LEU doktorantūros studijas renkasi ir užsienio studentai

Pastaraisiais metais mūsų šalyje stabiliai auga studentų iš užsienio skaičius – formuojasi kokybiško Lietuvos aukštojo mokslo įvaizdis. Kol lietuviai svarsto studijuoti svetur, užsieniečiai vis dažniau renkasi studijas Lietuvoje. Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) įvertino ir čia bakalauro ar magistro studijas pasirinko nemažai studentų iš Gruzijos, Kinijos, Turkijos, JAV, Ukrainos ir kitų šalių. Šiuo metu LEU studijuoja 122 užsienio studentai iš 17 šalių. Šiais mokslo metais patrauklią LEU doktorantūros studijų programą pasirinko ir 4 užsieniečiai: Turkijos pilietis, dvi kinės ir studentas iš Rusijos.

Gera mokslinė bazė

Labiausiai studentus į LEU vilioja kompetentingi, savo srityse daug pasiekę profesoriai, gera mokslinė bazė, ypač švietimo ir filologijos krypčių. Vienas iš doktorantų – Andrėjus Melnikovas – nuo 2007 m. iki dabar dirbdamas Rusijos „Rosnano“ Infrastruktūrų ir švietimo programų fondo Švietimo programų departamento vyresniuoju ekspertu vadovavo ne vienam švietimo srities projektui, kuris buvo skirtas mokiniams ankstyvajame karjeros pasirinkimo etape nanomokslų ir nanotechnologijų srityse.

„Pasirinkimą studijuoti LEU lėmė tai, kad čia dirba man gerai žinomas prof. dr. Penttis Hakkarainenas iš Suomijos ir dr. Milda Brėdikytė. Norėjau, kad rengiant disertaciją man vadovautų būtent jie. Be to, manau, kad studijuojant tokiame universitete kaip LEU yra galimybė įgyti tarptautinės praktikos“, – pasakoja A. Melnikovas.

Daktaro disertaciją jis rengia apie efektyvių kompiuterinių mokymosi programų modelių didaktinius principus, užtikrinančius mokymosi ir raidos vienovę. Jo disertacija yra glaudžiai susijusi su projektu, kurį A. Melnikovas šiuo metu vykdo. Projekto tikslas – sukurti kompiuterinį vaizdo žaidimą, kuris padėtų paaugliams perprasti nanotechnologijas, būtų patrauklus ir motyvuojantis. Žaidimas turėtų turėti dvejopą poveikį: padėti žaidėjams suprasti sudėtingo mokslo (nanotechnologijų) pagrindus ir didinti motyvaciją tolimesniam mokymuisi. Pats A. Melnikovas ateityje planuoja tęsti mokslinius tyrimus ir projektinę veiklą pasirinktose srityse (Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos ugdymas („Science, Technology, Engineering and Math Education“ (STEM), žaidimu grindžiamas mokymasis ir t. t.).

Doktorantą konsultuojanti dr. M. Brėdikytė paklausta, kodėl žmonės pasirenka doktorantūros studijas svečioje šalyje, pasakoja, kad paprastai doktorantai atsižvelgia į keletą dalykų. „Pirmiausia, rimtai į mokslą žiūrintys žmonės renkasi jiems įdomią ir svarbią sritį, siekia studijuoti pas žinomus savo srities specialistus. Kitas svarbus dalykas – gauti finansavimą / stipendiją studijoms, nes tai – nepigus malonumas“, – pabrėžia dr. M. Brėdikytė. Remdamasi pasauline kitų universitetų patirtimi, daktarė teigia, kad būna ir taip, jog nėra galimybės gauti stipendiją, išvykti studijuoti ten, kur nori. Tada studentas studijuoja savo šalyje, o konkretus profesorius prašomas tapti konsultantu.

Tarptautinis pripažinimas

Panašiai mano ir LEU Ugdymo mokslų fakulteto (UMF) dekanė doc. dr. Alvyra Galkienė, kuri kartu su mokslininkais iš kitų šalių šiuo metu vykdo mokslinių tyrimų projektą „Inclusive Education: Socio-Psychological, Educational and Social Aspects“, kuriame tyrinėja didaktinius sprendimus, lemiančius sėkmingą įvairių gebėjimų vaikų mokymąsi. Rengtų konferencijų metu į dekanę jau kreipėsi kandidatė iš Austrijos, ketinanti studijuoti edukologijos krypties doktorantūros studijas LEU. Ji prašė, kad jos disertacijai vadovautų doc. dr. A. Galkienė. „Tai rodo aukštą universiteto akademinį potencialą“, – sako ji.

„Tai, kad užsieniečiai renkasi LEU doktorantūros studijas, rodo doktorantūros brandumą, tarptautinį matomumą ir pripažinimą“, – sako LEU Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Gintautas Kundrotas, kuris yra ir vieno iš LEU užsienio doktorantų Ishako Akay disertacijos vadovas.

Doktorantas I. Akay yra Turkijos pilietis, tačiau jau daugiau kaip 5 metus gyvena Lietuvoje. I. Akay dirbo Vilniaus tarptautinės Meridiano mokyklos direktoriumi, pastaruoju metu eina LEU Turkų kalbos ir kultūros centro direktoriaus pareigas. „Jam gerai žinoma filologijos krypties doktorantūra. Pagal išsilavinimą jis – rusistas, rašė magistro darbą tipologine rusų-tuvių kalbos tematika. (Tuvių kalba yra gimininga turkų ir kurdų kalboms.) Jo pasirinkta disertacijos tema – „Skoliniai iš rusų kalbos kurdų kalbos kurmandži dialekte“. Doktorantas yra kurdų tautybės Turkijos Respublikos pilietis, nori tyrinėti kurdų kalbą ir viešinti kurdų tautos vardą“, – pasakoja prof. dr. G. Kundrotas ir priduria, kad konsultuoti kurdų kalbos (kurmandži dialekto) klausimais bus pakviestas šios kalbos specialistas iš užsienio.

Pats doktorantas sako šią temą pasirinkęs todėl, nes kurdų kalba pasaulyje kalba apie 30 mln. žmonių, o ji nėra gerai ištirta. Nors studijos dar tik prasidėjo, I. Akay pastebėjo, jog universitete visi labai draugiški, stengiasi padėti.

Dėl muzikos studijų atvyko iš Kinijos

LEU šiuo metu studijuoja 53 studentai iš Kinijos. Tarp jų – dvi doktorantės: Du Yadian ir Yuqing Yang. Abi merginos studijuoja LEU UMF Muzikos katedroje.

D. Yadian tirs būsimų muzikos mokytojų lyderystės raiškos tendencijas ir muzikinės veiklos optimizavimo / plėtojimo galimybes universitete. Disertacijos vadovė doc. dr. Sigita Montvilaitė pasakoja, kad muzikinės / chorinės veiklos įtaka studentų lyderystės įgūdžiams kol kas nėra empiriškai tyrinėta. Doktorantė tirs, kaip ir kokią įtaką muzikinė / chorinė veikla gali daryti būsimų muzikos mokytojų lyderystės įgūdžiams ir kiek šią įtaką įmanoma optimizuoti.

Y. Yang rengia disertaciją apie būsimų muzikos mokytojų gyvą muzikavimą kaip dalykinės kompetencijos ugdymo priemonę. Ji parengs Kinijos ir Lietuvos lyginamąją analizę. Tiesa, užsienio ir Lietuvos mokslininkai jau ne vieną dešimtmetį ieško dermės tarp asmeninių muzikos mokytojų savybių, muzikinių ir pedagoginių gebėjimų ir įgūdžių, atskleidžia vis naujus muzikos mokytojų kompetencijų aspektus.

Disertacijos vadovė doc. dr. Kristina Stankevičienė pasakoja, kad būsimų muzikos mokytojų rengimas aukštojoje mokykloje siejamas su jų kompetencijų visumos plėtra. „Tik kompetentingas mokytojas yra pajėgus plėtoti mokinių kompetencijas ir tik išplėtotos dalykinės kompetencijos sudaro sąlygas būsimam muzikos mokytojui efektyviai veikti, todėl gyvo muzikavimo problematikos sistemiška analizė sustiprintų būsimų muzikos mokytojų rengimo pagrindus, atvertų ne tik Europos, bet ir Azijos muzikavimo tradicijų klodus, pasinaudotume tarpkultūrine patirtimi ir skirtumais“, – sako ji.

LEU UMF Muzikos katedros vedėja doc. dr. Asta Rauduvaitė pasakoja, kad Muzikos katedros užsienio studentus studijuoti į Lietuvą dažniausiai traukia Lietuvos kultūra ir išskirtinumas, studijų kokybė ir infrastruktūra, mokslo ir kultūros tradicijos mūsų šalyje. LEU UMF Muzikos katedroje daugiau kaip pusšimtis studentų iš Kinijos gilina žinias muzikos srityje. LEU bendruomenė pastebi, kad studentai iš Kinijos studijuodami yra itin stropūs, darbštūs ir pareigingi.

Dr. M. Brėdikytė sako, kad gali būti ir tokių užsienio doktorantų, kurių netenkina savos šalies diplomas arba kurie planuoja savo karjerą kitoje šalyje, siekia baigti Europoje pripažintas doktorantūros studijas. „Manau, kad trečiųjų šalių studentams yra svarbus daktaro laipsnis, įgytas Europoje, ypač, jei savo ateitį planuoja Europoje. Kai kuriose šalyse daktaro laipsnis, įgytas Europoje, yra labiau vertinamas nei, pavyzdžiui, įgytas Amerikoje, o kai kur gali būti atvirkščiai“, – sako dr. M. Brėdikytė, kuri doktorantūros studijas baigė Suomijos Oulu universitete.

Preliminariais duomenimis 2015–2016 m. Lietuvoje iš viso studijuoja 5 403 užsienio studentai. Iš jų – 82 doktorantai. Per paskutinius 3 metus užsienio doktorantų skaičius išaugo beveik trigubai. 2012–2013 m. m. Lietuvoje užsienio doktorantų tebuvo vos 31.