Liaudies meistrą, tautodailininką, poetą prisimenant

2020-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Tautodailės metais. Seimas šį nutarimą priėmė, atsižvelgdamas į tai, kad šiais metais minima daug dėmesio tautodailės plėtrai skyrusio Lietuvos dailės istoriko, grafiko, nusipelniusio meno veikėjo Pauliaus Galaunės gimimo 130 metų sukaktis.

Ta proga liepos 24 dieną Čižiūnų biblioteka kvietė prisiminti kraštietį, tautodailininką, skulptorių, poetą Joną Kasparavičių (1925–2000).

Čižiūnų krašto vaikas, tautodailininkas, skulptorius, mokytojas, poetas, mokėjęs prakalbinti medį, raiškiai aprašyti gimtojo sodžiaus gamtą. Eiliuoti pradėjo anksti, vėliau spausdino eilėraščius rajono ir respublikinėje spaudoje, o 1989 metais skaitytojai galėjo skaityti poezijos knygelę „Toj pirkelėj seneliukas“, kurią iliustravo Kęstutis Kasparavičius. Tačiau širdis krypo prie medžio darbų, tapymo akvarele. Medį drožti paskatino Juozas Mikėnas. Jo paragintas Jonas Kasparavičius ėmėsi meistrauti iš viso medžio kamieno. Daug medžio darbų eksponavo parodose, pelnė apdovanojimų, garbės raštų. Skulptūros gimdavo laisvalaikiu. Jonui Kasparavičiui teko dirbti ne vienoje Trakų krašto mokykloje. Visur mokė mokinius pajusti medį, prakalbinti, drožinėti, išskobti kad ir mažą skulptūrą. Spalvingas pano lietuvių pasakų motyvais puošė ir Čižiūnų pradinės mokyklos sienas. Vietiniai jį prisimena kaip linksmą, puikų pasakotoją, žingeidų žmogų. Prasidėjus atgimimui daug kryžių pastatyta. Vienas kryžių – skulptoriaus darbas prie namų Čižiūnuose. Kasparavičių šeimos iniciatyva 1989 m. naujas kryžius atgimė Švedkalnio kalne, Čižiūnų kaime. Tautodailininko sukurtas ir 1989 m. pastatytas Atminimo kryžius Baltijos kelio atkarpoje, skirtoje 1989 m. rugpjūčio 23 d. trakiečiams ties Viesų kaimu (kelyje Vilnius–Ukmergė, 49–51 kilometro ruože).

Žmonės išeina, prisiminimai išlieka.