3 kovo, 2023

Lengvesnis automobilio statymas ir geresnis šiltnamio derlius: ką dar suteiks naujasis LPWA daiktų interneto ryšys?

Nors parkuose šunų vis dar nevedžioja dronai, o gatvėse neskraido automobiliai, mūsų aplinka į ateitį keliasi įspūdingu greičiu. Gatvių šviestuvai, parkavimo vietos, šiltnamiai ir kiti netikėčiausi daiktai puošiasi titulu „išmanusis“ bei patyliukais ieško, kaip palengvinti mūsų kasdienybę ir taupyti resursus. Šią daiktų interneto plėtrą artimiausiais metais dar labiau paspartins Lietuvoje dar mažai kam girdėtas LPWA tinklas.

„Daiktų internetas žmonėms asocijuojasi su tokiais pavyzdžiais, kaip savavaldžiai automobiliai ar visiškai automatizuotos gamyklos, kuriems būtinas itin spartus ir plačiai išplėtotas 5G ryšys. Tačiau iš tiesų daugeliui žemiškų daiktų interneto panaudojimo atvejų nereikia nei ypatingai aukštos spartos, nei ypatingai mažo duomenų vėlinimo. Paprastesnės bei efektyvesnės LPWA šeimos NB-IoT ir LTE-M duomenų perdavimo technologijos pasirūpins, kad daugiau niekada nereikėtų eiti neapšviesta gatve, visą amžinybę ieškoti, kur pasistatyti automobilį centre, ar netgi spėlioti, kodėl šiltnamyje neauga pasodintos daržovės“, – naujojo duomenų perdavimo standarto galimybes dėsto „Telia“ IoT padalinio vadovas Remigijus Brasius.

Leis prie interneto prijungti dar daugiau daiktų

Pasak pašnekovo, LPWA yra angliškos frazės Low-Power Wide-Area trumpinys, pabrėžiantis pagrindinį šios duomenų perdavimo šeimos technologijų privalumą – plačios aprėpties ryšio užtikrinimą minimaliomis energijos sąnaudomis. Kur kas didesnis efektyvumas už mūsų išmaniuosiuose veikiančius 4G ir 5G atvėrė kelią LPWA panaudoti dar mažesnių ir įvairesnių daiktų prijungimui prie tinklo.

„LPWA efektyvumo priežastis yra ta, kad mažesni duomenų kiekiai yra išsiunčiami nustatytais intervalais, o tarp siuntimų siųstuvo maitinimas operatyviai išjungiamas. Tai leidžia įvairių jutiklių bei kitų įrenginių baterijos tarnavimo trukmę pailginti iki dešimties ar daugiau metų ir juos įmontuoti ten, kur neįmanoma jų lengvai pakeisti ar atvesti elektros laido. Pavyzdžiui, po kelio danga ar pastato vidinėse konstrukcijose“, – atskleidžia R. Brasius.

LPWA taip pat užtikrina ir gilesnę dažnio skvarbą, lyginant su įprastinėmis 2G ar 3/4G duomenų perdavimo technologijomis, todėl atsiranda galimybė prie tinklo prijungtus prietaisus naudoti požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse, rūsiuose, dirvožemyje ar netgi po vandeniu.

Visgi ekspertas akcentuoja, jog po LPWA trumpiniu slepiasi ne viena duomenų perdavimo technologija, bet tik dvi iš jų oficialiai įtrauktos į 5G standartą. Tai – siaurajuostis daiktų internetas (NB-IoT) ir LTE-M, kurios Lietuvoje perėmė pernai išjungto 3G ryšio dažnius. Jos skiriasi tuo, jog pirmoji yra labiau pritaikyta paprastesnėms, stacionarioms ar sudėtingomis sąlygomis sumontuotoms sistemoms, o LTE-M yra universalesnė, gebanti perduoti kiek didesnius duomenų kiekius ir palaikanti didesnį mobilumą, kas ypač svarbu įvairiems išmaniems judėjimą stebintiems sprendimams.

Lengvesnis automobilio statymas ir geresnis derlius

„Telia“ atstovo nuomone, klaidinga manyti, kad NB-IoT ir LTE-M aktualios tik siauram inžinierių ar kurios nors kitos srities specialistų ratui. Labai didelė tikimybė, jog šios technologijos bus pritaikytos ne tik pramonėje, bet ir mūsų kasdienėje aplinkoje. Vienas paprasčiausių pavyzdžių – NB-IoT stovėjimo vietų užimtumo jutikliai. Sumontavus juos visoje požeminėje aikštelėje ar net miesto centre, vairuotojams atsirastų galimybė realiu laiku matyti užimtas vietas bei programėlėje rezervuoti laisvas. Taip nebereikėtų gaišti laiko ieškant vietos ir vėluoti į susitikimus.

NB-IoT plačiai pritaikoma ir augalininkystėje. Nedideli šiltnamiuose montuojami davikliai nuolat matuoja temperatūrą ir drėgmę, o smeigiami į dirvožemį – jo sausumą, rūgštingumą ir gaunamos šviesos lygį. Ši informacija gali praversti sprendžiant, kada nutolusioje sodyboje arba sode pasodintus augalus laistyti, tręšti ar tiesiog atverti šiltnamio duris vėdinimui bei temperatūros mažinimui.

„NB-IoT jutikliai galėtų būti montuojami netgi miesto šiukšliadėžėse, už švaros palaikymą atsakingoms tarnyboms taip suteikiant galimybę stebėti, kada kur iš jų persipildo, ir pagal tai tikslingai organizuoti darbą. Be to, komunalinių paslaugų bendrovės galėtų išvengti įvairių avarijų, įrengusios vandens vamzdynų būklę ar elektros tinklų infrastruktūrą stebinčius NB-IoT įrenginius“, – inovatyvias daiktų interneto pritaikymo nišas vardina R. Brasius.

Didesnis gatvių saugumas ir „tikras“ siuntinių sekimas

Dar viena kasdienė problema, kurią galėtų išspręsti LPWA – gatvių švietimas. Šiuo metu dažniausiai jis yra įjungiamas centralizuotu būdu pagal saulės nusileidimo laiką. Deja, skirtingose miesto vietose temsta nevienodai, todėl grįžtant iš darbo namo greičiausiai ne vienam yra tekę žingsniuoti visiškai sutemusia gatve ir jaudintis dėl savo saugumo. LTE-M valdikliai leistų kiekvienam šviestuvui veikti nepriklausomai nuo kitų, apšvietimą valdant pagal realų sutemimo lygį ar praeinančių žmonių srautus.

„Tuo metu „Sony“ LTE-M technologijoje įžvelgė siuntų sekimo potencialą. Pandemijos metu bendrovė medicininės įrangos siuntinius aprūpino specialiais „Visilion“ sekikliais, realiu laiku perduodančiais buvimo vietą, temperatūrą, pasvirimo kampą bei dar keletą duomenų. Taip kompanija galėjo tiksliai matyti, kurioje lokacijoje užstrigo ar buvo pažeista siunta, ir nedelsdama imtis veiksmų. Tikėtina, jog ateityje tokiomis ryšio priemonėmis bus aprūpintos net ir iš elektroninių parduotuvių pas mus keliaujančios mūsų siuntos, tad jas sekti galėsime realiu laiku, o ne tik matyti, kada jos atvyko į paskirstymo į terminalus“, – pasakoja žinovas.

Kita vertus „Telia“ IoT padalinio vadovas neatmeta, jog ateityje LTE-M galime sutikti ne tik įvairiuose pramoniniuose prietaisuose, bet ir dėvimuose įrenginiuose. Išmaniuosiuose laikrodžiuose ar apyrankėse tai galėtų pakeisti dabartinį bateriją sparčiai eikvojantį 4G ryšį, o technologijų kompanijoms vėl susidomėjus išmaniųjų akinių idėja šis komunikacijos standartas gali būti vienintelis kelias užtikrinti jų ryšį su išoriniu pasauliu, turint galvoje vietos trūkumą didelei baterijai.


3 vasario, 2025

Regionų administracinis teismas priėmė nagrinėti nepriklausomų elektros tiekėjų „Enefit“ ir „Elektrum“ skundus, bendrovėms reikalaujant panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) […]

3 vasario, 2025

Gautas leidimas Utenoje statyti viešbutį su restoranu, konferencijų centru bei nedidele SPA zona, pranešė nekilnojamojo turto projektų valdymo bendrovė „EIKA Development“.  […]

2 vasario, 2025

Šilumos rekordais pasižyminti žiema Lietuvoje auginamoms grūdinėms kultūroms gali turėti tiek įvairių pasekmių, sako žemės ūkio specialistai. Anot jų, nors […]

1 vasario, 2025

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) baigė reikšmingą projektą – visos Lietuvos teritorijos inžinerinių geologinių sąlygų sudėtingumo vertinimą. Šio darbo rezultatas – […]

Laukinių paukčių platinamas paukčių gripas gali sunaikinti visą naminių paukščių ūkį
31 sausio, 2025

Šilutėje, „Vilkyčių paukštyne“ užfiksavus pirmąjį paukščio gripo protrūkį, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) primena, kad gyvulių savininkams, tinkamai besilaikantiems saugos priemonių, […]

30 sausio, 2025

Vilniaus verslo kolegijai pradeda vadovauti Gabija Skučaitė – edukacinės grupės „Synergetica“, kuriai priklauso ir kolegija, įkūrėja bei savininkė. G. Skučaitė […]

Inga Ruginiene / Martyno Juro nuotr.
30 sausio, 2025

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlo pertvarkyti kaupimą antrojoje pensijų pakopoje, daliai gyventojų leidžiant lanksčiau išsiimti visas ar […]

30 sausio, 2025

Preliminariais duomenimis, „Luminor“ banko 2024 metų grynasis pelnas išaugo 3,9 proc. iki 202,2 mln. eurų. Užpernai banko pelnas siekė 194,7 […]

30 sausio, 2025

Valstybės duomenų agentūra (VDA) praneša, kad 2024 m. minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje augo 10 proc. ir sudarė 924 eurus, Estijoje – […]

29 sausio, 2025

Gyvenant nedideliame būste – kiekvienas baldas turi būti ne tik funkcionalus, bet ir taupyti erdvę. Valgomojo stalai – vienas svarbiausių […]

29 sausio, 2025

Žiemos metu dažnai susiduriame su iššūkiais, tokiais kaip šaltis ir prastas matomumas. Webasto autonominiai šildytuvai yra sukurti tam, kad užtikrintų […]

28 sausio, 2025

Augant vartotojų sąmoningumui, vis daugiau pirkėjų ieško tvarių ir ekologiškų produktų. Tačiau ekspertai pastebi, kad gamintojai pasitelkia vis naujas strategijas, […]

27 sausio, 2025

Namų erdvė yra ne tik sienos ir stogas, bet ir vieta, kur formuojasi šeimos gyvenimo ritmas, atsiranda tradicijos ir sukuriama […]

24 sausio, 2025

Jau šeštus metus iš eilės Panevėžio krašto pramonininkų asociacija tęsia gražią tradiciją – pagerbia ir įvertina Panevėžio krašto žmones, kurių […]

23 sausio, 2025

Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti […]

23 sausio, 2025

Klaipėdos uostas pernai perkrovė 35,5 mln. tonų krovinių – 8 proc. daugiau nei 2023 metais.  Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto […]

23 sausio, 2025

Vestuviniai žiedai yra ne tik amžinos meilės ir įsipareigojimo simbolis, bet ir svarbi detalė, atspindinti poros stilių bei gyvenimo būdą. […]

22 sausio, 2025

Klaipėdos uoste į vandenį nuleistas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu statomas žaliuoju vandeniliu ir elektra varomas laivas. Jūrų uosto […]

21 sausio, 2025

Greičių dėžė – vienas svarbiausių transporto priemonės komponentų, užtikrinantis sklandų pavarų perjungimą ir optimalų variklio darbą. Net ir nedideli šios […]

Lukas Savickas
20 sausio, 2025

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė Lietuvos ekonomiką transformuoti siekiantį planą „START“, kurio tikslas – užtikrinti šalies ekonomikos spartesnį augimą, skatinant […]