Laisvės kovų komisija diskutavo dėl Nepriklausomybės gynėjų statuso
Lapkričio 15 d. Laisvės kovų komisijoje buvo svarstomas klausimas dėl Nepriklausomybės gynėjų statuso. Ketinama įteisinti asmenų, 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu gynusių Nepriklausomybę nuo Lietuvos valstybės teritorijoje neteisėtai veikusių okupacinių struktūrų.
Komisijos posėdyje dalyvavę Nepriklausomybės gynėjų sąjungos atstovai Arnoldas Kulikauskis ir Henrikas Narščius pateikė Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo pakeitimo projektą ir atsakė į komisijos narių klausimus dėl Nepriklausomybės gynėjo sąvokos turinio. Nepriklausomybės gynėjais siūloma pripažinti karius, kurie 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką (pasižadėjimą) ir jos nesulaužė, taip pat asmenis, dalyvavusius organizuotose struktūrose Lietuvos Nepriklausomybės gynyboje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. ir organizuotoms struktūroms nepriklaususius asmenis, minėtu laikotarpiu gynusius svarbius valstybinius objektus sovietų kariuomenės puolimo metu, jei tai dokumentais įrodoma, taip pat asmenis, turinčius valstybinius apdovanojimus už Nepriklausomybės gynybą.
Laisvės kovų komisija planuoja apsvarstyti galimybę keisti Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymą, kuriame jau yra įteisinti nepriklausomybės gynėjų teisinio statuso pripažinimo kriterijai ir tvarka.
Lapkričio 15 d. Laisvės kovų komisija svarstė Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo ketinama 20 proc. didinti nukentėjusių asmenų valstybines pensijas politiniams kaliniams, tremtiniams, dėl 1991 m. sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos tapusiems invalidais ir kitiems nukentėjusiems asmenims. Laisvės kovų komisija, paskirta kaip papildoma, pritarė minėtam projektui.
Komisija pritarė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo įteisinamas žmonių pasipriešinimas SSRS vykdomai agresijai po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo iki Rusijos (buvusios SSRS okupacinės) kariuomenės išvedimo. Pakeitus įstatymą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras taptų koordinuojančia institucija renkant, tiriant, analizuojant SSRS vykdytos agresijos procesus, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę.
