Laukuvos pašonėje – egzotiški laukiniai gyvūnai
Nedaugelis žino, kad gražioje vietoje netoli Treigių piliakalnio ganosi iš Škotijos aukštikalnių kilę laukiniai hailendų veislės mėsiniai galvijai. Su grėsmingais dideliais ragais, apaugę ilgais, net akis dengiančiais karčiais šie galvijai iš tiesų ramūs. Žinoma, jie nesigano laisvai, o miškingą vietovę primenančiuose aptvaruose. Šalia – kitas aptvaras su tauriaisiais elniais, besiganančiais mišką primenančioje ganykloje.
Svajonę paleido į šabakštynus
Tauriųjų elnių grožis jau seniai buvo pakerėjęs laukuviškį Juozą Raudonių, todėl beveik prieš dešimtmetį pastarasis ėmėsi įgyvendinti svajonę: įsigijo šių gyvūnų ir seną apleistą sodybą Treigių kaime, Laukuvos seniūnijoje. Taip penkios tauriųjų elnių patelės ir vienas patinas prieš devynerius metus atkeliavo į J. Raudoniaus ūkį.
Elniai, kaip tvirtina J. Raudonius, turi ganytis mišką primenančioje aplinkoje. Nupirktoje žemėje buvo kaip tik tai, ko reikėjo: augo medžiai, vešėjo krūmynai, įvairios natūralios žolės. Taigi vien elnių J. Raudoniui pasirodė per maža. Egzotiškai atrodančių hailendų pašnekovas nusipirko prieš septynerius metus. Gauruotųjų galvijų įsigyti padėjo ūkininkas iš Kontautalių kaimo Rimantas Rimkus, vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjęs auginti šiuos galvijus.
Hailendų patelės teisėtai vadinamos žindenėmis, mat veršiukai yra žindomi iki metų. Galvijai geba patys susirasti vandens: svarbu, kad ganymo teritorija būtų šaltiniuota. Net žiemą kanopomis prasimuša ledą ir atsigeria. Pasak pašnekovo, tik vieną labai šaltą žiemą yra tekę girdyti gyvūnus, tačiau tik apie savaitę, per patį speigą.
Paleidęs hailendus į apleistą sodybos teritoriją, šeimininkas galvojo, kad neras savo augintinių, nes tik ragai jų kyšojo iš natūraliai vešančios žolės, piktžolių ir krūmokšnių. Bet neilgai trukus gyvūnai nuėdė visus plonesnius krūmus, piktžoles, netgi dilgėles, palikdami tik storesnius medžius. Pasak Juozo – išvalė miškelį, kad būtų galima vaikščioti iškėlus galvą, nekliūvant už krūmų. Taigi pašarui gyvūnai visai nereiklūs.
Mėsa gardesnė už jautieną
Dešimtą klasę baigusi Rūta, jauniausia iš trijų Dalytės ir Juozo Raudonių dukterų, hailendų patelėms yra sugalvojusi net vardus: Mūzė, Gripkė, Ramulė, Barborikė. Iš Didžiosios Britanijos nupirkta hailendė pavadinta Brite. Bandos vadas irgi turi vardą – Paša.
Hailendų mėsa turi mažiausiai cholesterolio iš visos galvijienos. Ir patiems šeimininkams, ir kitiems ja vaišintiems žmonėms mėsa labai patiko. Esą primena jautienos skonį, bet šiek tiek gardesnė. J. Raudoniaus ūkyje hailendai ir elniai ganosi natūraliose ganyklose, todėl jų mėsa dar ir ekologiška. Kartais gyvūnams papildomai duodama traiškytų grūdų, pirktų iš R. Rimkaus ekologinio ūkio.
Elnienos Raudonių šeima taip pat jau paragavo ir liko patenkinti. Ją paruošti vežė į skerdyklą Tauragėje.
Su hailendais juokauti šiukštu
J. Raudonius atsimena nuotykį, kuris šiandien kelia juoką, tačiau tuomet galėjo baigtis tragiškai. Įsigijęs ketvertą hailendų buliukų iš Vokietijos, juos šerdavo traiškytais grūdais. Augintiniai mėgdavo pasipešti – badydavosi vienas kitam, tad ūkininkas padėjo keturis lovelius dideliu atstumu vienas nuo kito. Kartą atvykęs Juozo draugas sumanė išmokyti augintinius ėsti tvarkingai. Jis stvėrė traiškytų grūdų pilną kibirą ir įėjęs aptvaran pilstė pašarą į lovelius. Beeinant įpilti pašaro į paskutinį lovelį, draugas atsisukęs pamatė, kad tiesiai į jį parlekia vienas iš bulių, o jam pavymui – visa karvių banda. Draugas išsigando, pasileido kiek kojos neša link tvoros. Nustėro ir pats J. Raudonius, nes bičiuliui apvirtus banda galėjo jį sutrypti. Laimei, svečias sugalvojo numesti kibirą su grūdais. Abiejų vyrų nuostabai bulius staiga sustojo ir įkišo snukį į kibirą, o kartu nurimo ir likusi bandos dalis. Per laukus pasileidusios galvijų gaujos bildesys J. Raudoniui ilgam įsirėžė atmintin.
Egzotiškų gyvūnų egzotiškos ir kainos
Suaugusių elnių kainos rinkoje siekia maždaug nuo 6 tūkst. iki 15 tūkst. eurų, tačiau J. Raudoniui šių gyvūnų laikymo pradžioje pasisekė labiau, mat vienas Kelmės ūkininkas likvidavo savo ūkį ir pardavė elnius maždaug po tūkstantį eurų. Bandoje gali būti tik vienas veislinis elnias, nes bevaikydamas jaunus patinėlius nuo patelių jis nebeatliktų savo pagrindinės funkcijos. Kaip sako J. Raudonius, praėjusiais metais dėl šios priežasties apie pusė elnių patelių neatsivedė jauniklių.
Elnius ir hailendus žiemą ūkininkas papildomai šeria šienainiu ir šienu. Elniams, kurių šiuo metu yra 19, dviejų rulonų užtenka beveik mėnesiui. Hailendams vieno rulono – vos keturioms paroms. Specialioje šėrykloje esantį šienainį hailendų bulius pirmiausia užkabina ragu ir mėto į šalis. Iš karto ūkininkas sako pykęs, mat nesupratęs, kodėl galvijas taip elgiasi. Pasikalbėjęs su R. Rimkumi išsiaiškino tokio elgesio priežastį. Vyriausias patinas, kaip bandos galva, taip parodo rūpestį: išskleidžia pašarą savo bandai, o po to pradeda ėsti pats.
Elgesys neatitinka išvaizdos
Hailendai, pasak J. Raudoniaus, labai ramūs gyvūnai, niekada be reikalo nepuola. Jie net jaučia atstumą tarp savo ragų ir žmogaus – moka taip prasukti savo galingus ragus, kad jo neužkliudytų. Tiesa, jie labai saugo savo jauniklius, kurių pašaliniam asmeniui geriau neliesti. Šie gyvūnai labai smalsūs. Nors atrodo, kad dideli karčiai trukdo jų regai, tačiau puikiai mato. Zootechniko išsilavinimą turinčiam J. Raudoniui pažįstama gyvūnų fiziologija, todėl jis puikiai supranta, kaip juos auginti ir veisti.
Gražiai sutvarkyta aplinka prie elnių ir hailendų aptvarų yra patogi apžiūrėti šiuos gyvūnus. Kaip sako J. Raudonius, atvažiuojančių netrūksta. Kai kurie skambina pasiteirauti, ko gyvūnams atvežti norint juos prisivilioti prie tvoros krašto. Ir vieni, ir kiti augintiniai mėgsta obuolius. Anksčiau turėta elnė juos ėsdavo net iš šeimininko rankų.
