5 lapkričio, 2018
Ramutė Saulė

Kūrybos rečitalis su rašytoja Mari Poisson

INTERVIUKAS

Tik prasidėjus 2018-iesiems, plėviasparnės paskelbė juos rašytojos Marijos Jurgelevičienės (Mari Poisson) metais!

Juk šiemet, rugsėjo 22 d., rašytojai Marijai Jurgelevičienei (Mari Poisson) sukako 70 metų!  

Literatės, norėdamos pagerbti rašytoją, kūrybinio rašymo mokytoją ir įkvėpėją, Humanitarinės studijos „Plėviasparniai“ įkūrėją, nuo pat metų pradžios kiekvieno mėnesio 22 d. rašė laiškus, žinutes, siuntė nuoširdžiausius linkėjimus, kūrinius ir dalinosi mintimis. Kad išgryninti, labiau pažinti rašytojos asmenybę, įsijautusi į žurnalistės amplua pateikiau poniai Marijai kelis klausimus.  

Ramutė Saulė: Iškeliavusi ir apsigyvenusi Londone pasiūlėte rašinėtis laiškais ir komplektuoti juos, pavadinus (taip tyčia ir kol kas) „Laiškai Marijai“.  Gavau 28 žavius Jūsų laiškus! Pamenu, kaip tik tuo metu Jūs su savo seserimi Sara Poisson rašėte laiškų romaną „Šabaš“. Viename laiške man, 2008 m. pabaigoje,  Jūs rašėte: Ne tai, ką aš turiu, bet tai, ką aš darau, yra mano Karalystė. Ir pasirašėte: Anna-Maria, Aistijos Karalienė.  Marija, ar pavyko sukurti savo Karalystę?  

(Į šį klausimą iš Mari Poisson tikslaus atsakymo negavau, nes rašytoja pasiūlė pratęsti laiškų rašymą ir iki pat gegužės mėn. kartą per savaitę siuntėme viena kitai elektroninius laiškus ir, matyt, dar vis kūrėme savo ir kartu viena kitos Karalystes. Tokiu būdu dar gimė 15 rašytojos laiškų. )

Ramutė Saulė: Kokia mėgstamiausia Jūsų gėlė, Marija?

Mari Poisson: Rožė, mieloji Ramute. Mėgstamiausia mano gėlė yra rožė. Tačiau jei kalbėsim apie Angliją, Tu tuojau manęs paklausi, kokios spalvos rožė. Anglijoje, kaip žinai, vyko Baltųjų ir Raudonųjų rožių karas ir kažkada (o gal net ir dabar), pasakyti kokios spalvos rožes mėgsti yra tas pats, kas viešai išsiduoti, kuriai pusei priklausai. Todėl gal man geriausia tiktų medaus spalvos rožės… Jos šiltos ir apolitiškos…  

Ramutė Saulė:  Žavu, medaus spalvos rožės!  O ar balta rašytojo duona?

Mari Poisson: Na, mano atveju, nėra taip svarbu balta – juoda. Juk manoji visada su medumi. O tai svarbiausia, Ramučiuk  

Mari Poisson: Stengiausi išvengti žodžio „duona“… 

Ramutė Saulė: Kodėl, Marija?

Mari Poisson: Tai man, Ramučiuk, primena maldą „Tėve mūsų…“ O juk aš jau ne tik seniai nebe vaikas, bet ir pakankamai sena, kad duonos neprašyčiau. Ji man turi būti tarsi jau kaip ir savaime suprantama… Ne… man nereikia duonos. Nei baltos, nei juodos… Aš jau kelinta, net sunku suskaičiuoti katra karta, esu ne nuo ŽAGRĖS…  

Ramutė Saulė: Jeigu kaip tikra mergaitė gautumėt burtų lazdelę, jeigu galėtumėt padaryti stebuklą, ką padarytumėt?

Mari Poisson: Ištekėčiau už Dievo   

Ramutė Saulė: Ačiū, Marija! 

 LAIŠKAS MARIJAI, 2018-06-22

Mieloji Marija,

Gyvenimo upė teka ir purslojasi, gurga ir liūliuoja, toks vaizdas prieš akis, kai sėdu Jums rašyti. Ji visokia. Ji galinga. Ji neišvengiama, paslaptinga ir gili. Žmogus, gyvenantis prie upės papasakotų ir išjaustų žymiai tikriau, o aš tik įtariu, kad taip galėtų būti. 😊

Keista, daugybę dalykų galime įsivaizduoti, o kai tenka išgyventi, patirti jausmai įsisėda ilgam ir būna, kad prisimeni juos su palaima, o kartais nesinori apie tai net kalbėti, gniaužia gerklę, nors tai tikrasis gyvenimas, realiausia kasdienybė. Džiaugsmas ir sunkumas, banguojantys kartu, vienas kitą keičiantys ir pakeičiantys. Ir taip cikliškai riedame, sukamės, zujame. Turint talentą galima visa išdainuoti kaip, pav. Maironis apdainavo puikius slėnius sraunios Dubysos ir ten susimąsčiusį tamsų Nevėžį, kurio „…gilią mintį težino Dievas“. Marija, Jūs rašėte, kad pristabdėte savo fantaziją ir apsiribojote tik reguliariu kasdieniu grojimu. Tiesa, dar ir arbūzų laistymu… 😊

Tas, kuris neturi arbūzų ir neturi ko laistyti, žinoma, gali įsivaizduoti tą procesą, jeigu tik nešiojasi su savimi norą. Yra žmonių, kurie net įsivaizduoti nenori, tingi, nes tokia mintis niekada ir  nešautų jiems į galvą. Prisipažinsiu, vieną kartą ir mes su Diplomatu auginome arbūzą. Tiesą sakant, ta arbūzinė mintis buvo Jo. Nieko nesakęs nusipirko turgelyje daigą, susigundė. Mane labai nustebino tai, kad arbūzėlis skyrėsi, pav. nuo cukinijos, mat aš įsivaizdavau jį esant panašų į cukiniją, plačiais sultingais lapais, kuriuos minkštus, visai dar jaunuoliškus pavasarį labai mėgsta suryti sraigės. Arbūzo užauginti man nepavyko, vaisus neužaugo, sunyko. Gal vasara buvo lietinga, gal priešsėlis netinkamas, gal trąšų trūko (o jų labai nemėgstu berti), gal meilės ir užsidegimo…  

O Maironis, kaip teigia Aldona Ruseckaitė, savo dideliame sodelyje augino šparagus! 

Šią birželio 22 d. linkiu Jums, Marija, atkaklumo ir tikėjimo, tokių stiprių, kokiais uždegėte mus, plėviasparnes, kartu uždegėte ir mane!  

Marija, Jūs rašėte, cituoju: „Esu skaičiusi, kad žmogaus tikslas turi būti daug didesnis, negu iš tikrųjų yra. Panašiai kaip plaukiant skersai upę – reikia taikytis atplaukti ne į tą vietą, kur norime, bet gerokai aukščiau. Reikia numatyti paklaidą. Juk srovė mus sulaikys, neštelės atgal ir, jei nenumatysime paklaidos, atsidursime daug žemiau siekiamo tikslo. …būtina numatyti savo dvasinio gyvenimo paklaidą ir todėl siekti daug daugiau, daug aukščiau, negu reikėtų, negu įmanoma“.

Ir klausimo šįkart Jums jokio neužduosiu…  Juk atšviežintas meniu!

Su meile,  Ramutė Saulė

FAKTAS

Susitikimai su rašytojais man – ypatingas šventas reikalas. Ta nekasdieninė aplinka, įdomios mintys, pakylėta savijauta, sielų virpėjimas sukelia pasididžiavimo jausmą tuo kas vyksta ir netgi savimi, kad esu tame. Džiaugiuosi pažintimi su rašytoja Marija Jurgelevičiene  (Mari Poisson), teko laimė pas Ją mokytis kūrybinio rašymo Šiauliuose, dirbti užsiėmimuose, panirti į filosofinius susimąstymus, kartu nusipaveiksluoti,  gauti autografus, ragauti arbatos, draugauti FB erdvėje… Įsivaizduoju, kaip ypatingai  turėjo jaustis ir jaunosios skaitovės, abiturientės, pradėjusios rašytojos Mari Poisson jubiliejinį renginį savo gimnazijoje Kaltinėnuose, pavadintoje prezidento A. Stulginskio vardu, su kuriuo Mariją sieja net giminystės ryšys!  

Buvo 2018 m. spalio 26 d., penktadienis.

Raudona diena.

Vyko „Kūrybos rečitalis su rašytoja Mari Poisson“.

Vyko kūrybos skaitymai, liejosi prisiminimai, pasisakymai, sklido linkėjimai, eilės, išvyniojamos gėlės, po to žavūs pašnekesiai prie kavos puodelio ir dar rašytojos skambinimas pianinu jos pačios namuose!

Ačiū visiems atvykusiems ir dalyvavusiems, susitikusiems su rašytoja Mari Poisson šventiniame renginyje Kaltinėnuose ir suteikusiems jaukumo ir dvasingumo švenčiant rudenį!


18 balandžio, 2025

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.), artėjant tradiciniam festivaliui „Tulpių žydėjimo šventė“, žiedus išskleidė ir saulei […]

16 balandžio, 2025

Balandžio 12 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) subūrė talkininkus į tradicinę talką, skirtą Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių […]

15 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 15 d. Šiaulių kultūros centre nuvilnijo Pasaulinės meno dienos proga organizuotas koncertas „Ramybė“, skirtas M. K. Čiurlionio […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
15 balandžio, 2025

Šių metų Maironio premijos laureate išrinkta poetė, vertėja ir literatūros kritikė Erika Drungytė. Šį pripažinimą autorei pelnė praėjusiais metais jos […]

15 balandžio, 2025

Artėjant Velykoms atnaujinta ikoniškoji Vilniaus senamiesčio skulptūra „Kiaušinis”. Simetriškus margučio raštus pakeitė lietuviškų žolelių ir augalų motyvų įkvėptas dizainas, kuris […]

15 balandžio, 2025

Balandžio 15-ąją Telšių miesto širdyje – prie katedros – nuaidėjo šiluma, muzika ir nuoširdi bendrystė. Telšių kultūros centras kvietė visus […]

Donato Vaičiulio nuotr.
14 balandžio, 2025

Telšiuose, Masčio ežero pakrantėje, greta Parko gatvės, ant vieno iš tiltelių turėklo paslaptingai atsirado skautiška fetra (skautiška skrybėle). Kas po […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

11 balandžio, 2025

Lietuva pateikė dvi reikšmingas paraiškas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui – […]

Veliuonos piliavietė / KPD nuotr.
3 balandžio, 2025

2024 metais Hagos konvencijos simboliu – ,,Mėlynuoju skydu“ (Blue Shield) – Lietuvoje buvo paženklinti 254 išskirtinę kultūrinę vertę turintys objektai: […]

3 balandžio, 2025

Į Pagėgių savivaldybės Vydūno viešąją biblioteką 2025 m. kovo 28-osios popietę rinkosi garbingi svečiai ir bibliotekos bičiuliai. Tądien bibliotekoje vyko […]

31 kovo, 2025

Kovo 30 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Medalis skiriamas siekiant skatinti […]

30 kovo, 2025

Pavasaris – naujų pradžių metas, o Lietuvos mėgėjų teatrams tai ir svarbaus metų įvykio laikas: šeštadienį didžiausioje mėgėjų teatrų šventėje […]

29 kovo, 2025

Kovo 27-osios vakarą Vilniaus senamiestyje, gerai matomoje Išganytojo kalvoje prie Misionierių ansamblio, netikėtai pasklido tirštas rūkas, apgaubęs naujųjų statybų siluetus […]

25 kovo, 2025

Kovo 22 d., minint 157-ąsias rašytojo, dramaturgo, filosofo, švietėjo, humanisto, chorvedžio ir kultūros veikėjo Vilhelmo Storostos-Vydūno (1868–1953) gimimo metines, Pagėgių […]

Autorės nuotr.
25 kovo, 2025

Kovo 22-oji – Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje minima kasmet, nes šią dieną 1868 m. gimė filosofas, rašytojas, dramaturgas, publicistas, […]

19 kovo, 2025

Trečiadienį Vilniaus rotušėje skambėjo melodingi kanklių garsai, kvepėjo vašku marginti margučiai, o scenoje pasakojamos istorijos tarsi susiejo praeitį ir dabartį […]

19 kovo, 2025

Vilniuje ant Tauro kalno įsikursianti viena svarbiausių valstybės koncertinių įstaigų nuo šiol vadinsis savo istoriniu pavadinimu: Nacionalinė koncertų salė – […]

18 kovo, 2025

Šiandien Panevėžio miesto kultūrinį peizažą papildė naujas meninis akcentas – skulptūra „Panevėžiškis raktininkas“. Ji iškilmingai atidengta prie seniausio miesto pastato […]

18 kovo, 2025

Devintus metus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojamas, kartu su rajonų vietos savivaldos ir / ar verslo […]

Regionų naujienos