ir, atėjus laikui, grąžino globėją miestui.

Laikraštyje toliau rašoma, kad Šv. Jono Nepomuko garbei bažnyčioje buvo aukojamos mišios, o po jų procesija pasuko prie koplytstulpio. Tuometis klebonas Vytautas Pranciškus Rūkas, beje, nemažai prisidėjęs, kad skulptūra sugrįžtų į savo vietą, šventąjį pašventino. Koplytstulpio papėdę nuklojo gėlių puokštės, sužibo žvakių liepsnelės. Skambėjo Vievio ir Elektrėnų chorų atliekamos dainos, eilės. Po šių iškilmių šventė persikėlė prie kultūros rūmų, kur vyko sporto varžybos, o vakarop – į pilies apžvalgos aikštelę.

Prieš 25 metus Trakų miesto mere dirbusi žurnalistė Joana Katinienė su jauduliu prisimena tas dienas, kai su bendradarbiais, miesto taryba, rengėsi šiai šventei. Atgabentą skulptūrą merijos darbuotojai saugojo lyg akies vyzdį gerą pusdienį, kol šventasis buvo įkeltas į koplytstulpį. Jos žodžiais, nors miesto šventė neblizgėjo prašmatnumu, nes ką tik atkūrusią nepriklausomybę Lietuvą dusino grėsminga ekonominė blokada, bet buvo labai šilta ir nuoširdi.

„Tikėjomės, kad  miesto šventė, pavadinta Trakų globėjo Šv. Jono Nepomuko vardu, vyks kiekvieną gegužės 16-ąją, tačiau iš vėžių išmušė istorikų diskusija. Jie tikino, kad nėra žinoma tikroji šventuoju paskelbto Jono Nepomuko gimimo diena. Tad nesiveliant į ginčus, ilgainiui miesto šventei prigijo „Trakų vasaros“ pavadinimas, o šventę imta rengti birželio pradžioje“, – prisiminė Trakų šventės istorijos vingius buvusi Trakų rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja, Kultūros minisiterijos Regionų kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jadvyga Lisevičiūtė.

Iš prieš 25 metus išspausdinto rašinio sužinome dar ne vieną primirštą Trakų krašto kultūros istorijos puslapį. Jame rašoma,  kad dulkiant lietui, pilies apžvalgos aikštelėje esančiame restorane, tuomet pramintame „Paryžiumi“(„Apvalaus stalo klubo“ dar nebuvo), susigūžusius restorano lankytojus stengėsi išjudinti V. Filonovo pučiamųjų instrumentų orkestro muzikantai.

„Visų skonių publikai stengėsi įtikti – griežė ir „Pasėjau linelį‘, ir „Katiušą“, ir, pasak orkestro vadovo, prieš 25 metus metus populiariausią Trakų rajone „gabaliuką“, kurį grojo NKVD orkestrai – „Kukaračą“, – taip apie pirmąją Trakų šventę rašė laikraštis.

Įdomu tai, kad nuo šio Rūdiškių muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro pasirodymo nuosekliai eita iki tradicinio pučiamųjų orkestrų  festivalio „Atataria vamzdžiai“.Nors šio festivalio sumanytojo V. Filonovo jau keleri metai nėra tarp mūsų, tradicija tęsiama. Šiemet „Atataria vamzdžiai“ Trakų šventėje skambės jau tryliktąjį kartą. Simboliška, kad į šiųmetę Trakų šventę sugrįžta ir Vievio bei Elektrėnų chorai, koncertavę pirmojoje Trakų šventėje.

Atsukus istorijos ratą atgalios 25 metus, trūko vieno: o kaip ši šventė atrodė, ar išliko jos nuotraukų? Laikraštyje nuotraukų nebuvo. Beliko pasikliauti Trakų kultūros rūmų archyvu. Po ilgų paieškų pavyko surasti dvi šio išskirtinio įvykio nuotraukas, kurios, beje, publikuojamos pirmąjį kartą. Deja, nežinomas jų autorius. O gal, atvertę nežinomus istorijos puslapius, pasidaliję šia žinia, dar sužinosime naujų jos  faktų?