9 sausio, 2018

Kūrinyje „Gloria Lietuvai“ nuskambės ir Palūšės bažnyčios varpai

Projektas „Gloria Lietuvai“ Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga pakvies prisiminti Lietuvos varpus – tautos laisvės ir prisikėlimo simbolį. Projekto kūrybinė komanda filmuoja ir įrašinėja vertingiausių Lietuvos varpų skambesį. Tarp jų – ir Palūšės (Ignalinos r.) Šv. Juozapo bažnyčios varpai.

Bažnyčia, kurią matė visi Lietuvos gyventojai

Palūšės gyventojai tikrai gali didžiuotis, kad jų Šv. Juozapo bažnyčią yra matę visi Lietuvos gyventojai, vyresni nei dešimties metų amžiaus. Na, gal ne visi matė originalą, bet vieno lito banknotą, ant kurio pavaizduota ši bažnyčia ir kuris buvo apyvartoje prieš gerą dešimtmetį, savo rankose yra laikę visi, pilnametystės sulaukę Lietuvos gyventojai.

Paprasta kukli medinė bažnytėlė bei šalia jos stovinti aštuonkampė varpinė – puikus tradicinės senosios lietuvių architektūros pavyzdys. Žinomas ir jos statytojas – kunigas Juozas Baziliauskas, pastatęs šią bažnyčią nuosavoje, iš tėvų paveldėtoje žemėje ir pavadinęs ją savo dangiško globėjo Šv. Juozapo vardu. Vilniaus vyskupijos dokumentuose Palūšės parapija pirmą kartą paminėta 1744 m.

Ypatingą šios bažnyčios puošmena – prieš fasadą pastatyta varpinė, turinti dvejas duris ir tarnavusi ne tik kaip šventoriaus vartai, bet ir kaip šarvojimo koplyčia. Varpinės antrajame tarpsnyje kabo du varpai, nulieti skirtingais metais – mažesnysis pagamintas 1752 m., o kiek didesnis 1772 m.

„Visose žemėse skamba jo vardas“

„Šie varpai buvo nulieti bažnyčios įsteigėjo kun. J. Baziliausko rūpesčiu ir lėšomis, tai liudija ir įrašas ant jaunesnio varpo. Abu varpai buvo nuliedinti Vilniaus varpų liejikų – tėvo ir sūnaus Apanavičių. Tai viena iš kelių varpų liejikų dinastijų Lietuvoje, ji XVIII a. nuliejo daugybę varpų Lietuvos bažnyčioms, šiuo metu jų pagamintų varpų žinoma nemažiau kaip 70“,– pasakojo apie juos dailės istorikas dr. Gintautas Žalėnas.

Pasak pašnekovo, Tomas Apanavičius buvo bene pirmas Vilniuje dirbęs vietinės kilmės varpų liejikas, iki jo dirbusių meistrų pavardės daugiausiai turėdavo vokišką, prancūzišką ar net itališką skambesį. Sena vilniečių Apanavičių giminė čia jau gyveno XVII a. ir dažnai buvo minima įvairiuose miesto dokumentuose. Panašu, kad T. Apanavičius varpus liedinti išmoko kažkur svetimuose kraštuose. Greičiausiai iš ten atsivežė ir paprotį ant varpų, prie savo pavardės nulieti lotynišką prierašą – artifex liberalis – laisvasis meistras. Tai labai aiškiai nurodė jo statusą – meistras nepriklausė jokiam Vilniaus cechui.  Nors T. Apanavičius Vilniuje dirbo tik 12 ar 15  metų, tačiau žinoma, kad jis nuliejo ne mažiau kaip 22 varpus.

„Meistras mirė greičiausiai nesulaukęs senatvės, apie 1755 metus, o jo dirbtuvę perėmė vyriausias sūnus Antanas, būdamas dar labai jaunas, tačiau iš tėvo jau išmokęs varpų liejimo amato paslapčių. Šis meistras nuliejo daugybę varpų, iš jų šiandien žinome tik apie penkias dešimtis, o išliko dar mažiau“, – tęsė pasakojimą apie garsiuosius varpų liejikus dr. G. Žalėnas. 

Ant daugelio A. Apanavičius varpų galima rasti tuos pačius lotyniškus devizus, vieną iš jų skaitome ir ant Palūšės varpo: „IN OMNEM TERRAM EXIVIT SONVS EORVM“ (Visose žemėse skamba jo vardas – liet.). 

„Ir iš tikro praėjus beveik 250 metų tėvo ir sūnaus Apanavičių varpai dar vis skamba įvairiose Lietuvos varpinėse – ne tik Palūšėje, bet ir Sedoje, Rietave, Liškiavoje, Rodūnėje, Jašiūnuose, Vilniuje ir kitose bažnyčiose“,– vertino varpų liejiko darbų prasmę dr. G. Žalėnas.

Varpai – istorijos ir dabarties jungtis

Prisiminti visus šiuos vertingus Lietuvos varpus ir kviečia projektas „Gloria Lietuvai“.

„Projektu „Gloria Lietuvai“ kviesime įsiklausyti į Lietuvos varpų skambesį, pažvelgti į Lietuvą pro varpinės langą. Nes varpų skambėjimas – tarsi gyva istorijos tąsa, kviečianti susitelkti bei ateities kartoms perduoti jos prasmę. Šiandien mes turime galimybę skambinti rytojui“, –  komentuoja projekto prasmę D. Abaris.

Šiuos varpus bus galima išgirsti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtame kūrinyje. Jo  premjera – 2018-ųjų vasario 16-ąją.

Projektas „Gloria Lietuvai“ – vienas iš Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtų projektų. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Projekto „Gloria Lietuvai“ idėjos autorius – Dalius Abaris, bendraautoriai: Kipras Mašanauskas, Romas Lileikis, Edita Mildažytė. Projekto konsultantai: istorikai Gintautas Žalėnas, Liudas Jovaiša, Aurimas Švedas.

Projekto naujienos – Facebook profilyje „Gloria Lietuvai“.

Artiom Myškin nuotraukose: Palūšės Šv. Juozapo bažnyčios varpai


Vita Daniliauskas / Dariaus Pavalkio nuotr.
21 gruodžio, 2024

Prieš 70 metų, Kūčių išvakarėse, tarsi lenktyniaudamas su Kūdikėlio Jėzaus atėjimu, Griškabūdžio parapijos narių Liudos ir Vytauto Daniliauskų šeimoje apie […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

18 gruodžio, 2024

Sostinės taryba kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui prof. Vytautui Miškiniui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Toks įvertinimas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr
17 gruodžio, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje 2024 m. Bronio Savukyno premija įteikta rašytojai, eseistei, žurnalistei Gintarei Adomaitytei. Premija ji įvertinta už daugiametę ekspresyvią […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

13 gruodžio, 2024

Tęsiamas taurus ir prasmingas dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės atminimo išsaugojimo darbas. Gruodžio 12 dieną, skambant jos dainoms ir pasakoms, Ignalinos […]

Modesto Endriuškos nuotr.
13 gruodžio, 2024

„Galiausiai civilizacijos žūsta dėl to, kad klauso savo politikų, o ne savo poetų”, – sakė vienas žinomiausių pasaulyje lietuvių kino […]

12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

Talpūnuose gyvenanti Almutė Laučiūnienė „YouTube“ kanale paskelbė daugiau kaip pusketvirto tūkstančio savo įdainuotų liaudies dainų ir giesmių bei savo sukurtų dainų / autorės archyvo nuotr.
11 gruodžio, 2024

Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

10 gruodžio, 2024

Biblioteka – erdvė, kur susitinka kartos, dalijamasi patirtimi ir drauge mokomasi. 2024 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

7 gruodžio, 2024

Šiais metais Ignalina pasitinka Smaragdines Kalėdas! Gruodžio 7-osios vakarą smaragdine spalva nušvito gražuolė miesto  eglė, o Laisvės aikštę ir gatves […]

6 gruodžio, 2024

Lietuvos kultūros sostinės titulą perima Druskininkai – kurortas, garsėjantis ne tik sveikatinimu, bet ir intensyviu kultūriniu gyvenimu, kuris 2025-aisiais taps […]

6 gruodžio, 2024

Tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių įsikūrusius Kaišiadoris anksčiau daugelis pravažiuodavo neužsukdami. Šiais metais viskas pasikeitė: į miestą traukiniais ir automobiliais […]

6 gruodžio, 2024

34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta literatūros tyrinėtojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Vilniaus universiteto profesorei emeritei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių […]

3 gruodžio, 2024

Trumposios prozos skaitymų festivalis „Imbiero vakarai“, prasidėjęs prieš dvidešimt metų ir skirtas rašytojui Jurgiui Kunčinui atminti, vėl nustebino žodžio meistryste […]

D. Živelienės nuotr.
29 lapkričio, 2024

Šiandien Lietuvoje įvyko svarbus pokytis – Slow Food organizacija oficialiai patvirtino dvi naujas bendruomenes mūsų šalyje. Tai ženklas, kad visame […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr.
28 lapkričio, 2024

Kultūros ministras Simonas Kairys Sapiegų rūmuose Vilniuje įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno […]