Laikas alkoholio vartojimo problemą spręsti iš esmės: reikia visuomenės palaikymo

Kovo 1 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkui Zenonui Vaigauskui įteiktas piliečių iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ prašymas, pasirašytas per 20 piliečių, įregistruoti grupę parašų rinkimui. Nustatyta tvarka surinkus per 50 tūkst. parašų, būtų pateiktas įstatymo projektas Seimui, kurį privalomai turėtų svarstyti. VRK paskyrė posėdžio datą kovo 8 d., kurioje pasirašę asmenys kviečiami dalyvauti. Patikrinus iniciatorių parašus, išduodami parašų rinkimo lapai ir parašų rinkėjams nustatomas 2 mėn. terminas parašams surinkti.

LR Vyriausybės po visuomenę sukrėtusių įvykių, kai nusikaltimus padarė paveikti alkoholio asmenys, sudarė komisiją, kuri rengė tarpinstitucinį veiksmų planą, tačiau kaip mažinti alkoholio vartojimą pasikvietė patarinėti alkoholio pramonės atstovus, o ne šios srities kontrolės, vartojimo mažinimo profesionalus, ekspertus. Ar ne absurdas? Alkoholio pramonė suinteresuota alkoholio vartojimo mažėjimu? Tad kyla iniciatyva iš visuomenės keisti Alkoholio kontrolės įstatymą piliečių iniciatyva surenkant per 50 tūkstančių parašų, nes valdžia, ne tik šios kadencijos, tik vaizduoja susirūpinimą, veiklą. Įstatymo projektas parengtas alkoholio kontrolės ekspertų.

Įstatymo projekto iniciatorių aiškinamajame rašte teigiama: „Įstatymo projekto tikslas – alkoholio prieinamumą ir reklamą ribojančiomis priemonėmis mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje.

Įstatymo projekto uždaviniai – sumažinti prekybos alkoholiu taškų skaičių, nustatyti specialius reikalavimus alkoholinių gėrimų parduotuvėms, visiškai uždrausti alkoholio reklamą Lietuvoje, uždrausti fiziniams asmenims gabenti ir laikyti viešose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas, alkoholinius produktus atidengta pakuote, trumpinti alkoholio pardavimo laiką nuo 10 iki 20 val., iki 20 metų padidinti amžių asmenų, kuriems draudžiama parduoti alkoholį, griežtinti atsakomybę pardavėjams už alkoholio pardavimą neblaiviems asmenims ir nepilnamečiams ir už alkoholinių gėrimų pardavimą didesnio tūrio taroje nei leistina.“

Prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę pasirašė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Aurelijus Veryga, pirmasis iš Baltijos valstybių užkopes į aukščiausią Žemės viršūnę Everestą ir ten iškėlęs trispalvę alpinistas Vladas Vitkauskas, dirigentas ir muzikos pedagogas Donatas Katkus, sovietmečiu aktyvūs pasipriešinimo sistemai dalyviai arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir vyskupas Jonas Kauneckas, Nijolė Sadūnaitė, muzikos autoriai bei atlikėjai – Saulius Urbonavičius, Rosita Čivilytė, Donatas Montvydas, filosofas dr. Krestencijus Stoškus, sveikatingumo ir blaivybės puoselėtojas publicistas Juozas Dapšauskas, režisierius ir rašytojas Vytautas V. Landsbergis, sveikos gyvensenos ir blaivios kultūros rėmėjas Ramūnas Karbauskis ir kiti neabejingi esamai kritinei alkoholio vartojimo situacijai piliečiai.

Įstatymo keitimo iniciatoriai ne visi yra abstinentai, bet suvokia šiandieninės situacijos rimtumą, kad net pasaulio mastu esame vieni iš labiausiai alkoholyje paskendusių šalių (trečioje vietoje pagal suvartojimą) ir kenčiantys nuo pasekmių. Tad iniciatoriai ragina imtis tiesiog mokslu pagrįstų situacijos keitimo priemonių: alkoholio reklamos draudimo, alkoholiu prekiauti tik specializuotose parduotuvėse apsaugotose nuo vaikų.

Aiškinamajame rašte teigiama: „Ypač skaudžios alkoholio vartojimo pasekmės tyčinių nužudymų atveju – net trys iš keturių įtariamųjų (kaltinamųjų) nužudymo metu buvo neblaivūs: 2014 m. – 70,4 proc. nuo visų įtariamų tyčiniu nužudymų asmenų, 2011 m. – 73,4 proc. Šeši iš dešimties (57,9 proc.) asmenų, įtariamų dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, taip pat buvo neblaivūs. Labai dažnai smurto artimoje aplinkoje naudojimas susijęs su piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais. Pvz., 2014 m. net 67,5 proc. asmenų, įtariamų grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, ir 69,9 proc. asmenų, įtariamų fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu, nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivūs.

Beveik pusė nustatytų asmenų, kurie buvo įtariami išžaginimais (2014 m. buvo 56,5 proc.) ir seksualiniais prievartavimais (2014 m. – 40,2 proc.), taip pat nusikaltimo metu buvo neblaivūs. Apsvaigę nuo alkoholio buvo ir pusė asmenų, įtariamų viešosios tvarkos pažeidimais. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuva pagal tyčinių nužudymų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, pirmauja ES ir viršija ES vidurkį beveik šešis kartus.

Lietuvos savižudybių rodiklis beveik tris kartus viršija ES-27 vidurkį (10,3 mirties atvejų 100 000 gyventojų), o 63 proc. savižudybių yra siejama su alkoholio vartojimu.“

Formulė mažinanti alkoholio vartojima yra gana paprasta: pakelti ženkliai akcizus alkoholio produkcijai (daugiau nei infliacija), taip pakils kaina ir mažės vartojimas, surinktą akcizą skirti socialinei reklamai, be abejo, uždraudžiant pačią alkoholio reklamą.

Norintys prisidėti prie iniciatyvos ir padėti rinkti parašus, kviečiami kreiptis el. paštu uzblaivia@gmail.com. Visuomenė gali būti laiminga ir darni ženkliai sumažindama svaigalų vartojimą.