5 lapkričio, 2018
Ramutė Saulė

Kūrybos rečitalis su rašytoja Mari Poisson

INTERVIUKAS

Tik prasidėjus 2018-iesiems, plėviasparnės paskelbė juos rašytojos Marijos Jurgelevičienės (Mari Poisson) metais!

Juk šiemet, rugsėjo 22 d., rašytojai Marijai Jurgelevičienei (Mari Poisson) sukako 70 metų!  

Literatės, norėdamos pagerbti rašytoją, kūrybinio rašymo mokytoją ir įkvėpėją, Humanitarinės studijos „Plėviasparniai“ įkūrėją, nuo pat metų pradžios kiekvieno mėnesio 22 d. rašė laiškus, žinutes, siuntė nuoširdžiausius linkėjimus, kūrinius ir dalinosi mintimis. Kad išgryninti, labiau pažinti rašytojos asmenybę, įsijautusi į žurnalistės amplua pateikiau poniai Marijai kelis klausimus.  

Ramutė Saulė: Iškeliavusi ir apsigyvenusi Londone pasiūlėte rašinėtis laiškais ir komplektuoti juos, pavadinus (taip tyčia ir kol kas) „Laiškai Marijai“.  Gavau 28 žavius Jūsų laiškus! Pamenu, kaip tik tuo metu Jūs su savo seserimi Sara Poisson rašėte laiškų romaną „Šabaš“. Viename laiške man, 2008 m. pabaigoje,  Jūs rašėte: Ne tai, ką aš turiu, bet tai, ką aš darau, yra mano Karalystė. Ir pasirašėte: Anna-Maria, Aistijos Karalienė.  Marija, ar pavyko sukurti savo Karalystę?  

(Į šį klausimą iš Mari Poisson tikslaus atsakymo negavau, nes rašytoja pasiūlė pratęsti laiškų rašymą ir iki pat gegužės mėn. kartą per savaitę siuntėme viena kitai elektroninius laiškus ir, matyt, dar vis kūrėme savo ir kartu viena kitos Karalystes. Tokiu būdu dar gimė 15 rašytojos laiškų. )

Ramutė Saulė: Kokia mėgstamiausia Jūsų gėlė, Marija?

Mari Poisson: Rožė, mieloji Ramute. Mėgstamiausia mano gėlė yra rožė. Tačiau jei kalbėsim apie Angliją, Tu tuojau manęs paklausi, kokios spalvos rožė. Anglijoje, kaip žinai, vyko Baltųjų ir Raudonųjų rožių karas ir kažkada (o gal net ir dabar), pasakyti kokios spalvos rožes mėgsti yra tas pats, kas viešai išsiduoti, kuriai pusei priklausai. Todėl gal man geriausia tiktų medaus spalvos rožės… Jos šiltos ir apolitiškos…  

Ramutė Saulė:  Žavu, medaus spalvos rožės!  O ar balta rašytojo duona?

Mari Poisson: Na, mano atveju, nėra taip svarbu balta – juoda. Juk manoji visada su medumi. O tai svarbiausia, Ramučiuk  

Mari Poisson: Stengiausi išvengti žodžio „duona“… 

Ramutė Saulė: Kodėl, Marija?

Mari Poisson: Tai man, Ramučiuk, primena maldą „Tėve mūsų…“ O juk aš jau ne tik seniai nebe vaikas, bet ir pakankamai sena, kad duonos neprašyčiau. Ji man turi būti tarsi jau kaip ir savaime suprantama… Ne… man nereikia duonos. Nei baltos, nei juodos… Aš jau kelinta, net sunku suskaičiuoti katra karta, esu ne nuo ŽAGRĖS…  

Ramutė Saulė: Jeigu kaip tikra mergaitė gautumėt burtų lazdelę, jeigu galėtumėt padaryti stebuklą, ką padarytumėt?

Mari Poisson: Ištekėčiau už Dievo   

Ramutė Saulė: Ačiū, Marija! 

 LAIŠKAS MARIJAI, 2018-06-22

Mieloji Marija,

Gyvenimo upė teka ir purslojasi, gurga ir liūliuoja, toks vaizdas prieš akis, kai sėdu Jums rašyti. Ji visokia. Ji galinga. Ji neišvengiama, paslaptinga ir gili. Žmogus, gyvenantis prie upės papasakotų ir išjaustų žymiai tikriau, o aš tik įtariu, kad taip galėtų būti. 😊

Keista, daugybę dalykų galime įsivaizduoti, o kai tenka išgyventi, patirti jausmai įsisėda ilgam ir būna, kad prisimeni juos su palaima, o kartais nesinori apie tai net kalbėti, gniaužia gerklę, nors tai tikrasis gyvenimas, realiausia kasdienybė. Džiaugsmas ir sunkumas, banguojantys kartu, vienas kitą keičiantys ir pakeičiantys. Ir taip cikliškai riedame, sukamės, zujame. Turint talentą galima visa išdainuoti kaip, pav. Maironis apdainavo puikius slėnius sraunios Dubysos ir ten susimąsčiusį tamsų Nevėžį, kurio „…gilią mintį težino Dievas“. Marija, Jūs rašėte, kad pristabdėte savo fantaziją ir apsiribojote tik reguliariu kasdieniu grojimu. Tiesa, dar ir arbūzų laistymu… 😊

Tas, kuris neturi arbūzų ir neturi ko laistyti, žinoma, gali įsivaizduoti tą procesą, jeigu tik nešiojasi su savimi norą. Yra žmonių, kurie net įsivaizduoti nenori, tingi, nes tokia mintis niekada ir  nešautų jiems į galvą. Prisipažinsiu, vieną kartą ir mes su Diplomatu auginome arbūzą. Tiesą sakant, ta arbūzinė mintis buvo Jo. Nieko nesakęs nusipirko turgelyje daigą, susigundė. Mane labai nustebino tai, kad arbūzėlis skyrėsi, pav. nuo cukinijos, mat aš įsivaizdavau jį esant panašų į cukiniją, plačiais sultingais lapais, kuriuos minkštus, visai dar jaunuoliškus pavasarį labai mėgsta suryti sraigės. Arbūzo užauginti man nepavyko, vaisus neužaugo, sunyko. Gal vasara buvo lietinga, gal priešsėlis netinkamas, gal trąšų trūko (o jų labai nemėgstu berti), gal meilės ir užsidegimo…  

O Maironis, kaip teigia Aldona Ruseckaitė, savo dideliame sodelyje augino šparagus! 

Šią birželio 22 d. linkiu Jums, Marija, atkaklumo ir tikėjimo, tokių stiprių, kokiais uždegėte mus, plėviasparnes, kartu uždegėte ir mane!  

Marija, Jūs rašėte, cituoju: „Esu skaičiusi, kad žmogaus tikslas turi būti daug didesnis, negu iš tikrųjų yra. Panašiai kaip plaukiant skersai upę – reikia taikytis atplaukti ne į tą vietą, kur norime, bet gerokai aukščiau. Reikia numatyti paklaidą. Juk srovė mus sulaikys, neštelės atgal ir, jei nenumatysime paklaidos, atsidursime daug žemiau siekiamo tikslo. …būtina numatyti savo dvasinio gyvenimo paklaidą ir todėl siekti daug daugiau, daug aukščiau, negu reikėtų, negu įmanoma“.

Ir klausimo šįkart Jums jokio neužduosiu…  Juk atšviežintas meniu!

Su meile,  Ramutė Saulė

FAKTAS

Susitikimai su rašytojais man – ypatingas šventas reikalas. Ta nekasdieninė aplinka, įdomios mintys, pakylėta savijauta, sielų virpėjimas sukelia pasididžiavimo jausmą tuo kas vyksta ir netgi savimi, kad esu tame. Džiaugiuosi pažintimi su rašytoja Marija Jurgelevičiene  (Mari Poisson), teko laimė pas Ją mokytis kūrybinio rašymo Šiauliuose, dirbti užsiėmimuose, panirti į filosofinius susimąstymus, kartu nusipaveiksluoti,  gauti autografus, ragauti arbatos, draugauti FB erdvėje… Įsivaizduoju, kaip ypatingai  turėjo jaustis ir jaunosios skaitovės, abiturientės, pradėjusios rašytojos Mari Poisson jubiliejinį renginį savo gimnazijoje Kaltinėnuose, pavadintoje prezidento A. Stulginskio vardu, su kuriuo Mariją sieja net giminystės ryšys!  

Buvo 2018 m. spalio 26 d., penktadienis.

Raudona diena.

Vyko „Kūrybos rečitalis su rašytoja Mari Poisson“.

Vyko kūrybos skaitymai, liejosi prisiminimai, pasisakymai, sklido linkėjimai, eilės, išvyniojamos gėlės, po to žavūs pašnekesiai prie kavos puodelio ir dar rašytojos skambinimas pianinu jos pačios namuose!

Ačiū visiems atvykusiems ir dalyvavusiems, susitikusiems su rašytoja Mari Poisson šventiniame renginyje Kaltinėnuose ir suteikusiems jaukumo ir dvasingumo švenčiant rudenį!


Astos Andrulienės nuotr.
20 lapkričio, 2024

2024 m. lapkričio 20 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vyko kultūros renginys, pritraukęs literatūros mylėtojus. Tą vakarą bibliotekoje lankėsi […]

20 lapkričio, 2024

2026-aisiais ruošiantis pažymėti Lietuvos Helsinkio grupės, Lietuvos radijo bei Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus metus, trečiadienį Vyriausybė patvirtino minėjimams skirtų renginių […]

20 lapkričio, 2024

Lapkričio 18-ąją, minint lietuvių kalbos paskelbimo valstybine dieną, Seimo lankytojų centre vyko Seimo nario Audroniaus Ažubalio inicijuota konferencija „Lietuvių kalba […]

19 lapkričio, 2024

Kultūros ministerija skyrė daugiau nei 0,5 mln. eurų Kretingos muziejaus ekspozicijai atnaujinti. Už šias lėšas rengiamasi sukurti interaktyvią parodą, skirtą […]

Adomas Kvasas su savo išdrožtu darbu „Šv. Vincentas“
14 lapkričio, 2024

„Jei nėra gyvenimo į aukštį, tai galima gyventi į plotį. Kai aplink suaktyvėja chaosas, netvarka, reikia stengtis kuo mažiau savimi […]

Jono Dragūno ūkis
12 lapkričio, 2024

Tauragės rajone, Aukštupių kaime Jonas Dragūnas ūkininkauja daugiau nei 300 ha teritorijoje, remdamasis ekologiniais ir biodinaminiais principais. Mišrus nemažas ūkis […]

11 lapkričio, 2024

Šiemet sukanka 30 metų nuo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) pradėtų vykdyti lietuvių diasporos istorijos tyrimų. 1994 m. lapkritį VDU buvo […]

11 lapkričio, 2024

Lietuvos kultūros sostinė šiais metais yra tarp Viliaus ir Kauno įsikūrę Kaišiadorys. Šiame mieste ir rajone vyko nemažai išskirtinių renginių. […]

10 lapkričio, 2024

Šią savaitę Niujorke prasidėjusiame septintajame kasmetiniame Niujorko Baltijos šalių kino festivalyje planuojamos 5 lietuvių kino premjeros – Aistės Stonytės „Mamutų […]

8 lapkričio, 2024

Panevėžio dailės galerijoje atidaryta unikali paroda „Etnografinis opartas muziejų kolekcijose“, kurioje tradicinės lietuvių tekstilės dirbiniai susijungia su Kazio Varnelio, vieno […]

Anna-Marija Adomaitytė spektaklyje „workpiece“_ Naujasis Baltijos šokis / Donato Ališausko nuotr.
8 lapkričio, 2024

Pirmąjį lapkričio savaitgalį Šveicarijoje vykusiuose prestižiniuose scenos meno apdovanojimuose lietuvių choreografė ir šokėja Anna-Marija Adomaitytė pelnė kylančios kūrėjos apdovanojimą, kurį […]

8 lapkričio, 2024

Spalio 24–26 dienomis Niujorke (JAV) pristatytas unikalus projektas „Atverk langą: Šiauliai – Niujorkas“. Per tris dienas Niujorke surengta eilė renginių, […]

7 lapkričio, 2024

Lapkričio 7 d. Panevėžyje, Laisvės aikštės rotondoje, 17.30 val. oficialiai bus atidaryta geriausių šalies architektūrinių darbų paroda „Žvilgsnis į save […]

6 lapkričio, 2024

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija 2024 metų premiją nusprendė skirti tautodailininkei, etninės kultūros puoselėtojai, populiarintojai ir edukatorei Marytei (Marijai) Liugienei. […]

6 lapkričio, 2024

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį Paryžiuje kartu su Prancūzijos pirmąja ponia Brigitta Macron Grand Palais erdvėse vykstančioje fotografijos mugėje „Paris photo“ atidarė […]

6 lapkričio, 2024

Lapkričio 5 d. Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos galerijoje atidaryta Kraslavos (Latvija) menininkų Olgos ir Valdis Paulini keramikos darbų paroda […]

Kalbantys jausmai / Modesto Endriuškos nuotr.
4 lapkričio, 2024

Jau trečius metus iš eilės, pradedant nuo 2022-ųjų, aktorių Virginijos Kuklytės ir Šarūno Gedvilo suburtas profesionalių menininkų kolektyvas vykdė įtraukiąsias […]

4 lapkričio, 2024

Rūškana. Sutemę. Nesiblaivo. Žemėj klykia paukščiai alkani. Nepažįstamas, nežinomas keleivi, Kur tą vėlų rudenį eini? Šiomis vieno iškiliausių šalies poetų, […]

30 spalio, 2024

Sovietmečiu cenzūruota, naikinta mūsų tautos sakralioji kultūra neliko be pėdsako, tačiau, ir atkovojus nepriklausomybę, metalo surinkėjai, žmonių nežinojimas, ką daryti […]

28 spalio, 2024

2024 m. spalio 8–27 dienomis Lietuvoje vykęs tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ neaplenkė ir Pagėgių krašto. Pagėgių […]