Lenkijoje rinkimus stebintis Vyšniauskas: tarptautinės organizacijos pastebi, kad referendumas naudojamas kaip spaudimo priemonė
Sekmadienį Lenkijos Seimo ir Senato rinkimus stebintis parlamentaras Andrius Vyšniauskas teigia, kad nors rinkimai vyksta demokratiškai, stebina jų metu pastebimas procedūrinio chaoso kiekis. Taip pat, pasak jo, tarptautinės organizacijos pastebi, kad kartu su parlamento rinkimais vykstantis referendumas galimai yra naudojamas spausti rinkėjus balsuoti už valdančiąją „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partiją, kadangi visi jo klausimai atspindi tik šios politinės jėgos tikslus.
„Kai kurie rinkimų organizavimo niuansai stebina. Lietuvoje rinkimai vyksta sklandžiau. Matome, kad kai kuriuose apylinkėse daug procedūrinio chaoso, žmonių susigrūdimo, yra problemų užtikrinant slaptą balsavimą, trūksta balsavimo kabinų. Tačiau iš esmės pats rinkimų procesas atrodo sklandus ir demokratiškas“, – Eltai sekmadienį teigė A. Vyšniauskas.
Kartu su rinkimais Lenkijoje rengiamas ir 4 klausimų referendumas: dėl Europos Sąjungos migrantų pasidalinimo schemos, dėl valstybės valdomo turto pardavimo, dėl sienos ateities Lenkijos pasienyje su Baltarusija ir dėl pensinio amžiaus didinimo iki 67 metų abiems lytims. PiS kritikų nuomone, tiek referendumo vykdymas tą pačią dieną, kaip ir Seimo rinkimai, tiek pati klausimų formuluotė yra partijos bandymas remiantis sentimentais užtikrinti visuomenės palaikymą.
„Ką pabrėžčiau ir kur bus priekaištų iš tarptautinių stebėtojų – priešrinkiminė atmosfera. Ypatingai referendumų naudojime kaip rinkimų kampanijos priemonės. Ir yra nuomonių iš tarptautinių organizacijų, kad referendumai – spaudimo priemonė rinkėjams, nes klausimai atspindi pagrindines valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos rinkimų kampanijos temas. Tad aišku, kodėl yra organizuojami“, – aiškino parlamentaras.
Parlamentaras paaiškino, kad spaudimas visuomenei pasireiškia per procedūrą – rinkėjai turi paminėti, jog nedalyvaus referendume, o tai poliarizuotoje Lenkijos visuomenėje atvirai parodo palaikymą opozicijai. Jis pamini, kad tokių priemonių poveikis pastebimas regionuose, kur mažai palaikymo opozicijai. Visgi, pasak politiko, miestuose, ypač Varšuvoje, rinkėjai nebijo atsisakyti dalyvauti referendume.
„Reikia suprasti, kad žmonėms nėra lengva atsisakyti dalyvauti, nes atėjus balsuoti turi pats išreikšti poziciją, kad neimi biuletenio. Toks pareiškimas viešai parodo, jog palaikai opoziciją. Manoma, kad čia yra galima spaudimo priemonė, ypatingai tokiose vietose, kaip kaimai, kur visi visus pažįsta“, – sakė jis.
„Mažesniuose kaimeliuose matėme, kad gan aktyviai norima dalyvauti referendume. Tuo metu priemiesčiuose – apie 50 proc. palaikančių šį procesą, o pačioje Varšuvoje – didžioji dalis neima referendumo biuletenių. Ir tai atspindi opozicijos palaikymo svorį“, – pridūrė jis.
Nors A. Vyšniauskas neabejoja, kad referendumų rezultatai parodys palaikymą „Teisės ir teisingumo“ pozicijai, bet pamini, jog neaišku, koks bus rinkėjų aktyvumas. Taip pat, anot jo, kadangi referendumo rezultatai yra neįpareigojantys, kyla klausimas kaip elgsis naujai išrinkta valdžia.
„Klausimas yra, kadangi referendumai nėra įpareigojantys, kas su jais bus daroma? Aišku, jeigu opozicija laimės, tai referendumų rezultatai įgyvendinami nebus. O jeigu laimės valdantieji, kyla klausimas, ką jie toliau darys“, – aiškino A. Vyšniauskas.
Sekmadienį Lenkijoje vyksta parlamento rinkimai ir referendumas. Ketverių metų kadencijai bus išrinkta 460 Seimo ir 100 Senato narių. Kartu su rinkimais rengiamas ir 4 klausimų referendumas.
Rinkimuose į Seimą, parlamento žemuosius rūmus, varžosi 6 655 kandidatai, iš jų – 2 949 moterys. Senato, parlamento aukštųjų rūmų, rinkimuose yra 360 kandidatų, tarp kurių 69 moterys.
Visose 41 rinkimų apygardoje kandidatų sąrašus užregistravo 6 rinkimų komitetai: „Vieningosios dešinės“ koalicija, kuriai vadovauja partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS); centristų „Pilietinė koalicija“ (KO); „Trečiasis kelias“, susidedantis iš Lenkijos valstiečių partijos (PSL) ir „Lenkijos 2050“; taip pat „Naujoji kairė“; kraštutinės dešinės „Konfederacija“ ir „Nepartiniai vietos valdžios aktyvistai“ (BS).Dar septynios politinės jėgos taip pat registravo savo kandidatų sąrašus, bet tik kai kuriose rinkimų apygardose.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinė Asamblėja (ESBO PA) delegavo daugiau nei 100 savo atstovų stebėti šiuos rinkimus, ir tai yra pirmas kartas, kai organizacija vykdo rinkimų stebėjimo misiją Lenkijoje.
Rinkimuose balso teisę turi daugiau nei 29 mln. lenkų. 21 val. vietos laiku (22 val. Lietuvos laiku) užsidarius balsavimo apylinkėms buvo paskelbta balsavusių rinkėjų apklausa.
Ją atliko „Ipsos“, o rezultatus skelbė „Polsat“, TVN ir TVP televizijos.
Apklausos rezultatai rodo, kad 36,8 proc. rinkėjų balsavo už partiją „Teisė ir teisingumas“ (PiS), o 31,6 proc. – už „Piliečių koaliciją“ (KO).
Tuo metu 13 proc. rinkėjų balsavo už „Trečiąjį kelią“ (TD), kurį sudaro Lenkijos valstiečių partija (PSL) ir „Lenkija 2050“, 8,6 proc. – už „Naująją kairę, 6,2 proc. – už kraštutinės dešinės „Konfederaciją“, o 2,4 proc. – už „Nepartinius vietos valdžios aktyvistus“ (BS), 1,2 proc. už „Lenkiją yra viena“ (PJJ), o 0,2 proc. – už kitas partijas.
