LEU žaliosiose auditorijose studentams padeda mokytis ir augalai
Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) – žaliasis. Čia įgyvendinamos įvairios gamtosauginės idėjos. 3 metus iš eilės studentai mokosi žaliosiose auditorijose, kuriose ant stalo ne tik rašikliai ir sąsiuviniai, bet ir augalai. Studentai, atėję į paskaitą, pasiima nuo palangės po vazonėlį ir pasistato jį ant savo stalo, o po paskaitos padeda atgal į vietą. Šio projekto tikslas yra ugdyti gamtojautą – pagarbą gyvybei, žmogaus gebėjimą suprasti gamtos grožį, kurti jį gyvenamoje aplinkoje, saugoti ir puoselėti. Idėjos sumanytoja – LEU Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto (GMTF) dėstytoja ir vyresnioji botanikė Teresė Jokšienė, kuri sako, kad uždarose patalpose oras yra užterštas, o augalai gali jį išvalyti.
Gražioje aplinkoje – gražus žmogus
Žaliosiose auditorijose esantys augalai – įvairiausių formų ir spalvų. O studentas pasiima tą augalą, kuris labiausiai patinka, atitinka jo emocinę būseną. Vieni mėgsta kaktusus, kiti – fikusus, tretiems patinka margalapės pilėjos. Pomėgiai laikui bėgant keičiasi. Atsineštas ant darbo stalo augalas ne tik sukuria sveiką aplinką. Su juo galima ir aktyviai bendrauti: paliesti, palaistyti, nuvalyti dulkes nuo lapų. Taip užsimezga ryšys. Studentai, besimokantys šiose auditorijose, yra pastebėję, jog augalai padeda sukoncentruoti dėmesį, todėl atsiskaitymo metu sekasi geriau. O ir augalų „dalyvavimas“ paskaitose sukelia begalinį estetinį malonumą ir dėstytojams, ir studentams. Taip pat didina jaukumo jausmą.
LEU Sporto ir sveikatos fakulteto (SSF) dekanas prof. Audronius Vilkas pasakoja, kad auditorijose, kur jis veda paskaitas, studentai įeidami pasiima augalą nuo palangės ir pasideda jį ant savo stalo. Profesorius teigia pastebintis, jog studentams patinka ši idėja. „Jei vieną kartą pasakiau, kad prieš sėsdami paimtų po vazonėlį, tai kitą kartą jiems to sakyti nebereikia“, – įspūdžiais dalijasi SSF dekanas.
Šiuo metu žaliosios auditorijos veikia LEU Gamtos, matematikos ir technologijų, Sporto ir sveikatos fakultetuose. „Stengiamės, kad visose SSF auditorijose būtų augalų. Norime, jog ta aplinka būtų ne tokia valdiška. Žmogus toje aplinkoje turi jaustis jaukiai. Jei jis jaučiasi gerai, tai jo ir nuotaika geresnė, ir daugiau motyvacijos ateiti į tą auditoriją“, – sako prof. A. Vilkas ir priduria, kad jį žaluma veikia teigiamai. „Aš jaučiuosi gerai, kai eidamas koridoriumi matau gėlių, vazonėlių ant palangių. Jaučiuosi gerai ir tuomet, kai ir auditorijose yra augalų. Manau, kad ir dėstytojams maloniau. Jei mes kursime gražią aplinką, tai toje aplinkoje augs gražus žmogus. Apleistoje aplinkoje asmenybei augti nebus tinkamų sąlygų“, – dėsto jis.
Ant kiekvieno stalo – po deguonies „fabriką“
T. Jokšienė primena, kad augalai, kaip ir žmogus, kvėpuoja visą laiką. Bet šviesiuoju paros metu jie vykdo fotosintezę, kurios metu sunaudoja mūsų iškvėptą anglies dvideginį ir išskiria deguonį. „Jeigu pasidedame šalia savęs augalą, tai pasistatome deguonies „fabriką“. O ir oro teršalų šalia augalo yra daug mažiau. Taip susikuriame individualią kvėpavimo erdvę, kurioje oras yra sveikesnis. Kvėpuodami tokiu oru, lengviau susikaupiame, greičiau atliekame užduotis“, – teigia T. Jokšienė.
Paklausta, kaip kilo mintis atlikti eksperimentą (pasiūlyti studentams po vazonėlį su augalu ant kiekvieno stalo auditorijoje), idėjos autorė T. Jokšienė atsako, jog ją paskatino noras į LEU oranžeriją atvežti naujų augalų. „Augalai auga. Atėjo laikas, kai oranžerijoje neliko laisvos vietos. O taip norisi įsigyti naujų, nematytų augalų. Ieškodami naujų erdvių, kur galėtume juos patalpinti, universiteto auditorijose pamatėme plačias palanges, ypač patogias mažiems augalams“, – pasakoja T. Jokšienė.
Lietuvos edukologijos universitete visi pratinasi būti draugiški gamtai: mokosi taupiai naudoti įvairius produktus, rūšiuoti buitines atliekas ir, žinoma, gyventi kuo natūralesnėje aplinkoje, todėl gamtos dalelę – augalus – įkurdina auditorijose ir koridoriuose. „Prie sienų sustatytų augalų kartais ir nepastebime. Jeigu turime galimybę jų atsinešti ir pasistatyti šalia savęs ant darbo stalo, tai galime aktyviai naudotis visomis augalų teikiamomis malonėmis“, – sako botanikė.
Didinama aplinkos kokybė
T. Jokšienė pastebi, kad žmonės, intensyviai eksploatuodami gamtą, gamindami savo reikmėms tenkinti reikalingus įvairius mechanizmus ir medžiagas, užteršia orą. Ypač uždarose patalpose. „Taupydami šildymo išlaidas šildymui, taip užsandariname patalpas, kad pradeda kauptis dideli kiekiai lakiųjų organinių junginių: formaldehido, benzeno, acetono ir kt. Jie išsiskiria iš namų statybai ir apdailai panaudotų medžiagų. Būtent šie cheminiai junginiai neigiamai veikia mūsų sveikatą“, – sako ji. Mokslininkai įrodė, kad kambariniai augalai šias nuodingas medžiagas iš aplinkos pašalina. Taip pat augalai drėkina aplinkos orą, naikina patogeninius mikroorganizmus, išskiria deguonį, fitoorganines medžiagas ir taip sukuria sveiką aplinką. „Kaip tik to mums ir reikia“, – šypsosi botanikė.
„Augalai teigiamai veikia ir žmonių psichoemocinę būseną. Šalia jų pailsime ir fiziškai, ir dvasiškai. Be to, jie didina aplinkos kokybę, todėl patiriamas didesnis emocinis malonumas, didėja pasitikėjimas savo jėgomis“, – teigia T. Jokšienė. Dauguma augalų yra žali. Ši spalva išskirtinė. Jos atspalvių suskaičiuojama apie 900. Akis, norėdama pamatyti šią spalvą, sunaudoja mažai energijos, todėl žiūrėdami į augalus pailsime, jie neerzina. Tai ypač būtina tiems, kurie intensyviai dirba kompiuteriu. T. Jokšienei pritaria ir studentai. „Atgaiva pavargusioms akims“, – sako studentas Giedrius.
Gyvumas tarp pilkų betoninių sienų
Žaliojoje auditorijoje praėjusiais mokslo metais paskaitas lankęs Naglis sakė, jog buvo juokinga, kai pirmą kartą išgirdo, kad šioje auditorijoje bus gėlių, kurių kiekvieną paskaitą reikės pasiimti ir po paskaitos nunešti padėti. „Bet po kelių dienų tai tapo įprasta ir įdomu. Tai suteikia gyvumo tarp pilkų ir betoninių sienų“, – teigia studentas.
Botanikė sako, jog užsimezgęs ryšys tarp žmonių ir augalų yra labai kūrybingas. „Rūpindamiesi augalais, tobulėjame mes patys, perimame jų per ilgus amžius sukauptą patirtį, todėl nieko keisto, kad šalia augalų pailsime, atgauname jėgas, pasisemiame idėjų. Juk ir fantastiniuose filmuose apie pasaulio pabaigą žmonės išsigelbėjimą suranda augalų soduose. Taigi puoselėkime juos, nes tik tada turėsime sveiką aplinką, o patys būsime energingi ir kūrybingi“, – sako ji.
Gėlių iš LEU oranžerijos visų pirma atsirado GMTF koridoriuose. Vėliau žalioji idėja pasklido po kitų fakultetų koridorius ir auditorijas. LEU SSF dekanas prof. A. Vilkas prisimena, kaip augalai pradėjo sklisti po koridorius. Dekanas pastebėdavo tendenciją, kad augalus kažkas aplaužo arba pasiima, bet idėjos nenutraukė ir ją tęsė. Vietoje dingusių augalų padėdavo naujų. „Ir gal po kokių pusės metų pasiekėme, kad niekas tų gėlyčių nebelaužytų, nepasiimtų“, – prisimena buvęs GMTF (tuometinio Gamtos mokslų fakulteto) dekanas ir teigia, jog aplinka žmogų auklėja. „Jei jis toje aplinkoje atsiduria, tai supranta, kad čia yra gražu, gera, todėl jis tos aplinkos neniokoja. Aplinka jį veikia teigiamai“, – sako jis.
Didžiausia žalioji edukacinė erdvė
Lietuvos edukologijos universitete jau 15 metų žaliuoja oranžerija, kurioje veši apie 800 augalų, kilusių iš atogrąžų ir paatogrąžų miškų. Nors oranžerija yra skirta gamtos mokslų studentams, bet ją lanko ir kitas programas studijuojantys LEU ir kitų Lietuvos universitetų studentai, įvairių įstaigų ugdytiniai.
Oranžerija – didžiausia žalioji universiteto edukacinė erdvė, nes iš čia sklinda idėjos ir augalai į kitus plotus. „Per kelis ateinančius metus planuojame toliau želdinti GMTF koridorius ir auditorijas. Siekiame, kad čia visiems dirbantiems ir studijuojantiems žmonėms būtų graži, saugi ir sveika aplinka, jog jie susiformuotų įgūdžius gyventi darniai su gamta, tą gyvenimo būdą skleistų dirbdami ugdymo įstaigose“, – sako LEU vyresnioji botanikė T. Jokšienė.
Paklausta, ką gauna, ką patiria oranžerijos lankytojai, T. Jokšienė atsakė, kad geografai susipažįsta su konkrečių rajonų augalais, biologai gali tyrinėti jų sandarą, išvaizdą, ekologai – santykius, naudą žmonėms ir gamtai. Tačiau pridūrė, kad oranžerija įdomi, reikalinga ir kitomis veiklomis užsiimantiems žmonėms.
Augalai – grandis, jungianti žmones
Botanikė prisimena, kad jau mūsų proseneliai intuityviai jautė, jog šalia esantys augalai yra sveikatos, stiprybės, išminties šaltinis, todėl sodindavo jų šalia namų, padėdavo gyvenamuosiuose kambariuose. „Dabar mes save laikome stipresniais, protingesniais, galinčiais pažinti aplinkoje vykstančius procesus, ištirti juos molekuliniu lygiu, palengvinti sau gyvenimą pasigamintais sumaniais įrengimais. Bet ramybės, pilnatvės jausmą ne visada patiriame, nes kartais pamirštame, kad esame gamtos dalis, viena iš kelių milijardų Žemėje gyvenančių ir tarpusavyje bendraujančių organizmų rūšių. Taip atsiskiriame nuo gyvosios gamtos, nutraukiame ryšį su ja. Augalai kaip tik gali būti ta grandis, kuri sujungia žmones tarpusavyje ir su gamta. O tai yra būtina harmoningam vystymuisi“, – sako ji.
Pasak botanikės, oranžerija yra aukščiausio lygio laboratorija. Jai neprilygsta net pačios moderniausios laboratorijos. „Čia kiekvienas atėjęs susiranda tinkamą veiklą: matematikai per fraktalines lygtis gali pasakyti augalų formą, pamatyti, ką reiškia Fibonačio skaičių seka. Fizikai gali stebėti vandens judėjimą augale ir daug kitų gamtoje vykstančių reiškinių. Architektai turi galimybių ieškoti naujų formų ir konstrukcijų ateities namams. Visi semiasi idėjų, įkvėpimo naujiems atradimams ir išradimams, kūrybai“, – pasakoja T. Jokšienė.
Ši laboratorija, nepriklausomai nuo amžiaus, intriguoja visus. Ikimokyklinio amžiaus vaikai oranžerijoje padaro savo pirmuosius atradimus. Jie pamato, iš kur ant pietų stalo atkeliauja citrinos, avokadai, kur yra medvilninių drabužėlių pradžia. Vyresnieji susipažįsta su subtiliais augalų prisitaikymais prie skirtingų aplinkos sąlygų. O senjorai visas įgytas žinias čia pritaiko praktiškai ir džiaugiasi gamtos dosnumu. Oranžerijoje galima daug ką išmėginti, pritaikyti turimas žinias ir įtvirtinti naujas.
Galimybė bendrauti su gamta – kiekvienoje ugdymo įstaigoje
Būdami šalia augalų nurimstame, jaučiamės saugūs, galime produktyviai dirbti. Augalai keičia aplinkos oro sudėtį, t. y. pašalina mūsų sveikatai kenksmingas medžiagas ir praturtina jį reikalingomis, teigiamai veikiančiomis mūsų savijautą. „Tai įrodyta moksliniais tyrimais. Čia nėra močiučių pasakos“, – šypsosi botanikė.
Oranžerija yra ypač svarbi mokiniams. Jų mokslų laikas kaip tik sutampa su šaltuoju periodu. Jeigu kūdikius mamos dažnai veda į gamtą pasivaikščioti, tai ir mokyklinio amžiaus vaikams turi būti suteikta galimybė toliau bendrauti su gamta. Nesakau, kad visus reikia vežti į Lietuvos edukologijos universiteto oranžeriją. Žaliąsias erdves galima įsirengti kiekvienoje ugdymo įstaigoje.
LEU oranžerija yra labai svarbi informacijos sklaidai apie augalus, jų teikiamą naudą. Ir ne tik. Kaip žinome, augalai auga, plečiasi, todėl iš oranžerijos keliauja ne tik žinios, bet ir patys augalai. Jais galime pasidalyti ir su kitais norinčiaisiais. Keliauja ir idėjos, kaip saugiai, gražiai ir patogiai želdinti uždaras patalpas. Ir taip gamtą priartinti prie savęs. Čia didžiausias dėmesys skiriamas edukacijos, gamtojautos ugdymui. Pasak LEU vyresniosios botanikės T. Jokšienės, tik tada, kai bendravimas su gamta taps gyvenimo norma, mūsų veikla nebekenks gamtai. „Jau laikas grąžinti Žemei tai, ką per paskutinį šimtmetį ėmėme kaip skolą“, – sako ji.
