Labanoras − 2017 metų Mažoji Lietuvos kultūros sostinė

Lietuvos kaimo bendruomenių asociacija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija išrinko 2017 metų Mažąsias Lietuvos kultūros sostines. Viena iš jų – Švenčionių rajono Labanoro miestelis. Mažosios kultūros sostinės renkamos nuo 2015 metų. Pirmąja Lietuvos mažosios kultūros sostine buvo Šiaulių rajono Naisių kaimas.

2016 m. liepos 9 d. Naisių vasaros festivalio metu 10-čiai naujų kultūros sostinių įteiktos kultūros sostinių vėliavos ir įteisinimo pažymėjimai. Festivalyje dalyvavo Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius, Švenčionių rajono vietos veiklos grupės „Švenčionių partnerystė“ pirmininkė Birutė Borovikienė, Labanoro kaimo bendruomenės „Atgaja“ pirmininkė Vitalija Galgatavičienė, Labanoro regioninio parko direkcijos darbuotojai.

Rugsėjo 17 d. Katedros aikštėje Vilniaus „Tautų mugės“ šventės metu vyks Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių prisistatymas visuomenei.

Ramūnas Karbauskis, Agrokoncerno įmonių grupės prezidentas, mažosioms Lietuvos kultūros sostinėms skyrė po 3 tūkst. eurų bei galimybę į savo šventes nemokamai kviesti profesionalų „Naisių vasaros teatrą“, naudoti kilnojamą sceną. Jis ragino pasistengti, kad į Lietuvos kaimus atkeliautų daugiau kultūrinių renginių.

Labanoras – nedidelis miestelis, esantis 37 km nuo Švenčionių, buvęs bažnytkaimis, apsuptas gražuolės Labanoro girios, įsikūręs tarp miškų ir ežerų, Labanoro regioniniame parke. Labanoras minimas nuo XIV a. antrosios pusės. 1387 m., kai buvo krikštijama Lietuva ir kuriama Vilniaus vyskupystė, Lietuvos vyriausias kunigaikštis Jogaila Labanorą padovanojo Vilniaus vyskupams. Geografinė padėtis (miške, atokiau nuo svarbių prekybos kelių) neleido gyvenvietei išaugti į didesnį miestą. Labanoro miestelis administraciniu centru tapo 2001 m., kai buvo įsteigta Labanoro seniūnija. 2011 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu buvo patvirtintas Labanoro herbas.