Lietuva artėja prie automobilių sporto užkampio titulo

Vargu ar ką nustebins faktas, kad vienintelė Lietuvos „Nemuno žiedo“ lenktynių trasa – labai prastos būklės. Ne kritinės, bet arti jos. Lietuvos lenktynininkai iki šiol pavydžiai žiūrėjo į Estiją, kur didžiausia šalies „Audru 24 ring“ lenktynių trasa iš pagrindų buvo atnaujinta 2012-aisiais, o šiemet galės šnairuoti ir į Latviją.

Didžiausia Latvijos lenktynių trasa šiuo metu yra atnaujinama. Keičiama 800 metrų trasos asfalto, įrengiamos naujos saugos zonos, tvarkomi keli privažiavimai. Dabar artimiausia puikios būklės trasa bus vos 300 km nuo Vilniaus ar Kauno, o tai gali priversti lietuvius treniruotėms ir varžyboms rinktis ne greta Kačerginės vargstančią „Nemuno žiedo“ trasą, o „Bikernieki“ žiedą.

Lietuvos žiedo reikalai prasti

Paklaustas, ar nemano, kad po Rygos trasos atnaujinimo Lietuva taps užmirštu kampu lenktynininkams, Kačerginės „Nemuno žiedo“ direktorius Arūnas Samochinas neslėpė su tuo sutinkantis.

„Tai yra šimtaprocentinis faktas. Raštu esu kreipęsis į Kūno kultūros ir sporto departamentą (KKSD) šia tema. Faktas, kad Latvijos trasos atnaujinimas yra proveržis, žingsnis į priekį ir jis skatina Lietuvos valdžią suklusti ir reaguoti į „Nemuno žiedo“ parengtus raštus bei projektus. Gal nereikia svaičioti apie mistines kazlų rūdas, o pagaliau priimti racionalų sprendimą ir atnaujinti esamą trasą“, – sakė A.Samochinas.

Šiais metais „Nemuno žiedui“ toliau numatytas „Būti ar nebūti“ vaidmuo. Trasoje bus pastatyti nauji teisėjų bokšteliai, atnaujintos kai kurios saugos zonos, tačiau pokyčių infrastruktūroje nenumatoma. Vienintelis šansas, pasak trasos direktoriaus, – Lietuvos automobilių kelių direkcija.

„Galime iš jų gauti finansavimą stovėjimo aikštelės (didžiųjų „pit‘ų“) atnaujinimui. LAKD jokiu būdu negali skirti finansavimo lenktynių trasai. Projektas yra parašytas, dėl to kalbame turbūt pusmetį, tad reikia sulaukti jų verdikto“, – kalbėjo A.Samochinas.

Jis minėjo, kad lenktynių trasos likimas nemažai priklauso nuo Lietuvos automobilių sporto federacijos požiūrio, tačiau su dabartine federacijos valdžia bendros kalbos neranda, o su kitu kandidatu į LASF prezidentus Romu Austinsku dėl „Nemuno žiedo“ reikalų dar nekalbėjo.

„Trasa stipriai priklauso nuo LASF. Federacijos požiūris šiandien nėra teigiamas – esame net kreipęsi į juos raštu dėl informacijos paneigimo, kur jie neteisingai kalba apie „Nemuno žiedą“ ir kaltina nebūtais dalykais“, – tikino direktorius.

Smaugia buvusios skolos

Kalbėdamas apie „Nemuno žiedo“ lenktynių trasos būklę, A.Samochinas yra įsitikinęs, kad pagrindinis dalykas, neleidžiantis jai atsinaujinti – smaugiančios skolos. 2012-aisiais perėmęs „Nemuno žiedo“ valdymą, A.Samochinas rado buvusio direktoriaus Eduardo Jako paliktą beveik 3,8 mln. eurų skolą.

„Uždirbto pelno neinvestuojame į trasos atnaujinimą, o atliekame kreditorinius įsipareigojimus. Negalima pasakyti, kad atėjo naujas vadovas ir jam nebesvarbūs buvę įsipareigojimai“, –  tikino jis.

Trasos vadovas prisiminė, kad 2012-aisiais trasos plėtrai buvo panaudoti 43 tūkst. eurų, gautų iš KKSD, o už juos išasfaltuotas 2 400 kv. m plotas – įvertinus kainą ir plotą, tai gana daug.

Jo manymu, esama situacija naudinga „Nemuno žiedo“ opozicijai, kuri gali teigti, kad niekas nėra daroma ir trasa netvarkoma.

„Jie pamiršta vieną dalyką – atsižvelgti į kontekstą, į situaciją, kurioje dabar žiedas yra – praskolintas ir buvęs visiškai apleistas, kai jį perėmiau. Dabar tvarkomės pagal galimybes“, – kalbėjo trasos vadovas.