Laimė yra būsena, kuriai kiekvienas žmogus asmeniškai turi pasiruošti
Mihalio Čiksentmihalio audioknyga „SRAUTAS. Optimalių išgyvenimų psichologija“ jau pasirodė elektroninių audioknygų knygyne Audioteka.lt. Tuo tarpu popierinės knygos versijos teks palaukti – ji pasirodys tik vasarą.
„SRAUTAS. Optimalių išgyvenimų psichologija“ – tai naujausias „Tobulėjimo projektų“ leidinys. Jame apibendrinami ir pristatomi dešimtmečius trukę žmogaus išgyvenimų tyrimai, kuriuos autorius vadina srautu. Džiaugsmas, kūrybiškumas ir gyvenimo pilnatvės būsenos plačiai nagrinėjamos knygoje. Tai nėra populiariosios psichologijos leidinys, kuriame pateikiami visiems žinomi patarimai, kaip būti laimingais. Pasak autoriaus, to padaryti būtų neįmanoma, nes džiaugsmingas gyvenimas yra individualus kūrinys, kurio neįmanoma sukurti pagal receptą.
Šioje audioknygoje pristatomi bendri principai ir konkretūs pavyzdžiai, kaip žmonės savo nuobodžius ir beprasmius gyvenimus pavertė kupinais džiaugsmo.
Ištrauka iš knygos:
Prieš du tūkstančius tris šimtus metų Aristotelis padarė išvadą, kad labiausiai žmonės siekia laimės. Laimės siekiama tiesiog dėl jos pačios, tuo tarpu bet koks kitas tikslas – sveikata, grožis, pinigai ar galia – yra vertinamas tik todėl, kad mes tikimės, jog tai padarys mus laimingais. Daug kas pasikeitė nuo Aristotelio laikų. Mūsų supratimas apie žvaigždžių ir atomų pasaulius išsiplėtė už tikėjimo ribų. Graikų dievai buvo tarsi bejėgiai vaikai, lyginant su šiandienine žmonija ir galiomis, kurias mes šiandien valdome. O šiuo svarbiu klausimu per pastaruosius šimtmečius vis dar mažai kas pasikeitė. Kas yra laimė, mes nesuprantame geriau nei Aristotelis. Ir galime teigti, kad visiškai nepadarėme pažangos aiškinantis, kaip pasiekti šią palaimingą būseną.
Nepaisant to, kad dabar esame sveikesni ir gyvename ilgiau, nepaisant to, kad net labiausiai nepasiturintys yra apsupti materialinės prabangos, apie kurią prieš kelis dešimtmečius net nesvajota (Karaliaus Saulės rūmuose buvo tik keletas vonios kambarių, kėdės buvo retas reiškinys net turtingiausiuose viduramžių namuose ir joks Romos imperatorius negalėjo įsijungti televizoriaus, kai jam būdavo nuobodu), bei nepaisant stulbinančių mokslinių žinių, kuriomis galima pasinaudoti, žmonės galiausiai dažnai jaučia, kad jie išvaistė gyvenimą, nugyventi metai buvo kupini nerimo ir nuobodulio, o ne laimės.
Ar taip yra todėl, kad likti nepatenkintais yra žmonijos likimas? Kiekvienas žmogus visada nori daugiau, nei jis ar ji gali turėti? Arba persmelkianti nerimastis, kuri apkartina net mūsų brangiausias akimirkas, yra mūsų laimės ieškojimo netinkamose vietose rezultatas? Šios knygos tikslas yra moderniosios psichologijos priemonių pagalba išnagrinėti šį labai seną klausimą: kada žmonės jaučiasi laimingiausi? Jei galėsime po truputį rasti atsakymą, galiausiai mes galėsime susitvarkyti gyvenimą taip, kad jame karaliautų laimė.
Prieš dvidešimt penkerius metus, iki man parašant šias eilutes, aš padariau atradimą, kuriam prireikė viso šio laiko. Vadinti tai „atradimu“ galbūt yra klaidinga, nes žmonės apie tai žino jau nuo pradžių. Vis dėlto žodis tinkamas. Nors pats mano atradimas jau buvo gerai žinomas, jis nebuvo apibūdintas ar teoriškai paaiškintas pagal atitinkamą mokslo šaką, kuri šiuo atveju yra psichologija. Taigi, kitą ketvirtį amžiaus aš praleidau tyrinėdamas šį sunkiai įmenamą reiškinį.
Aš „atradau“, kad laimė nėra kažkas, kas nutinka. Ji nėra sėkmė ar atsitiktinumas. Ji nėra kažkas, ką galima nusipirkti ar gauti įsakius. Ji nepriklauso nuo išorinių įvykių, bet greičiau nuo to, kaip mes juos interpretuojame. Iš tikrųjų, laimė yra būsena, kuriai kiekvienas žmogus asmeniškai turi pasiruošti, ją plėtoti ir saugoti. Žmonės, kurie mokosi kontroliuoti savo vidinius išgyvenimus, gebės nulemti savo gyvenimo kokybę , kuri yra taip arti, kad kiekvienas iš mūsų gali tai pasiekti būdami laimingi.
Tačiau mes negalime pasiekti laimės sąmoningai jos ieškodami. „Paklauskite savęs, ar esate laimingas“, – sako J. S. Milas, „ir jūs nebebūsite“. Laimę randame tik pilnai išgyvendami kiekvieną savo gyvenimo detalę, gerą ar blogą, o ne jos tiesiogiai ieškodami. Austrijos psichologas Viktoras Franklis savo knygos „Žmogus ieško prasmės“ pratarmėje labai gražiai apibendrino: „Sėkmė negali būti tikslas – kuo labiau jūs jos sieksite ir paversite ją objektu, tuo dažniau jūs jos nepagausite. Sėkmės, kaip ir laimės, negalima siekti. Ji turi būti pasekmė… Kaip žmogaus atsidavimo stipresnei už save būsenai nenumatytas šalutinis poveikis“.
Tad kaip galime pasiekti šį nepagaunamą tikslą, jei to neįmanoma padaryti tiesioginiu keliu? Mano studijos per pastarąjį ketvirtį amžiaus įtikino mane, kad būdas yra. Tai aplinkinis kelias, kuris prasideda nuo gebėjimo valdyti savo sąmonės turinį.
Audioknygos „SRAUTAS. Optimalių išgyvenimų psichologija“ jau šiandien galima klausytis Android ar iPhone išmaniuoju telefonu įsidiegus audioknygų klausymui skirtą Audioteka programėlę. Įsigijus knygą svetainėje www.audioteka.lt ją galima atsisiųsti į kompiuterį, planšetę ar MP3 grotuvą.
