Laukia nelengvas apsisprendimas: ir toliau vairuoti patogius, bet taršius automobilius ar persėsti į elektromobilius ir viešąjį transportą?

Dažnai nesusimąstome, kad neatsiejama patogaus gyvenimo dalimi tapusios benzinu, dujomis ar dyzeliu varomos transporto priemonės kenkia ir aplinkai, ir mūsų sveikatai. Kasmet oro užterštumas vien Lietuvoje pražudo kelis tūkstančius žmonių. Ypač su padidėjusia tarša kovoja didieji miestai. Šiandien jų gyventojai turi priimti lemtingą sprendimą – ir toliau naudotis taršiais automobiliais bei gerinti jiems skirtą infrastruktūrą ar ieškoti tvaresnių alternatyvų. Apie tai, kuriuo iš šių kelių suka Lietuva, diskusijų festivalyje „Būtent!“ rugsėjo 2–3 d. kvies pasikalbėti projektas „Tvari Lietuva“.

Tvari ateitis – neatsiejama nuo tvaraus transporto

Pasak diskusijai „Lietuvos gatvių ateitis – Amsterdamas ar Los Andželas?“ besiruošiančios projekto „Tvari Lietuva“ vadovės Rugilės Matusevičiūtės, automobiliai ir kitos transporto priemonės yra vieni iš pagrindinių klimato krizės ir oro taršos sukėlėjų.

„Jei norime kalbėti apie tvarią ateitį, privalome kalbėti ir apie darnaus judumo perspektyvas bei iššūkius. Dažnai galvojame, kad atsisakę vienkartinio plastikinio maišelio atliekame savo rolę tvarumo judėjime, tačiau daug svarbiau yra dažniau iškeisti automobilį į dviratį ar kelionę pėsčiomis“, – apie aktualią temą pasakoja pašnekovė.

Pasak jos, neatsitiktinai pasirinktas ir „Tvarios Lietuvos“ inicijuojamos diskusijos pavadinimas. R. Matusevičiūtė sako, kad Nyderlandų sostinė Amsterdamas ir didžiausias JAV vakarų pakrantės miestas Los Andželas yra du visiškai skirtingų judumo infrastruktūrų pavyzdžiai. Pasiteiravus, kuris iš jų labiau tiktų Lietuvai, ekspertė atsako neabejodama.

„Kaip aplinkosaugos aktyvistė aš labiau žaviuosi tokių miestų kaip Amsterdamas ar Kopenhaga pavyzdžiais. Juose gyventojai prioritetą teikia kelionėms dviračiais, o ne automobiliais kaip Los Andžele. Be to, keliauti tvariai šiuose Europos miestuose yra ženkliai patogiau. Čia išvystyta plati dviračių takų infrastruktūra, o kelyje vyrauja pagarbus požiūris“, – teigia festivalio „Būtent!“ dalyvė.

Atėjo laikas priimti sprendimą

Projekto „Tvari Lietuva“ vadovė R. Matusevičiūtė sako, kad šiandien stovime pasirinkimų kryžkelėje: galime skatinti automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimus, platinti gatves arba pradėti ieškoti alternatyvų. Pavyzdžiui, ilginti dviračių takus miestuose, tobulinti viešąjį transportą, plėsti elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą ir sukurti saugią bei malonią aplinką keliauti pėsčiomis.

„Atėjo metas priimti sprendimą, kuriuo keliu eisime. Tačiau pokyčiai niekada nebūna patogūs. Matome, kad gyventojai ne visada teigiamai pasitinka drąsius sprendimus mažinti taršą. Todėl diskusijoje svarstysime, kodėl Lietuvoje prieštaringų reakcijų sulaukė automobilių taršos mokestis, miesto gatvių siaurinimas ir eismo ribojimas miestų centruose. Kartu stengsimės atkreipti dėmesį, kad ne visi sprendimai yra tobuli, o juos priimdami turime suprasti ir gyventojus bei jų poreikius“, – apie būsimą diskusiją pasakoja jos dalyvė.

Pasiteiravus, kas mūsų laukia, jei jau šiandien nesiimsime spręsti judumo ir transporto taršos iššūkių, galimas grėsmes R. Matusevičiūtė iliustruoja pasitelkdama statistinius duomenis. Pasak jos, Lietuvoje kasmet oro užterštumas sukelia apie 3000 priešlaikinių mirčių.

„Oro tarša Vilniaus ir Kauno miestų gyventojų gyvenimo trukmę sutrumpina 6 mėnesiais. Galime pastebėti, kad jau dabar dažnai sulaukiame specialistų raginimų pasilikti namuose dėl per didelio užterštumo, o ką jau kalbėti apie taršaus transporto išmetamų šiltnamio dujų emisijų mastą. Nepaisant to, miestų gatvės vis dar perpildytos taršių automobilių, o kasdien gyventojai ne vieną valandą praleidžia kamščiuose“, – pasakoja pašnekovė.

Erdvė skleisti svarbią žinią

Diskusijoje „Lietuvos gatvių ateitis – Amsterdamas ar Los Andželas?“ dalyvausiantys ekspertai ne tik aiškinsis, kas yra didžiausi teršėjai, bet ir kvies klausytojus drauge ieškoti šių problemų sprendimo būdų. Taip pat dalyviai apžvelgs, kaip ateityje atrodys transporto sektorius ir kokios darnaus judumo idėjos prigis Lietuvoje.

„Diskusijų festivalyje „Būtent!“ kviesime diskutuoti aktualiausiais ir svarbiausiais tvarumo klausimais. Mūsų tikslas – supažindinti festivalio dalyvius su temomis, kurios yra itin svarbios klimato krizės kontekste“, – mintimis dalijasi R. Matusevičiūtė.

Ji pastebi, kad daugeliui gerai žinomo festivalio formatas padeda dar plačiau skleisti žinią apie klimato iššūkius, stiprinti ekologinį raštingumą, o tuo pačiu inicijuoti realius pokyčius mūsų šalyje. „Būtent!“ – puikus renginys, suteikiantis progą įvairių sričių ekspertams susitikti kartą metuose ir gyvai aptarti aktualiausias politines ir socialines problemas. Manome, kad mūsų prisijungimas prie šio festivalio leidžia dar labiau praturtinti renginį tvarumo temomis ir suteikia galimybę pasisakyti tvarių idėjų puoselėtojams“, – teigia projekto „Tvari Lietuva“ vadovė.

Ketvirtą kartą Birštone 2022 m. vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę. 

Daugiau apie šią ir kitas diskusijas išgirsk gyvai rugsėjo 2–3 d. Birštone!