Kviečiame Lietuvos žmones tapti Europos sėkmės dalininkais

Švenčiame Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmetį. Statistika skelbia, kad nuo narystės pradžios vidutinis atlyginimas ir vidutinė senatvės pensija Lietuvoje išaugo penketą kartų. Tačiau vis dar atsiliekame nuo ES vidurkio, mokame didesnes paskolų palūkanas ir gauname mažesnes tiesiogines išmokas už hektarą. Tad ar jaučiamės lygiaverčiai europiečiai? Ar žinome, kaip įtakoti europinius sprendimus ir paversti Lietuvą pirmaujančia ES nare?

Birželio 9-ąją atsijokime pelus nuo grūdų

Artėjant Europos Parlamento rinkimams, atlikime trumpą testą. Kaip manote, kurie du iš žemiau pateiktų teiginių yra teisingi? A. ES yra bandžiusi suvienodinti pensijų dydį Europoje. B. ES buvo sureguliavusi agurkų ir bananų tiesumą. C. ES draudė antvandens buteliukų rašyti, kad vanduo padeda nuo dehidratacijos. D. ES neleidžia uždaryti mokyklos, jei vaikas negalės per pusvalandį pasiekti kitos ugdymo įstaigos.

Deja, ES užsiima bandymais išlyginti bananus ir agurkus (teisingas atsakymas – B), o ant buteliuko užrašius, kad vanduo padeda nuo dehidratacijos, kažkada grėsė dveji metai kalėjimo (teisingas atsakymas – C). Tai – pirmoji priežastis, kodėl prašau jūsų balsuoti Europos Parlamento rinkimuose birželio 9 d. Kad apsisaugotume nuo panašių nesąmonių.

ES yra sudėtingas mechanizmas, kuriame veikia 27 skirtingo dydžio valstybės narės. Didžioji dalis sprendimų čia priimama taip vadinamu „trilogo“ būdu: susitariant Europos Komisijai, Europos Parlamentui ir Europos Tarybai (valstybėms narėms). Europos Komisijoje dirba apie 32 000 Europos biurokratų. Europos Parlamente, kurį rinksime birželio 9 d., dirbs 720 parlamentarų. Taigi tam, kad Lietuvos interesai prasibrautų pro Briuselio ir Strasbūro kabinetus, būtina puikiai išmanyti ES žaidimo taisykles.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą drąsiai galima vadinti ES profesionalų partija, nes mes esame pasiekę svarbių apčiuopiamų laimėjimų. Europos Parlamento narys Bronis Ropė jau antrą kadenciją Europos Parlamente kovoja, kad saugiam Ignalinos atominės elektrinės uždarymui būtų skiriamas pakankamas dėmesys ir finansavimas. Bendromis pastangomis mums pavyko pasiekti, kad europinės lėšos Lietuvos žemdirbiams būtų reikšmingai padidintos, palyginti su pradiniu Europos Komisijos pasiūlymu. Taip pat užtikrinome, kad Lietuvos regionams (išskyrus daug ekonomiškai stipresnę Vilniaus apskritį) būtų išlaikytas pakankamas ES investicijų lygis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga didžiuojasi pavadinama kaimo ar regionų partija, nes mums iš tiesų rūpi Lietuvos žmonės, kur jie begyventų, kiek beuždirbtų ar kokį išsilavinimą bebūtų įgiję. Todėl ir mūsų Europos parlamentarai pirmiausia žiūri ne „aukštų materijų“, bet Lietuvos interesų ir atkakliai dirba, kad tuos interesus užtikrintų.

Jeigu Lietuvos žmonės patikės mums savo balsus, Lietuva bus girdima ir gerbiama Europoje. Laikysimės trijų svarbių sėkmės principų.

Būsime Lietuvos žmonių atstovai

Dažnas Lietuvos derybininkas (politikas ar valstybės tarnautojas) į Briuselio derybas vyksta turistauti. Pagyvena aptriušusiuose, bet vis tiek brangiuose viešbučiuose, pavalgo belgiškų bulvyčių, kažką nugirsta darbo metu, palinkčioja arba prabalsuoja „už“, pasiima dienpinigius ir grįžta namo. Po daugelio tokių komandiruočių Lietuva gauna reglamentus, direktyvas ar kitus europinius teisės aktus, nuo kurių norisi žiaugčioti, bet atsitraukti nebėra kur. Tenka vykdyti ir burnoti: „Vėl Briuselis nesąmonių pridarė“. Taip nutiko su daugiamečių pievų atkūrimu ūkininkams. Taip, tiesą sakant, nutiko ir su Europos Parlamento rinkimų data. Lietuvos derybininkams nepavyko išsiderėti išimties, kad šie rinkimai vyktų kartu su mūsų Prezidento rinkimais. Dabar bijome, kad Europos Parlamentą Lietuvoje išrinks gal 20 procentų žmonių. Įsivaizduokite, kad susėdote prie stalo su savo dešimt artimųjų. Vos du iš jų išrinks Lietuvai visus 11 Europos parlamentarų.

Nesusiderėjo Lietuva. Kalta ES. Standartinė dainelė.

Dirbdamas žemės ūkio ministru, vidaus reikalų viceministru, Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininku ir Europos reikalų komiteto vicepirmininku, ne kartą derėjausi ES dėl Lietuvos interesų. Ir aš, ir kiti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai visose derybose jaučiame didžiulę atsakomybę ir suprantame, kad deramės ne dėl savęs, o dėl Lietuvos žmonių. Ir nesijaučiame visažiniai. Jei tenka derėtis dėl žemdirbių, prieš tai kalbamės su jais ir išsiaiškiname visus argumentus, kuriuos galime pateikti kitų ES valstybių atstovams ar Europos Komisijos biurokratams. Tą ketiname daryti ir ateityje. Kviečiame Lietuvos verslininkus, mokslininkus, medikus, mokytojus ir visus žmones bendradarbiauti, kad jūsų balsas būtų girdimas ir gerbiamas Europoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė vienu metu skelbė, kad stipri Lietuva – tai stipri Prezidentė, o mes, Lietuvos valstiečiai ir žalieji, manome, kad stipri Lietuva – tai stiprūs jos žmonės, ūkininkai, vaikus auginantys tėvai, miesto ir kaimo gyventojai.

Telksime draugus ir neieškosime priešų

Dabartinė valdžia yra įsitikinusi, kad daugiausia ES pasieks garsiai rėkdama ir apsipykdama su visais partneriais (su vokiečiais – dėl brigados, su lenkais – dėl Suvalkų koridoriaus, su latviais ir estais – dėl energetikos, su amerikiečiais – dėl Ukrainos pakvietimo į NATO). Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nepritaria tokiems įsitikinimams. Mes puikiai žinome, kad daugiausiai ES galima pasiekti telkiant bendraminčių koalicijas. Tą darėme, darome ir darysime. Gerbiame visas 27 ES nares, visas Lietuvos NATO sąjungininkes ir niekada neleisime sau jų įžeidinėti ar joms grasinti, nes suprantame, kad nuo jų priklauso Lietuvos saugumas ir gerovė.

Investuosime į mūsų talentus

Daugelis ES šalių stengiasi užsitikrinti, kad ES institucijose įsidarbintų kuo daugiau jų piliečių. Daugeliu atvejų Europos Komisijoje, Europos Parlamente ir Europos Taryboje dirbantys lenkai, ispanai, italai ar prancūzai gali padėti savo šalių vyriausybėms gauti informaciją iš pirmų lūpų, suteikti ekspertinių patarimų ir kitaip stiprinti savo valstybių atstovavimą. Tą gali padaryti ir lietuviai (jeigu jų būtų pakankamai).

Tačiau kol kas valstybė pro pirštus žiūri į lietuvių karjeros galimybes ES institucijose. Viskas palikta savieigai ir dažnai prilygsta bandymui laimėti loterijoje arba sudalyvauti Sizifo akmens ridenimo varžybose. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga planuoja sukurti mechanizmą, kaip gabiausi mūsų šalies valstybės tarnautojai galėtų geriau pasirengti sudėtingoms europinėms atrankoms.

Europos Parlamentas neretai pašiepiamas kaip dramblių kapinės, kur siunčiami nacionalinėje politikoje atitarnavę veteranai. Dėl to ir gimsta sprendimai dėl bananų ir agurkų kreivumo. Mąstančių europiečių atsakomybė – į Europos Parlamentą išrinkti vizionierius ir profesionalus, kurie važiuotų ne atsipūsti, bet dirbti.

ES yra mums svarbi. Mes lemiame jos sprendimus ir tie sprendimai prasideda Lietuvoje.