13 kovo, 2023
LGGRTC

Laisvės kaina: Romo Kalantos žygdarbis gyvas

2023 m. kovo 10 d., Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos (Kovo 11-osios) išvakarėse, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vyriausiasis istorikas dr. Arūnas Vyšniauskas skaitė paskaitą Druskininkų Trečiojo amžiaus universitete. Paskaitos tema: „Laisvės kaina: Romo Kalantos žygdarbis gyvas“. Renginio Druskininkų švietimo centre metu lektorius pristatė dr. Ramūno Trimako sudarytą straipsnių ir pranešimų rinkinį „Neginkluotas pasipriešinimas: prielaidos, patirtys, retrospektyva minint Romo Kalantos pasiaukojimo jubiliejinius metus 1972–2022“. Knygą praeitų metų pabaigoje išleido LGGRTC kartu su Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu.

Dr. Arūnas Vyšniauskas yra vienas iš šios knygos autorių, paskelbęs joje beveik 4 autorinių lankų apimties mokslinį straipsnį „Sakralinė Romo Kalantos auka, jaunimo neramumai Kaune ir katalikų padėtis Lietuvoje pagal 1972 m. užsienio spaudos pranešimus“. Paskaitos metu lektorius akcentavo, kad Romas Kalanta savo tragiškai ugningu protestu pagrindinį tikslą pasiekė. 1972 m. gegužės 21 d., praėjus savaitei po viešo susideginimo akto Kauno muzikinio teatro sodelyje, užsienio korespondentams Maskvoje jau gavus patikimesnių žinių apie susideginusio jaunuolio mirtį ir vėliau kilusius neramumus Kaune, šias naujienas ėmė pranešinėti daugelio pasaulio šalių radijo stotys ir televizijos studijos. Nuo kitos dienos, t. y. gegužės 22-osios, tos naujienos pakliuvo į užsienio spaudą, daugeliu atvejų dėtos į pirmuosius laikraščių puslapius su komentarais ir analitinėmis įžvalgomis. Tų publikacijų užsienio periodikoje globaliniu mastu žiūrint buvo tūkstančiai, jei žiūrėtume per ilgesnį laikotarpį. Apie viešai susideginusį katalikų  jaunuolį, po to kilusias masines demonstracijas ir neramumus Kauno gatvėse, jų malšinimą, o taip pat Sovietų Sąjungos pavergtą Lietuvą kalbėjo ir rašė visame pasaulyje: nuo Singapūro iki Brazilijos, nuo Romos iki Vašingtono, nuo Reikjaviko iki Sidnėjaus, nuo Naujosios Zelandijos iki Britų salų ir t. t.

Tada, už vadinamosios „geležinės uždangos“ Šaltojo karo metais, „kapitalistinių“ šalių spauda prievarta į SSRS inkorporuotos Lietuvos gyventojams buvo praktiškai neprieinama. Dabar gi, masinio senųjų periodinių suskaitmeninimo užsienio šalyse dėka, pasidarė įmanoma prieš pusę šimtmečio pasaulyje leistus laikraščius ir žurnalus skaityti per internetą. Apie tai ir buvo kalbama paskaitoje, palyginant kaip 1972 m. gegužės įvykius Kaune nušvietė sovietinė žiniasklaida ir visiškai skirtingai – Vakarų šalių žiniasklaidos agentūros bei masinės informacijos priemonės. Renginio pabaigoje gausiai susirinkę Druskininkų Trečiojo amžiaus universiteto dalyviai, gyvieji ano laikmečio liudininkai, pasidalijo atsiminimais apie jų jaunystėje, 1972 m. gegužę, patirtus įspūdžius, kurie neišblėso iki šių dienų.

Trečiojo amžiaus universitetai veikia visoje Lietuvoje, dėl to, jei ir kituose miestuose jų klausytojus domintų naujausi tyrimai apie Romą Kalantą, jo protesto iššauktus pasaulinius atgarsius, dėl paskaitos šia tematika galima tartis parašant lektoriui tarnybinio el. pašto adresu: arunas.vysniauskas@genocid.lt.


20 gruodžio, 2024

Medinės Šnipiškės – istorinė Vilniaus miesto dalis, šiuo metu kelianti daug diskusijų. Kultūros paveldo departamentui patvirtinus Medinių Šnipiškių ribas, nustačius […]

18 gruodžio, 2024

XV–XVIII a. Žemaitijos kunigaikštystė, nors ir buvo padalyta į 29 valsčius (vėliau pavietus), neturėjo vieningos administracinės ar teisinės struktūros, kuri […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

14 gruodžio, 2024

Siekdamas išvengti kišimosi į savivaldos reikalus, Seimas atmetė siūlymą įpareigoti savivaldybes privalomai steigti Istorinio atminimo įamžinimo komisijas. Tai numatančias Vietos […]

Eugenijus Šalkauskas su žmona ir sūnumi. Foto F. Boruchovičius, Telšiai
13 gruodžio, 2024

Padalijus Žemaitijos seniūniją į dvi dalis, 1764 m. įkurta Telšių apskritis – administracinis vienetas, įvairiais laikotarpiais vadintas Telšių žeme, Telšių […]

13 gruodžio, 2024

Tęsiamas taurus ir prasmingas dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės atminimo išsaugojimo darbas. Gruodžio 12 dieną, skambant jos dainoms ir pasakoms, Ignalinos […]

12 gruodžio, 2024

Dar 2017 metais Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ pradėtą kelią link valstybės pripažinimo vainikavo sėkmė. Ketvirtadienį Seimas oficialiai suteikė šiai […]

12 gruodžio, 2024

Gyventojų apklausoje dalyvavę šiauliečiai nesutinka su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimu, kuriuo savivaldybė yra įpareigojama pakeisti […]

12 gruodžio, 2024

Daugelis tikriausiai esate skaitę gydytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) atsiminimus „Lietuviai prie Laptevų jūros“. 1941 m. Grinkevičių šeima buvo ištremta […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

7 gruodžio, 2024

Šiandien beveik 3,5 tūkst. žygeivių sugužėjo šventiškai ir aktyviai praleisti laiką kalėdiniame „TrenkTuro” žygyje Druskininkuose. Čia juos pasitiko kalėdiškai pasipuošęs […]

6 gruodžio, 2024

Lietuvos kultūros sostinės titulą perima Druskininkai – kurortas, garsėjantis ne tik sveikatinimu, bet ir intensyviu kultūriniu gyvenimu, kuris 2025-aisiais taps […]

Audimas klasikinės tapiserijos technika Lietuvos nacionaliniame muziejuje / Silvestro Samsono nuotr.
28 lapkričio, 2024

Lietuvos nacionalinis muziejus ir šiais metais dalyvauja „Socialinio recepto“ iniciatyvoje. Projektu siekiama stiprinti vyresnio amžiaus žmonių psichologinę gerovę ir psichikos […]

Aistė ir Augustinas prie atminimo lentos Pauliui Normantui Vengrijoje
28 lapkričio, 2024

Jau septynerius metus Augustinas Žemaitis ir Aistė Žemaitienė su savo projektu „Gabalėliai Lietuvos“ keliauja po pasaulį dokumentuodami lietuvišką paveldą. Po […]

27 lapkričio, 2024

2024 m. lapkričio 25 d. Vilniuje, Antakalnio kapinių Generolų kalnelyje, vyko paminklo pašventinimo iškilmė prieš metus čia Amžinojo poilsio atgulusiam […]

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas, Kazimiero Voiniakovskio paveikslas
25 lapkričio, 2024

Šią dieną prieš 260 metų, 1764 m. lapkričio 25 d., Varšuvos Šv. Jono katedroje buvo karūnuotas Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732-1798) […]

22 lapkričio, 2024

2024-ųjų Lietuvos kultūros sostine paskelbti Kaišiadorys – miestas vidurio Lietuvoje, įsikūręs kone tarp Kauno ir Vilniaus. Apie Kaišiadoris šįkart pasakoja […]

21 lapkričio, 2024

Antradienį Druskininkų savivaldybės vadovai susitiko su Vilniaus alėjoje 1987 metais pastatytų ir neatsiejama Druskininkų dalimi tapusių skulptūrų autoriais broliais Jonu […]