Laivyba Lietuvoje – nesibaigianti kova tarp entuziazmo ir biurokratijos
Lietuva – jūrinė valstybė, bet susiformavusios paprotys lemia tai, kad šiuo metu iš maždaug 900 laivybos kelių naudojama tik apie pusę.
„Esame dar jauna jūrinė valstybė ir ši sritis pas mus dar tik populiarėja. Laivybą reikėtų skirstyti į pramoginę ir komercinę. Pramoginė laivyba pas mus gana stipri, nes žmonės jau žino, kad savo šalį galima pamatyti ne tik važiuojant keliais, bet ir kitu rakursu. Komercinę laivybą sudaro turizmas, krovinių gabenimas ir žvejyba“, – „Žinių radijo“ laidoje „Žalia rodyklė“ aiškino verslininkas, renginių organizatorius, „ExtremeDelight.lt“ vadovas Mantas Paliokas.
Jis pats prisipažįsta, kad vandenyje jaučiasi geriau nei ant žemės, daug metų užsiima vandens motociklais. Kaip teigė pats M. Paliokas, iš pradžių jį vanduo traukė dėl adrenalino, o dabar – dėl rekreacijos.
Prieš keletą metų jam gimė nauja idėja, kuri greitai virto kūnu. Nuo birželio 23 dienos jau ketvirtus metus iš eilės kursuoti reisu Klaipėda-Nida pradeda šiuolaikiškas laivas „Benas“.
„Gyvenime mėgstu iššūkius. Baigęs vieną projektą einu prie kito. Pamačiau, kai vienas žmogus pradėjo „Beno“ projektą, atnaujino laivą, bet galbūt pristigo jėgų jį įdarbinti. Žinojau, kad anksčiau veikdavo keltas iš Klaipėdos į Nidą, bet valstybė jį pardavė, todėl tokio maršruto žmonėms trūko. Kuršių marios yra palanki vieta tokiam laivui, todėl pamatęs laivą ir galimybes, ėmiausi šios iniciatyvos. Pavadinimas kilo spontaniškai, pagal žinomą dainą „Benai, plaukiam į Nidą“, – pasakojo verslininkas.
Laivo „Benas“ atsiradimas turėjo ne tik komercinius tikslus – tuo pačiu yra siekiama mažinti transporto kiekį Kuršių Nerijoje, suteikti galimybę pamatyti Kuršių marias kitu kampu.
M. Paliokas neslepia – nors „Beno“ idėja buvo atnaujinti vandens maršrutą tarp Klaipėdos ir Nidos, bet labai daug žmonių šiuo laivu naudojasi pramoginiais tikslais. Per dviejų valandų kelionę su sustojimu Juodkrantėje galima ne tik mėgautis mariomis, bet ir iš laivo stebėti paukščius, gamtos vaizdus su nuostabiosiomis Negyvosiomis kopomis priešakyje.
Pasak M. Palioko, nemažą dalį „Beno“ keleivių sudaro dviratininkai – vieni plaukia iki Nidos ir nuo ten grįžta iki Juodkrantės ar Klaipėdos, o kita dalis atvirkščiai – važiuoja dviračiu iki Nidos ir jau vakariniu reisu laivas surenka visus pavargusius bei parplukdo į uostamiestį. Šiais metais pilnai rekonstravus dviračių taką norinčių važiuoti dviračiu Kuršių neriją turėtų dar padaugėti.
Verslininko teigimu, laivas „Benas“ yra populiarus ir užsakomosioms kelionėms – įmonės čia neretai rengia šventes, organizuoja komandų formavimo renginius. Kartais reisas dubliuojasi ir nespėja patenkinti visų poreikių.
„Vasaros metu žmonių poreikiai dar nėra išpildomi, juolab kad Kuršių mariose dabar yra vandens kelias apjungiantis visas marias ratu, pasiplaukiojimui, taip pat – kuro stotelės, tačiau vėlgi dėl tos pačios valstybinės biurokratijos, jos negali tinkamai funkcionuoti. Vis dar trūksta tam tikrų patvirtinimų ir palaiminimų šiam dalykui“, – guodėsi M. Paliokas.
Kai atrodo, kad laivyba Lietuvoje, nors ir lėtai, bet auga ir populiarėja, tai lyg tyčia atsiranda papildomos kliūtys, stabdančios plėtrą. Šių metų vasarį buvo panaikinta lengvata vidaus vandenų laivų degalų akcizui, privertusi dauguma verslininkų peržvelgti savo planus ar net atsisakyti kai kurių idėjų.
„Laivybos sezonas Lietuvoje didžiąja dalimi trunka tik šiltuoju metų laiku – t.y. 2-3 mėnesius. Per tą laiką kai kuriems verslams reikia gauti pajamas visiems metams. Lengvatos akcizui panaikinimas labai stipriai paveiks šį sektorių. Gerą dešimtmetį laivyboje dėjome didelį žingsnį į priekį, o dabar dar didesnį žengsime atgal“, – pabrėžė M. Paliokas.
Šiuo metu ir laivas, ir įgula ieško naujo verslo savininko. M. Paliokas neabejoja, kad „Benas“ galės tarnauti žmonėms dar daug metų, todėl tikisi rasti tokį pat vandens entuziastą, kuris plėtotų šį sėkmingą verslą.
Pačio verslininko mintyse jau sukasi naujos ir ambicingos idėjos, susijusios su vandens turizmu ir pramogomis.
