Lenkų sąjunga pradėjo eitynes dėl padėties tautinių mažumų mokyklose: prašo konservatorių nekurstyti nesantaikos
Lenkų sąjunga šeštadienį pradėjo eitynes ir mitingą dėl padėties tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje.
Keli šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų Lietuvos mokyklų, būriavosi Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo. Susirinkusieji laikė plakatus su užrašais „Konservatoriai nekurstykite nesantaikos“, „STOP tautinių mažumų mokyklų diskriminacijai!“, „Pedagogų bauginimui ir mobingui – ne!“, „Sostinės savivaldybės valdžia mobinguoja mokyklų direktorius?“, „URM privalo užtikrinti tautinių mažumų apsaugos konvencijos vykdymą Lietuvoje“, „Wszytskie języki są pięknie – ojczysty najpiękniejszy!“ (liet. Visos kalbos gražios – gimtoji pati gražiausia!). Dažnas rankose nešėsi ir Lenkijos vėliavas.
Minioje taip pat buvo galima pastebėti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos simbolikos, eitynėse dalyvavo ir šios politinės jėgos atstovai – partijos pirmininkas Waldemar Tomaszewski, Jaroslavas Narkevičius, Seimo narė Rita Tamašunienė.
Protestuotojai vidurdienį pradėjo žygiuoti link Vyriausybės bei baigs eiseną prie Prezidentūros, kur ir vyks mitingas.
G. Jakštas: Lenkų sąjungos mitingas dėl padėties tautinių mažumų mokyklose – protestas prieš diskusiją
Lietuvoje, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sako, kad tai yra „protestas prieš diskusiją, kurį suorganizavo viena politinė partija“. Anot jo, taip sąmoningai klaidinami tautinių bendrijų vaikai.
„Protestas prieš diskusiją. Taip galiu pavadinti šios dienos įvykį, kurį suorganizavo viena politinė partija. Ji sąmoningai suklaidino dalį tautinių bendrijų vaikų, mokytojų ir mokyklų vadovų, pakviesdama apginti tai, ko niekas nepuola, o vaikams už tai žadėdama atlygį socialinės-pilietinės veiklos valandomis, kurias mokiniai renka savanoriaudami. Politikai netgi prisidengė ukrainiečių bendruomenės interesais, nuo ko ukrainiečiai įžvalgiai suskubo atsiriboti“, – savo feisbuko paskyroje teigė G. Jakštas.
„Panašu, kad politikai tiesiog sėja nerimą ir manipuliuoja siekdami naudos sau, nes mokyklų tautinių bendrijų kalbomis neketinama uždaryti, ugdymosi sąlygos taip pat nebloginamos. Nėra priimta nė vieno sprendimo, kuris galėtų pabloginti mokyklų tautinių bendrijų mokomosiomis kalbomis padėtį“, – rašė jis.
G. Jakštas pabrėžė, kad nors diskusijos dėl didesnio lietuvių kalbos mokymo tautinių mažumų mokyklose vyksta, tačiau to neketinama daryti gimtosios kalbos sąskaita.
„Dabar vyksta diskusijos, kad reikia daugiau lietuvių kalbos mokymo, ypač ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme. Tačiau neketinama to daryti gimtosios kalbos mokymo sąskaita. Nesvarstoma keisti Švietimo įstatymo nuostatos dėl galimybės mokytis gimtosios kalbos ir gimtąja kalba“, – aiškino ministras.
„Į priekį žiūrinčios mokyklos pačios be papildomų reglamentavimų imasi įgyvendinti priemones, kad jose besimokantys vaikai galėtų kuo geriau išmokti ir kuo dažniau vartoti lietuvių kalbą. Tą iliustruoja ir šiame įraše pateikiamos nuotraukos, kurias padariau Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje šią savaitę“, – pažymėjo jis.
Galiausiai ministras kvietė tautinių mokyklų bendruomenes pasidalinti savo patirtimi ir suformuluoti savo pasiūlymus.
Po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie rusų tautinės mažumos ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą, kovo viduryje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija viešai diskusijai pateikė savo siūlymus, tarp kurių – raginimai didinti lietuvių kalbos mokymą ir vartojimą didinti savivaldybių savarankiškumą.
G. Jakštas sausio pradžioje Eltai teigė ieškantis teisinių būdų palaipsniui atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų. Visgi, vėliau ministras patikslino, kad uždaryti tautinių mažumų mokyklų neplanuojama.
W. Tomaszewskis: dėl siūlymų tautinių mažumų mokykloms esame panašūs į „bananų respubliką“
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis sako, kad Vyriausybės atstovams kalbant apie galimą rusų ir lenkų švietimo įstaigų atsisakymą yra nesilaikoma konvencijos dėl tautinių mažumų apsaugos. Anot jo, tokios idėjos Lietuvą verčia ne europine šalimi, o „bananų respublika“.
„Kyla klausimas. Ar mes esame teisinė valstybė, europinė valstybė? Tai retorinis klausimas. Bet manau, kad visą tai išgirdęs prezidentas netoleruos situacijos, kur mes panašūs ne į europinę šalį, bet atsiprašau, į bananų respubliką“, – protesto prie Prezidentūros metu kalbėjo W. Tomaszewskis.
„Tik bananų respublikoje, be išimties ratifikuotos konvencijos, yra neišpildomos. Tik bananų respublikose, be teisės leidimo, be institucijų leidimų, naudojamas šantažas, kad įvesti lietuviškas klases mokyklose“, – aiškino jis.
W. Tomaszewskis pabrėžė, kad Užsienio reikalų ministerija privalo užtikrinti tautinių mažumų apsaugos konvencijos veikimą Lietuvoje, o konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis vykdo politiką prieš rusiškas ir lenkiškas mokyklas.
„Būtent ta ministerija, tas ministras – ponas Landsbergis, kuris kovoja prieš mūsų prezidentą ir neužtikrina įsipareigojimų vykdymo. Mes dar prieš 24 metus pasirašėme ir be išlygų ratifikavome tautinių mažumų konvenciją. Padarėme, bet nerealizuojame. Tai yra veidmainystė“, – kalbėjo LLRA-KŠS pirmininkas.
„Ir dėl to mes šiandien protestuojame. Prieš URM politiką, prieš Gabrielių Landsbergį. Būtent Landsbergio Vyriausybė registravo šias gaires, kad naikinti tautinių mažumų mokyklas“, – akcentavo jis.
Anot europarlamentaro, „Landsbergio nacionalistai“ siekia, kad rusiškų ir lenkiškų mokyklų Lietuvoje neliktų.
„Viskas prasidėjo nuo rusiškų mokyklų uždarymo. Žinoma, mūsų „broliai“ nacionalistai nori viską nurašyti ant karo ir dėl to mokyklas uždarinėti, bet buvo pokalbiai, kad jau mėnesį po karo, uždarys 2 lenkiškas mokyklas. (…) Ir mes suprantame, kad vakar buvo rusiškos mokyklos, rytoj lenkiškos. Todėl, kad tikslas vienas. Landsbergio nacionalistų tikslai yra, kad tokių mokyklų apskritai nebūtų. Bet su tuo mes nesutinkame“, – sakė W. Tomaszewskis.
„Mes neturime įrodyti, kad šios mokyklos turi egzistuoti. Tai oponentai turi įrodyti, surasti aspektus, dėl kurių šias mokyklas reiktų uždaryti“, – pabrėžė jis.
Prašo G. Nausėdos paramos
W. Tomaszweskis tikino, kad protestas yra rengiamas prie Prezidentūros, nes tautinės mažumos palankiai vertina šalies vadovą ir tikisi jo pagalbos dėl rusiškų ir lenkiškų mokyklų klausimo.
„Organizuojame protestą prie Prezidentūros, nes tautinės mažumos prezidentą myli. Pražygiavome pagrindinėmis Vilniaus, senosios mūsų sostinės, gatvėmis, kad primintume prezidentui, jog kaip mažumas teigiamai vertinantis vadovas, jis turėtų užtikrinti, jog nebūtų vykdomas neteisingumas prieš mus“, – sakė LLRA-KŠS vadovas.
„Prezidentas palankiai žiūri į tautines mažumas. Jis vykdo programas, kurios garantuoja mūsų teises, bet yra Vyriausybė, atskiros savivaldybės, kur dominuoja nacionalistai. Ir mes čia, būtent prie Prezidentūros, prašysime šalies vadovo paramos ir pagalbos“, – teigė europarlamentaras.
Lenkų sąjunga šeštadienį organizavo eitynes ir mitingą dėl padėties tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje.
Keli šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų Lietuvos mokyklų, būriavosi Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo. Susirinkusieji laikė plakatus su užrašais „Konservatoriai nekurstykite nesantaikos“, „STOP tautinių mažumų mokyklų diskriminacijai!“, „Pedagogų bauginimui ir mobingui – ne!“, „Sostinės savivaldybės valdžia mobinguoja mokyklų direktorius?“, „URM privalo užtikrinti tautinių mažumų apsaugos konvencijos vykdymą Lietuvoje“, „Wszytskie języki są pięknie – ojczysty najpiękniejszy!“ (liet. Visos kalbos gražios – gimtoji pati gražiausia!). Dažnas rankose nešėsi ir Lenkijos vėliavas.
Minioje taip pat buvo galima pastebėti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos simbolikos, eitynėse dalyvavo ir šios politinės jėgos atstovai – partijos pirmininkas W. Tomaszewskis, Jaroslavas Narkevičius, Seimo narė Rita Tamašunienė.
Protestuotojai vidurdienį pradėjo žygiuoti link Vyriausybės bei baigė eiseną prie Prezidentūros, kur ir vyko planuotas mitingas.
Parašė rezoliuciją prezidentui: prašo stabdyti prastus ministerijos sprendimus, atstatydinti Vilniaus vicemerą
Daukanto aikštėje susirinkę aktyvistai parengė ir rezoliuciją prezidentui Gitanui Nausėdai, kurią įteikė dar penktadienį. Dokumente teigiama, kad „pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjo prieš tautinių mažumų mokyklas rengiamos kampanijos, kurioms uoliai vadovauja valdančiajai koalicijai atstovaujantis Vilniaus vicemeras, o įgyvendina – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“.
Rezoliucijos autoriai reikalauja, jog būtų atsisakyta planų keisti tautinių mažumų mokyklų modelį. Taip pat prašoma parengti atitinkamas ugdymo programas ir paruošti vadovėlius, organizuoti kursus mokytojams, užtikrinti vienodas galimybes mokiniams pasirengti valstybiniam lenkų kalbos egzaminui.
Tarp reikalavimų – ir prašymas didinti tautinių mažumų mokyklų finansavimą bent ketvirtadaliu.
