Laisvūnas Vaičiūnas: džiugu, kad Radviliškyje mokosi įvairaus amžiaus žmonės
Kiekvieni prasidėję nauji mokslo metai atneša savų džiaugsmų ir iššūkių. Apie tai, su kokiomis nuotaikomis naujuosius mokslo metus pradėjo radviliškiečiai, kokiomis naujienomis pasipildo ugdymo procesas, kokios galimybės įgyti naujų žinių yra rajono senjorams, kalbamės su Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėju Laisvūnu Vaičiūnu.
Gerbiamas vedėjau, pradėkime nuo nuotaikų, kuriomis Radviliškio rajonas pradėjo naujus mokslo metus?
Kaip ir visoje Lietuvoje. Ir pas mus užkratai neaplenkia mokyklų. Jau turime ir esančių izoliacijoje, ir sergančių vaikučių. Turime jau ir uždarytų klasių. Turime ir pavienių mokyklų vadovų sprendimų dėl nuotolinio mokymo konkrečiai klasei.
Nuotoliniam mokymui mokyklos jau yra pasirengusios?
Nuotoliniam mokymui rajono švietimo įstaigos yra pasirengusios, bet Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimo pereiti prie nuotolinio mokymo dar nėra. Tad kol kas ugdymo procesas vyksta kontaktiniu būdu. Tačiau nemažoje dalyje mokyklų tenka su atskira klase ar mokinių grupe pereiti prie nuotolinio mokymo, nes yra sergančių vaikų.
Ar mokytojas yra pasirengęs dirbti tuo pačiu ir nuotoliniu, ir kontaktiniu būdu, jei serga vaikų grupė, nebūtinai COVID-u, juk prasideda ir rudeniniai kiekvienais metais ištinkantys susirgimai?
Žinoma, mokytojai nėra laimingi, kai tenka dirbti tokiomis sąlygomis, bet jie supranta situaciją. Nemažai mokyklų turi vadinamąją hibridinę įrangą, kuri padeda pamokoje dalyvauti ir tiems mokiniams, kurie negali lankyti mokyklos.
Taigi mūsų mokytojų kompetencijos leidžia ir hibridiniu būdu organizuoti ugdymo procesą, bet realiai vesti pamoką ir kontaktiniu, ir nuotoliniu būdu yra sunku.
O kaip šiais mokslo metais pasikeitė mokinių skaičius? Gal pagaliau situacija stabilizavosi?
Mokinių skaičius beveik toks pat, koks buvo praėjusiais mokslo metais. Taigi galime sakyti, kad mokinių skaičius darosi stabilus.
Jūsų manymu, kas paskatina stabilizavimąsi. Gal tai rodo, kad sumažėjo emigracija?
Nedrįsčiau vertinti migracijos ar gimstamumo pokyčiu, bet ateinančių į mokyklas vaikų skaičius per pastaruosius trejus metus yra beveik vienodas. Iš to galime daryti išvadą, kad prieš 6–8 metus gimusių vaikų skaičius buvo panašus.
Tačiau pastebima kita tendencija. Bendra rajono mokinių skaičius stabilizuojasi, bet kaime mokinių skaičius ir toliau mažėja. Šiek tiek daugėja vaikų miesto mokyklose. Tą faktą sieju su vidine migracija, nes kaime dėl modernių technologijų nėra tiek darbo vietų, kiek būdavo anksčiau, todėl žmonės išvažiuoja ieškoti darbų į didesnius miestus ir nebegrįžta. Jie lieka Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kur didesnis paslaugų ir statybų sektorius, kur lengviau galima rasti darbą. Taip po truputėlį kaimas ir traukiasi.
Ar pasitinkant šiuos mokslo metus rajone neteko uždaryti mokyklų?
Teko. Uždarėme Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijos Šaukoto skyrių. Mokykloje keturiose klasėse mokėsi tik 14 vaikų.
Anksčiau į mokyklos uždarymą labai skausmingai sureaguodavo to kaimo bendruomenė, o dabar gal tokie pokyčiai priimami ramiau, suvokiant, kad mokykloje nebėra mokinių?
Ne, nė kiek ne ramiau. Bendruomenė labai skaudžiai priima mokyklos uždarymą. Be abejo, labai skaudu darbuotojams, nes mokyklose esančios darbo vietos, ypač techninio personalo, pakankamai stabilios. Suprantama, kad tiems žmonėms, jų šeimos nariams mokyklos uždarymas skaudžiai atsiliepia. Tačiau tiek valstybėje, tiek savivaldybėje reikia pasiskaičiuoti, kas yra geriau. Ir pirmiausia, kas geriau vaikams. 14 vaikų keturiose jungtinėse klasėse – tai, be abejo, neigiamai atsiliepia jų ugdymo procesui.
Galbūt mokinių skaičių papildo iš užsieni grįžtančiųjų vaikai?
Vienas kitas yra. Gal kokie penki grįžusiųjų iš užsienio vaikai mokosi Radviliškyje, du – Šeduvoje.
Kyla su tais vaikais kokių problemų ir jei kyla, kokia pagalba jiems suteikia. Galvoje turiu lietuvių kalbos žinias, psichologinius išgyvenimus?
Priimant vaiką į mokyklą įvertinamas jų žinių lygis, nustatomas, kokios jiems reikia pagalbos ir mokantis ta pagalba suteikiama.
O švietimo specialistų rajonas turi pakankamai ar jų trūksta, kaip ir visoje Lietuvoje?
Labai trūksta psichologų. Tačiau šių specialistų trūksta visoje Lietuvoje ir Radviliškio rajonas tikrai nėra išimtis.
Kokia priežastis: ar specialistai nenori dirbti mokyklose, ypač rajonuose, ar vaikų, turinčių psichologinių problemų daugėja?
Manau, viena didžiausių priežasčių, kad apskritai trūksta psichologų. Kita priežastis – jiems visiškai nepatrauklus mokykloje mokamas darbo užmokestis, nes dirbdamas kitoje įstaigoje ar įmonėje jis gauna žymiai didesnį atlyginimą. Tad norint šiuos specialistus pritraukti į mokyklą, reikėtų numatyti juos labiau skatinančius atlyginimus.
Ir dar viena priežastis – prieš kurį laiką mokyklų psichologams buvo iškelti pernelyg dideli reikalavimai – mokykloje gali dirbti tik magistro laipsnį turintys psichologai. Žinoma, specialisto išsilavinimas labai svarbu, bet juk būtų galima paieškoti kitų galimybių sprendžiant švietimo įstaigose psichologų trūkumą. Galbūt rajone pakaktų vieno–dviejų magistro laipsnį turinčių psichologų, o kartu su jais galėtų dirbti asistentai, turintys žemesnį išsilavinimą. Gal tai paskatintų žmones rinktis ir darbą mokyklose. O dabar tų specialistų nėra iš kur pasikviesti.
Artėja laikas, kai mokyklos turės pereiti prie įtraukiojo ugdymo. Jei jau dabar trūksta švietimo paslaugų specialistų, tai įvedus įtraukųjį ugdymą tas poreikis dar labiau išaugs.
Įtraukiojo ugdymo idėjai pritariu, bet net neįsivaizduoju, kaip jį būtų galima pradėti nuo 2024 metų. Mokyklos norėtų turėti daugiau mokytojų padėjėjų etatų. Šiandien mokykloje yra po 1–2 padėjėjus. Tai smarkiai susiję ir su lėšomis. Gal valstybė į mokinio krepšelį įdės daugiau pinigėlių, kad būtų galima steigti daugiau mokytojo padėjėjų etatų?
Tada bus dar didesnis psichologų poreikis, bet kaip tą problemą išspręsti sunku ir įsivaizduoti.
Kiek tenka bendrauti su švietimo įstaigoms, vaikų su rašymo, skaitymo, kalbėjimo sutrikimais daugėja, o logopedų pakankamai taip pat nėra.
Radviliškio rajone kol kas nei su logopedais, nei su specialiaisiais pedagogais didelės tragedijos nėra.
Tam įtakos turi tai, kad šalia yra Šiauliai, kur šie specialistai rengiami?
Taip, tai mums padeda apsirūpinti šiais pedagogais. Tik šiek tiek pasigendame kvalifikuotų socialinių pedagogų.
Naujuosius mokslo metus pradedate ir su tam tikrais atnaujinimais. Atnaujinamas Vaižganto progimnazijos stadionas. V. Kudirkos progimnazija įsirengia lauko klasę.
Dabar stadione vyksta darbai, kontūrai matosi, matosi apšvietimas, bet dar juo naudotis negalima ir abejoju, kad šiais metais jis bus sutvarkytas. Atnaujinti stadioną buvo būtinybė, nes jis, galima sakyti, buvo net nesaugus užsiėmimams vesti.
Kudirkiečių projektas labai gražus ir jau baiginėjamas. Iki lapkričio 1 dienos darbai turi būti užbaigti. Tai bus nauja moderni mokymo erdvė lauke. Lietuvoje tokių klasių esama, jos labai patrauklios ir populiarios, tad netrukus tokią erdvę turėsime ir Radviliškyje. Labai šaunią, tik kiek kitokią erdvę turi Gražinos progimnazija. Jų klasė įrengta vidiniame kiemelyje po dengtu stogu ir sėkmingai veikia jau kelintus metus. Ten vyksta pamokos, kiti užsiėmimai. Šiemet ir švietimo, mokslo ir sporto ministrę ten priėmėme.
Kai buvo pradėtos kurtis STEAM laboratorijos, buvo įvairių pamąstymų, dabar jų veikla jau įsibėgėja. Tad kiek pasiteisina tie tikslai, kurie buvo keliami jas pradedant steigti?
Išties tai labai puikus projektas. Tikriausiai internete teko matyti, kaip atrodo Baisogalos gimnazijos laboratorija? Turime laboratoriją Šeduvos gimnazijoje, Gražinos ir V. Kudirkos progimnazijose. Iki spalio 1 dienos laboratorija turi būti atidarytas Lizdeikos gimnazijoje. Viskas sujudėjo taip, kaip ir turėjo sujudėti. Mokiniams laboratorijose yra labai įdomu. Tačiau tai yra tik pradinė šio projekto stadija. Tik Gražinos ir V. Kudirkos progimnazijos turi didesnę patirtį, kaip tas laboratorijas racionaliai išnaudoti. Kitiems dar reikia mokytis.
Sakote, kad kitiems reikia dar mokytis, ar tuo norite pasakyti, kad mokytojai nėra pasirengę darbui laboratorijose?
Apie laboratorijas galiu pasakyti, kad tai naujas senas dalykas. Kurie esame anksčiau baigę mokyklas, prisimename, kad jose būdavo tam tikros laboratorijos, kuriose vykdavo laboratoriniai darbai. Dabar, žinoma, tie laboratoriniai darbai yra kiek kitokie, nes jie susiję su išmaniosiomis technologijomis. Iš mokytojo tai reikalauja kitokių įgūdžių, naujų kompetencijų.
O toms naujoms kompetencijoms įgyti, ar yra mokytojams teikiama kokia pagalba?
Kaimynystėje – Šiauliuose ir Panevėžyje yra įkurti STEAM centrai. Fizikos, chemijos ir kitų dalykų mokytojai, galintys dirbti mokyklose įsirengtose laboratorijose, yra laukiami minėtuose centruose, kur jiems suteikiama metodinė pagalba, priemonės, darbo laboratorijose aprašai. Centrai yra gera Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pagalba mokytojams įgyti naujų žinių ir įgūdžių.
Kaip vertinate siūlymą steigti tūkstantmečio mokyklas: matote jų naudą ar vis tik žiūrite su baime?
Ne, į tūkstantmečio mokyklas mes tikrai nežiūrime su baime. Tai nėra naujos mokyklos steigimas. Į tūkstantmečio mokyklą pretenduoja visos mokyklos, atitinkančios tam tikrus kriterijus. Jei mokykloje yra 200 vaikų ir daugiau. Jei ji yra perspektyvi. Jei savivaldybė vykdo mokyklos tinklo pertvarką.
Apie tai kalbamės su savivaldybės ir mokyklų vadovais, nes tai siejasi su labai didelėmis investicijomis į mokymo kokybę.
Tačiau tūkstantmečio mokyklos ar nekelia išlikimo grėsmės kitoms mokykloms?
Važinėdamas po rajoną, matau, kur dar galima optimizuoti švietimo įstaigų tinklą. Manau, neturėtų būti gimnazijos Grinkiškyje, nes šalia yra gan moderni ir dar labiau modernėjanti Baisogalos gimnazija. Trisdešimt gimnazistų tikrai vertėtų atvežti į Baisogalą ir ten jiems suteikti europietišką ugdymo kokybę. Visų mokyklų iki tūkstantmečio mokyklos neįmanoma pritempti. Tačiau tos programos tikslas ir yra, kad tūkstantmečio mokykla būtų kaip ugdymo centras, į kurį investuojami ir materialiniai, ir žmogiškieji ištekliai. Aplinkui tą mokyklą gyvenantys vaikai į ją vežami, taip suteikiant jiems kokybišką ugdymą.
Kuriantis tūkstantmečio mokykloms ir mažėjant mokyklų skaičiui, kokia ateitis laukia mokytojų? Juk tiek mokytojų nebereikės.
Taip, bet kita vertus mažėja ir mokytojų. Mokytojai sensta, o jaunų mokytojų visiškai neateina. Matau grėsmę, kad per 2–3 metus pasieksime tokią situaciją, kada turėsime mokyklų, bet neturėsime mokytojų.
Tokia situacija yra dėl nepakankamo mokytojų rengimo ar dėl to, kad jaunimas nenori būti mokytojais?
Turbūt jaunimas nenori būti mokytojais, nes tas darbas jiems nėra patrauklus finansiškai.
Gal ne tik finansiškai, bet ir moraliniu atžvilgiu, nes nemažai mokytojų skundžiasi, kad jie yra atsidūrę tarsi tarp kūjo ir priekalo: dideli reikalavimai ir spaudimas tiek iš mokyklos vadovybės, tiek iš mokinių ir jų tėvų, kad mokytojo profesija tapo visiškai neprestižinė?
Turbūt. Dėl to, kokioje situacijoje atsidūrė mokykla, turėtume pagalvoti visa visuomenė ir pabandyti rasti atsakymą į klausimą: kas čia dabar nutiko, kodėl pedagogo darbas tapo tokiu, į kokį jaunimas nesiveržia? Visos partijos, visos Vyriausybės kalba, kad reikia didinti mokytojo profesijos prestižą, bet toliau kalbų taip ir nenueina.
Gal dalį žmonių nuo pedagogo darbo atgraso ir tai, kad, kaip teigia nemažai pedagogui, su šiuolaikiniais vaikais yra sudėtingiau dirbti? Gal tokia situacija susidaro dėl gyvenimo pokyčių, dėl į mokyklą vis sparčiau ateinančių išmaniųjų technologijų?
Manau, kad atsakymas yra pačiame klausime. Mūsų jaunimas geras. Sakyčiau, netgi labai geras. O tai, kad jie daugiau žino, kad yra drąsesni, kad yra laisvesni, kad jie gali lengviau paklausti, paprieštarauti, yra demokratinės visuomenės reiškinys, prie kurio mes turime būti pripratę. Nemaža mokytojų didelę darbo patirtį turi iš anų laikų, kai visi vaikščiodavome ratu mokyklos koridoriais, kai plaukai negalėjo būti ilgesni negu nustatyta. Ir tų žmonių mokyklose dar pakankamai nemažai dirba.
Nauji mokslo metai prasidėjo ne tik vaikams, ne tik jaunimui, bet ir garbesnio amžiaus žmonėms.
Radviliškyje Trečiojo amžiaus universiteto studentams nauji mokslo metai prasidėjo rugsėjo 15 dieną. Buvau nuėjęs jų pasveikinti. Labai džiaugiuosi šiuo universitetu ir jo veikla. Tai puikus Radviliškio švietimo ir sporto centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo švietimo skyriaus projektu. Labai smagu, kad Radviliškyje mokosi įvairaus amžiaus žmonės. TAU yra daug fakultetų, daug veiklų. Atidarant mokslo metus dalyvavo apie 150 žmonių. Didžioji dalis yra žmonės, dirbę mokyklose, kultūros įstaigose.
Labai džiugu, kad Radviliškis turi tokį universitetą, kad jo veikla aktyvi ir matoma.
