L. Donskis: tarpukario Kaunas buvo klasika, o šiandien jis džiazuoja

Filosofui ir istorikui Leonidui Donskiui Kaunas – jo akademiniai namai, prisijaukinti per Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) ir miesto bohemą. Pokalbis su profesoriumi – apie tarpukario ir šiandieninio Kauno panašumus bei skirtumus, bohemą ir tai, koks Kaunas bus po dešimtmečio.

Ką Jums reiškia Kaunas?

Kaunas man reiškia akademinius namus, profesinę terpę. Jis mane paviliojo ir visiškai magnetizavo pirmiausia savo akademine bendruomene. O po to atradau Kauno bohemą – puikius architektus, literatus, menininkus. Šie dalykai buvo lemtingi.

Kaunas dažnai vadinamas akademiniu, jaunimo miestu. O su kuo Jums siejasi Kaunas?

Pirmiausia, Kaunas man visada siejasi su labai gražia, unikaliai modernia architektūra. Tik čia galima pamatyti išskirtinius Jugend ir Art Nouveau stiliaus pastatus.

Antra asociacija, kilusi mintyse, yra žaluma ir jaukumas. Kokiame dar dideliame mieste pamatysi tokią žalumą? Dvi galingas upes, beveik miškus miesto centre! O be to, tai labai gražus, estetiškas miestas, nesužalotas bjaurios pramoninės architektūros. Taip pat Kaunas yra neaukštas, o tai sukuria unikalią harmoniją. Mano draugas, genialus sociologas Zigmundas Baumanas, pamatęs Kauną pasakė: „Šis miestas yra labai žmogiško mastelio“.

Na o trečias dalykas, be abejo, yra Kauno akademiškumas. Daug studentų, daug profesorių, dideli, svarbūs universitetai sutelkti vienoje vietoje. Man visados atrodė, kad Kauno akademizmo dvasia tikrai stipresnė už Vilniaus.

Kokias Kauno, kaip pretendento gauti Europos kultūros sostinės statusą, stiprybes įžvelgiate?

Kūrybinės industrijos, menai, aukšto lygio akademinė sfera, puikūs universitetai. Man atrodo, kad ši visų akademinių sričių, dermė Kauną paverčia labai stipriu kandidatu. Be to, kūrybinė erdvė, kurioje galima eksperimentuoti ir daug ką daryti, čia yra labai stipri.

Taip pat šalia kūrybinės erdvės, šalia visų akademinių dalykų, Kaunas yra patrauklus tuo, kad nėra užsifiksavęs ties senove ir praeitimi. Esu matęs labai daug gražių miestų Europoje, kurie gyvena tiesiog iš savo grožio, iš praeities, ir juose būdamas tu žinai, kad pasitraukus vos per žingsnį nuo senamiesčio tiesiog nebebus į ką žiūrėti. Kaunas nėra vienas iš jų. Jis turi labai gražų senamiestį, bet ne ką mažiau gyvybės galime rasti ir visur kitur. Taigi Kaunas – plačiai atviras dabarčiai ir ateičiai miestas. O to labai reikia. Europos kultūros sostinė turėtų būti miestas, atviras naujovėms.

Tarpukario kauniečiai ir šių dienų kauniečiai: kokie jų panašumai ir kokie skirtumai?

Jei lyginsime epochas, Smetoninė epocha buvo labai dinamiška. Lygiai tokia pat dinamiška kaip ir dabartinis Kaunas. Aname Kaune žurnalistai, atvykę iš vakarų 1921 – 1922 metais, baisėdavosi kaip toks provincialus miestas, kuriame net gerų šaligatvių nėra, gali būti europietiškos šalies sostinė. Bet tie patys žurnalistai, atvykę 1935 metais, jau rašydavo ir žavėdavosi šiuo elegantišku, gražiu, stilingu miestu. Kaunas buvo be galo veržlus.

Lygiai tą patį galime pastebėti ir mūsų laikų Kaune. Visai neseniai matėme prigesusį Kauną, kai 2002 – 2003 metais šeštą valandą vakaro Laisvės alėjoje nebuvo žmonių, nebuvo miesto gyvenimo. Tačiau pažvelkite į šį miestą dabar! Pažvelkite į pilnutėlį senamiestį, į jaukius restoranėlius, viešas, atviras erdves! Kaunas per 12 – 13 metų tiesiog išbujojo, suvešėjo kaip tarpukario Lietuvoje ir pasidarė labai žavus miestas.

Kokie būtų skirtumai? Manau, kad šiandien Kaunas yra dar labiau atviras inovacijoms nei buvo tada. Anuomet Kaunas privalėjo būti sostinė, jis neturėjo kito pasirinkimo. O šiandien Kaunas yra daugiau eksperimentuojantis miestas. Tarpukario Kaunas buvo klasika, o šiandien jis džiazuoja.

Kaunas ilgą laiką buvo vadinamas konservatyviu miestu. Galbūt dabar šis įvaizdis kinta?

Miestas neabejotinai liberalėja. Kaunas atrodė konservatyvus visų pirma todėl, kad garsėjo labai jautria atmintimi. Iš kartos į kartą šeimose buvo galima tiesiog stebėti, kaip žmonės prisimena šeimos istoriją, įvykius. Dėl to tas užsifiksavimas ties istorija Kaunui buvo būdingas ir pelnė tokią konservatyvaus, ypatingai jautrią atmintį ir praeities pojūtį turinčio miesto reputaciją. O, kita vertus, galbūt ta reputacija buvo pelnyta dar ir dėl to, kad čia ilgą laiką buvo tarsi Tėvynės sąjungos pagrindinis postas. Tačiau šiandien, man atrodo, tai po truputį kinta. Kaunas yra atviras viskam. Įvairioms politinėms jautrumo formoms, įvairiai kultūrinei patirčiai. Taigi, šiandien jį tikrai galime drąsiai vadinti liberaliu miestu.

Kokia Kauno vystymosi tendenciją regite ateityje? Kaip miestas atrodys po 10, 20 metų?

Manau, kad po dešimt, dvidešimt metų jis turėtų būti pats gražiausias, pats intelektualiausias miestas Lietuvoje. Ir tuo pat metu tikiuosi, kad jis išlaikys savo pagrindinį bruožą  – ramumą. Man ta unikali ramybė yra be galo artima. Vilniuje ramybės nėra jau vien todėl, kad ten tu privalai būti sensacingas ir garsiai rėkti. Visose sostinėse laimi labai dinamiški savęs realizavimo modeliai. O Kaune rėkti nereikia. Jei darai kažką vertingo – tave tikrai pastebės. Taigi manau, jog Kaunas ateityje turėtų būti labai kūrybingas, akademinis, intelektualus ir tuo pat metu ramus miestas. O ką tai reiškia? Tai reiškia idealias sąlygas kūrybinių industrijų atstovams. Juk kas gali būti mieliau akademiniam žmogui už tą nuostabią dermę? Miestas nėra provincija, čia pilna intelektualinės gyvybės, o tuo pat metu ramu – gali atsidėti darbui.

Ko palinkėtumėte Kaunui ir kauniečiams?

Kauniečiams palinkėčiau gyvenimo džiaugsmo, meilės savo miestui, pasitikėjimo savimi ir nustoti gailėtis, kad Kaunas nebėra sostinė. Mums derėtų tik džiaugtis, jog esame unikalūs ir visiškai skirtingi.