Laivas „Vytautas Didysis“ švartavosi Bitėnuose
Šių metų rugsėjo 18 d. Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus buvo nudžiugintas „sugrįžtuvėmis“. Kai 2015 liepos 1 dieną pirmosios „Nacionalinės ekspedicijos“ nariai sugužėjo į Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus gimtinę Bitėnuose, kur įkurtas jo vardo muziejus, niekas nesitikėjo, kad po poros metų ši ekspedicija, tiesa, jau kitu sąstatu ir kitu laivu savo žygį pakartos vėl. Po trečiosios šią vasarą vykusios „Nacionalinės ekspedicijos“ Vyslos upe, „Vytauto Didžiojo“ vardu pavadintas vytinės tipo upių laivas rudeniop vėl pakelė inkarą….
Mintis laivą paversti rekreaciniu kilo vienam iš „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvių, žurnalistui ir projekto prodiuseriui, Edmundui Jakilaičiui. Naujos idėjos įgyvendinimui pritarė ir laivo statytojas Simas Knapkis ir viena iš idėjos paversti Nacionalinės ekspedicijos laivą turistiniu autorių Monika Dobrovolskytė. Surinkus naują komandą, pirmoji „Vytauto Didžiojo“, kaip turistinio laivo kelionė prasidėjo šeštadienį, rugsėjo 16 d. nuo Vytauto Didžiojo bažnyčios Kaune. Kelionė, kuri truko 4 dienas ir 3 naktis – savotiškos žvalgytuvės turistinių objektų, išsidėsčiusių palei Nemuną, kurie galėtų būti lankomi būsimų kelionių metu. Numatoma, kad kiekvienos 2-3 dienų rekreacinės kelionės metu laivu galės plaukti 3 įgulos nariai ir 8 nusipirkusieji kelionę, kuriems kaip ir įgulos nariams bus patikėti tam tikri darbai, pareigos, jie bus mokomi laivo valdymo paslapčių.
Taigi, laikydamiesi griežto grafiko, vėlų sekmadienio vakarą ekspedicijos dalyviai išmetė inkarą Rambyno kalno papėdėje, Bitėnuose, pernakvojo svečių namuose „Senasis Rambynas“ ir jau pirmadienio rytą sugužėjo į Martyno Jankaus muziejų. Po Mažosios Lietuvos istorijos pliūpsnio, ekspedicijos dalyviai buvo pakviesti į naują statinį, kurio nematė pirmosios „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyviai – klėtį. „Špykerikėje“, o būtent taip klėtį vadino Jankų šeimoje, dabar įkurtas edukacijos centras, parodų salė, o po pastatu – išlikęs rūsys, Martyno Jankaus laikais – draudžiamosios spaudos knygų sandėlis. Prie mėtų arbata kvepiančio vaišių stalo su Bitėnų medumi ir naminiu sūriu, ekspedicijos dalyviai su muziejininkais ilgokai diskutavo apie bendradarbiavimo galimybes. Gaila, kad šią kelionę lydėjo nuolatiniai lietūs, tačiau, atrodo, kad tai tikrai niekam nesugadino nuotaikos: ekspedicijos dalyvių šiluma ir tikėjimas tuo ką daro, teikia vilties, kad su „Vytauto Didžiojo“ plaukimu turistai turės unikalią galimybę „prisijaukinti“ dar taip mažai pažįstamą Lietuvos upių tėvą Nemuną ir jo įtakoje suformuotą pakrančių kultūrą.
