Kvietė atrasti savanorystę
Akmenės rajono savivaldybės įstaigų ir organizacijų vadovams, darbuotojams organizuotas seminaras apie savanorišką veiklą, kurį vedė Kauno viešosios įstaigos „A.C. Patria“ Savanorių centro mentorė Birutė Daugėlienė.
Ji priminė, kad šiuo metu Lietuvoje įgyvendinant nacionalinį projektą „Atrask save,“ savanorystę išbandyti kviečiami niekur nedirbantys ir nesimokantys jaunuoliai, kurie savanoriaudami gauna kompensacijas už maistą, kelionės išlaidas, būstą (jeigu vyksta į kitą miestą), kitoms veiklai reikalingoms priemonėms įsigyti ir mokamas privalomas sveikatos draudimas. Ne mažiau negu tris mėnesius (mažiausiai 4 val. per dieną, 80–100 val. per mėnesį) savanoriavę gali gauti Jaunimo reikalų departamento patvirtintą pažymėjimą, kuris stojant į aukštąją mokyklą kitais metais prideda 0,25 balo.
Projekte parastai dalyvauja ne tik mažai socialinių įgūdžių turintys jaunuoliai, bet ir baigę aukštuosius mokslus ir turėję neprastą darbo patirtį. Būna pasirinkimų po mokyklos baigimo niekur nestoti, o turėti laisvus metus ir skirti juos savęs atradimui, geresniam pažinimui, tada savanorystė Lietuvoje ar užsienyje tampa priemone tai padaryti. Ilgalaikę savanorišką veiklą renkasi ir vaikų priežiūros atostogų laiką išgyvenantys žmonės, kurie nori ir gali tam skirti savo laiką.
Seminare rajono įstaigos ir organizacijos buvo paragintos aktyviau akredituotis ir pasirengti priimti savanorius. Apie nesudėtingą akreditavimo procedūrą patirtimi dalinosi jau akredituotos įstaigos – Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė, Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centro direktoriaus pavaduotoja Rita Butienė. Apie darbo su savanoriais patirtį pasakojo Akmenės rajono paramos šeimai centro direktorė Violeta Mikštienė, Labdaros ir paramos fondo „Prieglobstis“ direktorius Mindaugas Palionis, Akmenės rajono sporto centro direktoriui Mantas Mačius ir kiti seminaro dalyviai.
Savanorius priimančiose akredituotose organizacijose dirba kuratoriai, kurie įtraukia jaunuolius į veiklą, padeda jiems mokytis iš kasdienių situacijų, planuoti laiką ir laikytis susitarimų. Išmanyti šią specifiką būtina, nes darbas su savanoriais gerokai skiriasi nuo darbo su samdomais žmonėmis.
Savanorystės galimybės yra įvairios. Kol kas plačiausia sritis yra socialinė, veikla su žmonėmis (vaikais, negalią turinčiais, seneliais), kultūrinė (šioje srityje bibliotekos siūlo plataus spektro veiklas, tai yra darbas su skaitytojais, su knygų fondais, renginių organizavimas ir pan.), ekologinė (veikla gamtoje: parkuose ar botanikos soduose), gyvūnų globa (gyvūnų priežiūra, vedžiojimas, maitinimas), meno, sveikatos (yra atvejų, kai savanoriai padeda greitosios pagalbos komandoms, vyksta į iškvietimus) ir kita.
Savanorių mentorės Birutės Daugėlienės tvirtinimu, per pastaruosius metus jaunimui vis sunkiau įsipareigoti ilgalaikei veiklai, norisi daug ir greitai. „Todėl dirbdama su jaunais žmonėmis vis atkreipiu dėmesį į savanorystę kaip mokymosi procesą, kurio metu gali pažinti save, organizaciją, jos veiklą, žmones, patirti komandinio darbo atmosferą ir prisiimti savanoriui derančią atsakomybę“.
Seminare taip pat kalbėta apie rengiamą naują nacionalinį Savanoriškos veiklos modelį, siekiant sudaryti galimybę, kad vietose daugiau jaunų žmonių galėtų savanoriauti, o įstaigos ir organizacijos būtų pasirengusios savanorius priimti ir jiems padėti.
