Laidavimo draudimas – verslo nepakankamai išnaudota priemonė įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui?
Laidavimo draudimas turi turtingą ir tūkstantmečius siekiančią istoriją. Pirmosios laidavimo užuominos minimos viename iš seniausių žmonijai žinomų teisinių kodeksų – Hamurabio kodekse, o pirmieji laidavimo draudimo raštai išduoti dar 2750 m. prieš Kristų. Laikui bėgant, laidavimo draudimo samprata ženkliai pasikeitė, prisitaikydama prie kintančių visuomenės, pramonės ir verslo poreikių. Ir nors laidavimo draudimas tiesiogiai nėra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, praktikoje jis naudojamas kaip būsimų prievolių užtikrinimo būdas.
Pasak teisės firmos „Sorainen“ teisininkės Simonos Timbarienės, laidavimo draudimo sutartis sudaroma tarp draudėjo (skolininko) ir draudiko (draudimo įmonės) trečiojo asmens ar naudos gavėjo (kreditoriaus) naudai: „Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad laidavimo draudimo atveju draudimo interesas yra padengti būtent naudos gavėjo ekonominius nuostolius, o ne apsaugoti patį draudėją nuo išlaidų. Taigi, laidavimo draudimas padeda ne tik kreditoriui užsitikrinti būsimų sutartinių prievolių įvykdymą, bet ir skolininkui įrodyti savo tinkamumą ir pajėgumą įvykdyti jam sutartimi pavestus įpareigojimus“.
Tuo tarpu bendrovės „Colemont“ Garantijų ir statybinių rizikų departamento direktoriaus Modesto Petrausko teigimu, tokiose pramonės šakose, kaip statyba, kur didelio masto projektai reikalauja didelių finansinių bei kitokių investicijų, laidavimo draudimo paskirtis suteikti projektų savininkams apsaugos mechanizmą, leidžiantį sumažinti veiklos nevykdymo riziką: „Pavyzdžiui, prievolių įvykdymo laidavimo draudimas užtikrina, kad pasirinkti rangovai užbaigs projektą pagal sutartyje nustatytas sąlygas. Jei rangovas nevykdo šių įsipareigojimų, laiduotojas gali imtis veiksmų, kad ištaisytų padėtį, atlygindamas projekto savininkui patirtus tiesioginius nuostolius“.
4 Lietuvoje taikomos laidavimo rūšys
Bendrovės „Colemont“ ekspertas M. Petrauskas dalijasi, kad Lietuvoje taikomos 4 pagrindinės laidavimo draudimo rūšys: pasiūlymo, prievolių įvykdymo, avansinio mokėjimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo rūšys.
- Pasiūlymo laidavimo draudimas yra skirtas konkursą rengiančios įstaigos ar organizacijos interesams užtikrinti, kad pirkimą laimėjusi organizacija vykdytų savo įsipareigojimus, kurios nurodė teikdama pasiūlymą konkursui.
- Prievolių įvykdymo laidavimo draudimo paskirtis – užtikrinti projekto savininko interesus susijusius su projekto vykdymu.
- Avansinio mokėjimo laidavimo draudimas užtikrina, kad projekto vykdytojui sumokėtas avansinis mokėjimas būtų naudojamas tinkamai.
- Garantinio laikotarpio laidavimo draudimas užtikrina tinkamą garantinių įsipareigojimų vykdymą. Toks draudimas kai kuriais atvejais yra privalomas, kaip tai nustato LR statybos įstatymas.
Be jau išvardintų laidavimo draudimo rūšių Lietuvoje taip naudojamos muitinės garantijos, kelionių organizatorių prievolių užtikrinimo laidavimai bei kiti laidavimai, kurių poreikis atsiranda vykdant tam tikrą veiklą.
Skirtumai tarp laidavimo draudimo raštų ir bankinių garantijų
Teisės firmos „Sorainen“ teisininkė S. Timbarienės mano, kad laidavimo draudimo raštai praktikoje dažnai yra painiojami su bankinėmis garantijomis, kadangi iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šie produktai identiški. Tačiau laidavimo draudimas, visų pirma, yra draudimo produktas, todėl tarp šių institutų egzistuoja ir tam tikri praktiniai skirtumai.
„Jau pavadinimas sufleruoja, kad banko garantija yra išduodama banko, o laidavimo draudimo raštai – draudimo bendrovių, t. y. nors ir griežtai reguliuojamų, tačiau skirtingų įstaigų. Juk laidavimo draudimas yra draudimo produktas. Taigi, tam, kad draudimo apsauga galiotų, reikalinga paisyti draudimo sutarties sąlygų“, – teigia S. Timbarienė.
Draudimo santykiuose svarbūs tiek ikisutartiniai santykiai (informacija, kurią draudėjas atskleidžia draudikui prieš sudarant draudimo sutartį), tiek draudimo sutarties galiojimo metu šalims nustatytų pareigų vykdymas. Dėl to laidavimo rašto turėjimas garantuoja teisę į draudimo išmoką, jeigu įvykis atitinka draudimo sutarties sąlygas.
Skiriasi atlyginamų nuostolių apimtis
Dažniausiai, laidavimo draudimas atlygina tik tiesioginio pobūdžio nuostolius (tik tiek, kiek reikalinga ištaisyti skolininko – apdraustojo sukeltus nuostolius. „Pavyzdžiui, nuomojant papildomą įrangą, samdant darbuotojus, kurie reikalingi sukeltai žalai ištaisyti ir panašiai.“, – sako teisės firmos „Sorainen“ teisininkė.
Be to, draudimo taisyklės, taikomos draudimo sutarčiai, taip pat apibrėžia (ne)draudžiamų objektų sąrašus. Pavyzdžiui, laidavimo draudimu nebus užtikrinamos bet kokios rūšies kredito ar paskolos sutartinės prievolės. Taigi, draudimo apsauga absoliučiai visiems atvejams netiks.
Skiriasi apsaugos teikimo principas
Pasak teisininkės, nors ir gali susidaryti įspūdis, kad banko garantija ženkliai geriau užtikrina kreditoriaus interesus nei laidavimo draudimas, svarbu paminėti tai, kad banko garantijos paprastai išduodamos su laiduojamos sumos piniginių lėšų įšaldymu banko sąskaitoje. Dėl to, siekiant išvengti didelių sumų įšaldymo ilgo laikotarpio perspektyvoje, neretai laidavimo draudimo produktas šalims būna patrauklesnis vien dėl to, kad tie patys tikslai gali būti pasiekiami verslui mažiau skaudžiomis priemonėmis.
Draudimo apsauga pagal laidavimo draudimą suteikiama sumokant sąlyginai nedidelę draudimo įmoką, o piniginių lėšų įšaldymas (kuris būna lygus laiduojamai sumai) paprastai nėra taikomas taip, kaip tai vyksta banko garantijų atvejais.
Taigi, naudojantis banko garantijos instrumentu, bankas taiko lėšų įšaldymą visam išduotos garantijos laikotarpiui. Tuo tarpu, laidavimo draudimas, yra ypatingas tuo, kad tik išmokėjus draudimo išmoką naudos gavėjui (kreditoriui), draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją (skolininką) išmokėtos sumos apimtimi.
Be to, nuo laidavimo draudimo rašto tipo priklausys draudiko pareiga pilnai ištirti įvykio aplinkybes ir įsitikinti, kad teisė į draudimo išmoką naudos gavėjui tikrai priklauso (jog įvykis atitinka draudžiamojo įvykio sąlygą, jog nėra pagrindo taikyti tam tikrus nedraudžiamuosius įvykius ar kitaip mažinti draudimo išmoką).
„Todėl laidavimo draudimo atveju apdraustasis gali būti tikras bei ramus, kad kreditoriaus reikalavimas draudikui išmokėti draudimo išmoką pagal laidavimo draudimo raštą visais atvejais bus pilnai ištirtas ir draudikas mokės išmoką tik pilnai įsitikinus, kad skolininkas iš tiesų pažeidė savo prievoles kreditoriui ir jam kyla įstatyminė (ar sutartinė) pareiga atlyginti kreditoriaus pagrįstai patirtus nuostolius“, – priduria S. Timbarienė.