18 rugsėjo, 2015

Lengvų ir ekologiškų pakuočių era prasidės lapkritį

Vos daugiau nei mėnuo liko iki lapkričio 1 d., kuomet Lietuvoje įsigalios tvarka, pagal kurią visi gamintojai ir importuotojai privalės pagrįsti rinkai teikiamų pakuočių atitiktį  Pakuočių ir pakuočių tvarkymo įstatyme išdėstytiems pakuočių reikalavimams. Pakuotės turės atitikti ES direktyvos reikalavimus, būti lengvesnės, optimaliai užpildytos, nesunkiai perdirbamos, o tai patvirtinančias deklaracijas, pagrįstas dokumentais ir tyrimais, teks pateikti kontroliuojančioms institucijoms.

Artėjanti tvarka gamintojams ir importuotojams nerūpestingai  vasaroti neleido, vyko mokymai, seminarai, konsultacijos. Apie tai, ko tikėtis ir kaip tinkamai ir laiku pasiruošti įsigaliosiančiai tvarkai komentuoja vienintelio specializuoto pakavimo tyrimų centro Lietuvoje – KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas, doc. dr. Visvaldas Varžinskas.

Kokie esminiai pasikeitimai laukia įmonių įsigaliojus pakuočių atitikties deklaravimo tvarkai?

Nors ES Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos reikalavimai perkelti į Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą jau 2011 -iais, dabar Lietuvoje bus pradėta kontroliuoti, kaip šalyje laikomasi galiojančių įstatymo nuostatų į rinką išleidžiamoms pakuotėms. Reikalavimai nėra nauji, tad didelės nuostabos jie neturėtų kelti. Įmonės turi užtikrinti, kad į rinką teikiamos pakuotės atitinka keturis esminius reikalavimus:

Yra suprojektuotos ir pagamintos taip, kad jų tūris ir masė būtų kuo mažesni.Jas galima pakartotinai naudoti, perdirbti ar pritaikyti kitoms reikmėms.Yra pagamintos iš tokių medžiagų, kad kuo didesnę pakuotės masės dalį būtų galima perdirbti į produktus, atitinkančius tiems produktams ES ir Lietuvoje taikomus standartus.Galiausiai deginant ar šalinant sąvartyne pakuotes, jų atliekas ar tvarkymo liekanas į išmetamus teršalus, pelenus ar filtratą nepatenka sunkiųjų metalų, kenksmingų cheminių ir kitų pavojingų medžiagų.

Visą tai reikės įrodyti ir deklaruoti laikantis Aplinkos ir Ūkio ministerijų parengtu tvarkos aprašu.

Kaip gamintojams ir importuotojams sekasi ruoštis naujos tvarkos įgyvendinimui?

Ši vasara buvo labai įtempta ir darbinga. Vien KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro (PITC) ekspertai, kartu su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (vienijančia daugiau nei 1500 Lietuvos gamintojų ir importuotojų), penkiuose Lietuvos miestuose vykusiuose seminaruose apmokė daugiau nei 600 šalies gamintojų ir importuotojų bei dešimtį Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI) regioninių inspektorių. Gamintojams ir importuotojams suteikėme daugiau nei 350 nemokamų konsultacijų apie praktinius Įsakymo ir tvarkos įgyvendinimo aspektus. Bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, VNMPI buvo parengta ir publikuota praktinio tvarkos įgyvendinimo metodinė medžiaga, importuotojams pasiūlytos užklausimų užsienio tiekėjams formos. Dešimtys įmonių patikėjo savo atitikties deklaracijų, tyrimų ir dokumentų rengimą KTU mokslininkams. Taigi pasiruošimas naujos tvarkos įgyvendinimui vyksta intensyviai ir šimtai įmonių jau yra parengę deklaravimui reikiamus dokumentus.

Pakuočių atitikties deklaravimo tvarkos įgyvendinimas jau buvo atidėtas. Ministrų įsakymas, turėjęs įsigalioti gegužės 1 d. pavėlintas iki lapkričio. Gal sulauksime dar vieno atidėjimo?

Sprendžiant iš to, kad Ūkio ministerijos ir Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos specialistai regionuose kviečia įmones į seminarus, kuriuose bus supažindinama su įsigaliosiančios tvarkos teisiniais aspektais, sėkmingai išspręstas klausimas dėl maisto ir ne maisto produktų pakuočių patikrą vykdysiančių kontroliuojančių institucijų, parengtas kontrolinis klausimynas inspektoriams ir vyksta kiti parengiamieji tvarkos įgyvendinimo darbai – galima teigti, kad šį kartą jokių tvarkos atidėjimų nesulauksime. Pagaliau bendras tvarką įteisinantis Aplinkos ir Ūkio ministrų įsakymas buvo paskelbtas dar 2014 m. lapkričio 28 d. ir metai yra pakankamas laiko tarpas tinkamai pasirengti tiems, kas ruošėsi. Šiandieninė situacija man labai primena 2005 metus, kuomet šalyje prieš įsigaliojant sveikatos apsaugos ministro įsakymui „Dėl ne maisto prekės higieninio pažymėjimo išdavimo medžiagoms ir gaminiams, skirtiems liestis su maistu, taisyklių patvirtinimo‘‘ pakuotojų atstovai teigė, neva Lietuvos įmonėms bus suduotas smūgis, ES reikalavimų įgyvendinti nepavyks, prasidės bankrotai, tačiau patirtis parodė, kad ES reikalavimai su maistu liestis skirtoms pakuotėms buvo įgyvendinti, sistema funkcionuoja ir nieko tragiško neįvyko. Šiandien iš tų pačių žmonių girdime analogišką reakciją. Akivaizdu, kad ateinant naujiems ir privalomiems reikalavimams visuomet atsiranda nerimas, pasipriešinimas, tačiau įmonės, kurios imasi naujovių, išnaudoja mokslininkų potencialą ir laiku padaro „namų darbus“ visada laimi konkurencinėje kovoje.

O kodėl gamintojai ir importuotojai turi rengti atitikties deklaracijas ir pateikti specifinę informaciją apie pakuotės medžiagų savybes? Kam ši tvarka reikalinga? Ar ji reikalinga Lietuvai?

Atsakymas į šį klausimą slypi ES pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo politinėse nuostatose ir tiksluose. Numatyta, kad iki 2030 m. Europoje turėtų būti perdirbama 70 proc. komunalinių atliekų ir 80 proc. pakuočių atliekų, o nuo 2025 m. perdirbamąsias atliekas bus draudžiama vežti į sąvartynus. Tai yra ambicingi tikslai ir įpareigojimai visoms ES šalims narėms, o tokioms kaip Lietuva – ypač sunkus iššūkis. Mūsų šalyje net 70-80 % pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute vis dar patenka į sąvartynus. Netolimoje ateityje sumažinti šį kiekį iki 20 % be tinkamų sprendimų ir priemonių tiesiog neįmanoma. Įsigaliosiančios tvarkos esmė – jau kuriant pakuotę numatyti, kad ji būtų pagaminta iš minimalaus medžiagų kiekio, turi būti įvertinta ir atliekų tvarkytojui deklaracijoje nurodyta, kaip reikia tvarkyti (pakartotinai naudojant, perdirbant, išgaunant energiją ar kompostuojant) visus pakuotės komponentus ir medžiagas. Ši prievolė privers gamintojus atkreipti dėmesį į tai, kad neapgalvotas, perteklinis ar netinkamas pakuotės ir jos medžiagos pasirinkimas augina pakuočių atliekų kalnus sąvartynuose, už kuriuos Lietuvai gresia ES sankcijos.

Ką reikia žinoti gamintojams ir importuotojams, kurie dar nespėjo pasiruošti įsigaliosiančiai pakuočių atitikties deklaravimo tvarkai? Kur gauti informacijos ar konsultacijų?

Esant dideliam įmonių susidomėjimui ir poreikiui, KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro specialistai kartu su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pratęs mokymų ciklą ir pakvies šalies gamintojus ir importuotojus į seminarus Kaune rugsėjo 23 d. ir Vilniuje rugsėjo 30 d. Kokie esminiai reikalavimai keliami pakuotėms? Kas ir ką turi deklaruoti? Nuo ko pradėti ir kaip sėkmingai pasiruošti reikalingus dokumentus? Kokių dokumentų prašyti iš tiekėjų? Kaip praktikoje turi būti įgyvendinti reikalavimai?  Renginių dalyviai gaus atsakymus į šiuos ir kitus aktualius klausimus, praktinius pavyzdžius bei parengtą metodinę medžiagą. KTU mokslininkai mobilizavo visą universitete vykdomų tyrimų potencialą – esame pasirengę padėti šalies gamintojams ir importuotojams. Mes siekiame, kad mokslas ir verslas žengtų koja kojon.

KOMENTARAS:

Vaidas Gricius, Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Pramonės politikos skyriaus vedėjas

Rinkai teikiamų pakuočių tvarka įsigalioja š. m. lapkričio 1 d. Įsigaliosiančios tvarkos atšaukti ir daryti esminių pakeitimų neplanuojama, kadangi į naują tvarką yra perkelti direktyvos dėl pakuočių ir pakuočių atliekų reikalavimai. Esminiai pakeitimai galimi tik tuo atveju, jei bus pakeista minėtoji direktyva.

Ūkio ministerija š. m. rugsėjo 16-17 d. Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Kaune susitiko su verslo atstovais ir pristatė įsigaliosiančią tvarką bei atsakė ir diskutavo rūpimais klausimais. Šių susitikimų metu raginome verslo atstovus teikti konkrečius pasiūlymus, kaip dar būtų galima patobulinti pakuočių deklaravimo tvarką. Ūkio ministerija pagal gautus konkrečius pasiūlymus tobulins tvarką, kad įmonėms būtų parasčiau ir lengviau užpildyti deklaracijas bei pateikti reikiamus dokumentus.

 Beje, Ūkio ministerijoje kartu su Aplinkos ministerijos, Europos teisės departamento, Maisto ir veterinarijos tarnybos bei Valstybine ne maisto produktų inspekcijos atstovais buvo aptarti šio tvarkos aprašo įgyvendinimo pagrindiniai aspektai, o š. m. rugsėjo 3 d. kartu su verslo asociacijų vadovais aptartos tolimesnės tvarkos aprašo tobulinimo galimybės.


Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

20 kovo, 2025

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tęsdama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, šiemet sėkmingai įsigijo 610 kg […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viename iš mieste esančių sklypų užkastų […]

14 kovo, 2025

Aplinkos ministerijai imantis rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, aplinkosaugininkai Seime pristatė poziciją dėl pelkių atkūrimo – procesai palies skirtingus šalies […]

10 kovo, 2025

Vilniuje netrukus prasidės intensyvūs želdinimo darbai – šį pavasarį miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse bus pasodinta daugiau nei tūkstantis medžių, […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

9 kovo, 2025

Argentinos Bahija Blankos uostamiestį buvo „sunaikintas“, kai jame per kelias valandas iškrito metinis kritulių kiekis – be to, per liūtį […]

7 kovo, 2025

Lietuvoje penktadienio dieną šalies meteorologai užregistravo naują šilumos rekordą šiais metais. Aukščiausia temperatūra fiksuota Druskininkuose. „Remiantis preliminariais duomenimis, buvo išmatuotas […]

5 kovo, 2025

Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne oficialiai atidaryta nauja edukacinė erdvė „Padėk“, skirta mokymuisi, kūrybai ir tvariam gyvenimui. Iškilmingame renginyje dalyvavo […]

5 kovo, 2025

Marijampolės profesinio rengimo centras (Marijampolės PRC) neseniai sulaukė dar vieno tarptautinio pripažinimo – įstaigai suteiktas ISO 14001:2015 sertifikatas, kuris įrodo […]

27 vasario, 2025

Aplinkos ministras Povilas Poderskis, reaguodamas į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl Vidaus vandens kelių direkcijos kartu su Alytaus miesto ir […]

27 vasario, 2025

Lietuvoje ir visoje Europoje intensyvėjant diskusijoms apie būtinybę didinti išlaidas krašto apsaugai, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė ragina šiame […]

23 vasario, 2025

Tikrų sengirių Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, praktiškai neliko, Eltai teigia gamtininkas botanikas Mindaugas Lapelė. Anot jo, apskritai nėra […]

Regionų naujienos