Lengvas oro gurkšnis Nijolės Koskienės kūryboje
Vasario 28 d. Zarasų viešosios bibliotekos skaitykloje savo knygą „Špylkos ir šlepetės“ pristatė žurnalistė Nijolė Koskienė. Autorę atlydėjo jos bičiulės, knygos dailininkė Virginija Vilkas, skaitovė Indrė Gruodienė, renginio moderatorė, lituanistė Irena Baliulė.
Žurnalistė N. Koskienė beveik du dešimtmečius dirbo „Šiaulių krašto“ dienraštyje, kurio šeštadienio puslapiuose buvo spausdinamos Ievos istorijos. Ironiškos kasdienės situacijos subūrė didelį būrį gerbėjų, kol dalis pasakojimų virto į knygelę, kurios pasiekė plačiąją visuomenę ir mus, zarasiškius.
„Ieva labai literatūriška, žaviai flirtuojanti, nuolat įsipainiojanti į komiškas, paradoksalias situacijas. Veikli, nenuspėjamo amžiaus moteris, pasiryžusi nuspręsti, išsiaiškinti čia ir dabar“, – rašo knygos įžangoje Vladas Vertelis, žurnalistas, Šiaulių krašto vyriausiasis redaktorius. Autorė kalbėjo, kad visos šios istorijos turi realų pagrindą, yra įvykusios ar galėjo įvykti, o daugelis žmonių čia gali atpažinti save. „Tai Ieva, kuri ėmė kautis už išgyvenimą ekonominės, santuokos ir vidutinio amžiaus krizės laikotarpiais, laviruoti tarp buities ir moteriškumo, tarp špylkų ir šlepečių, tarp noro iššokti iš to beprasmiško vagono ir burti judėjimus, kurie pakeistų mūsų amžiaus moterų situaciją šalyje“. I. Baliulė antrino, kad vardo pasirinkimas yra įdomi moterų literatūros tradicija, asociacija su Ieva iš Biblijos.
N. Koskienė nuostabiai jaučia humoristinį stilių, tačiau ar humoras ir moterys suderinami dalykai, ar lietuviai turi humoro jausmą? – paklausė I. Baliulė autorės. Anot žurnalistės, nors Lietuvoje yra daug piktų ir nelaimingų žmonių, greičiausiai dėl vitamino D trūkumo, tačiau daugelis turi puikų humoro jausmą, dažnai „kandoką“ ir pašiepiantį. „Humoras yra gebėjimas numesti savo susireikšminimą. Siūlau į gyvenimą, į kylančias problemas žiūrėti su humoru, kuris gali ištempti iš kritinių situacijų. Kaip vyras pradeda „pursnotis“, aš jam atsakau, kad neturiu laiko pyktis, nes tai ekonomiškai nenaudinga ir duotas mums per trumpas gyvenimas“, – šmaikštavo autorė. N. Koskienė pripažino, kad dvidešimt metų niekas nežinojo kas rašo šias istorijas. Buvo daug vyrų, kurie sakė, kad čia rašo vyrai, nes moterys nemoka iš savęs taip pasijuokti, ir mano, kad jos yra visada teisios.
Knygos iliustratorė Virginija Vilkas pasidžiaugė, kad yra pirmą kartą publikuojama knygos viršelyje ir, kad galėjo pasitelkti savo taip mėgiamą Secesijos madą ir XX a. pradžios feminizmo laikotarpį, kai moters gyvenimas iš esmės pasikeitė, ją išlaisvino. Nuo nežemiškos būtybės iki emancipuotos moters, nuo korseto suspausto liemens iki visiškai laisvo drabužio. Tokiame laikotarpyje apgyvendino Ievą, kuri žinoma, tapo šiuolaikiškesnė. Iliustratorė pasakojo, kad piešiant knygos viršelį, visada iškildavo prieš akis Nijolės Koskienės atvaizdas, tačiau supratusi, kad kiekviena moteris iš mūsų yra Ieva, kurios gyvenimas yra mozaika, sudėliota iš kiekvieno mūsų gyvenimo.
Autorė knygos pristatymo metu akcentavo knygelės eleganciją, lengvumą ir svarbiausią švelnumą. Spausdinant knygą buvo pasirinktas vokiškas, kalandruotas, t.y. supresuotas ir pervoluotas, išplonintas popierius. „Ji tilps į rankinę, delninę, labai tiktų traukinyje ar oro uoste“, – kalbėjo žurnalistė. Autorė rekomenduoja istorijas vartoti saikingai: į dieną po vieną, prieš miegą, kaip terapiją.
Charizmatiška raudonplaukė Ieva Gruodienė skaitė ištraukas iš knygos „Špylkos ir šlepetės“, grojo gitara ir dainavo apie Joninių naktį. Pasibaigus renginiui, zarasietės, tos Ievos, mielai įsigijo po knygelę ir gavo autorės autografą.
