Lietuva ir kaimyninės šalys susitarė skatinti transporto duomenų apsikeitimą
Ketvirtadienį Vilniuje, Vilniaus Gedimino technikos universitete, o didžiąja dalimi – virtualioje erdvėje, prasidėjo Transporto Inovacijų asociacijos (TIA) kartu su Susisiekimo ministerija ir asociacija „Infobalt“ organizuojamas tarptautinis Transporto Inovacijų forumas.
Jo metu transporto ir logistikos bei IT sektorių ekspertai ir politikai analizavo skaitmenizacijos sprendimus ir galimybes transporto sektoriuje. Europos Sąjungos sprendimu, nuo 2024-ųjų rugpjūčio valstybinės institucijos privalės priimti vežėjų teikiamą informaciją skaitmeniniu būdu pagal bendrą formatą, galiosiantį visose ES šalyse. Šis eFTI reglamentas palies ir krovinių gabenimą į Rytų šalis.
Būtinas duomenų apsikeitimas
Suprasdami naujojo reglamento svarbą, Tarptautiniame transporto inovacijų forume dalyvavę Rytinio Baltijos jūros regiono ir Rytų partnerystės šalių Transporto ministrai, viceministrai ir ministerijų atstovai patvirtino deklaraciją dėl skaitmeninių krovinių transporto duomenų apsikeitimo tarp valstybių.
Duomenų apsikeitimo deklaraciją parėmė Latvijos transporto ministras Tālis Linkaits, Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministras Taavi Aasas, Ukrainos Skaitmeninės infrastruktūros direkcijos direktorius Faridas Safarovas, Azerbaidžano Transporto, komunikacijų ir technologijų ministras Elmiras Velizadehas, Sakartvelo Ekonomikos ir tvaraus vystymosi ministas Akaki Saghirashvili ir kiti.
Deklaracijoje numatytas siekis pagreitinti Skaitmeninių transporto koridorių vystymą praktiškai įgyvendinant sėkmingas ES iniciatyvas, ypač DIGINNO projektą, kuriuo remiantis jau sukurtas ir išbandytas e-CMR projektas, įkurti transporto ekspertų darbo grupę, kuri analizuotų galimybę įdiegti duomenų apsikeitimo modelius, dalintis žiniomis tarp valstybių ir dirbti kartu tam, kad būtų pasiekti tikri rezultatai.
Transporto Inovacijų forumo dalyvius sveikinusi Europos Sąjungos Transporto komisarė Adina Valean pabrėžė, kad Lietuva ir Baltijos šalys yra visos Europos transporto koridorius. „Tai turi būti naudinga visiems. Sakydama „visiems“, turiu omenyje ir šalis už ES ribų.
Transportas ir logistika nesustoja ties ES siena, tai yra globalus verslas. Mes turime galvoti globaliai planuodami savo skaitmenizacijos politiką“, – tvirtino ji.
Investicijoms – 750 mlrd. eurų
Ekonomikos skatinimas visos Europos mastu paremtas ne tik gerais ketinimais, bet ir solidžiomis investicijomis – 750 mlrd. eurų Europos Sąjungos „Recovery and Resilience“ ekonomikos atsigavimo fondas. Jis bus skirtas efektyviems ir svarbiausia, transformuojantiems sprendimams, o daugiau nei pusė jo teks skaitmenizacijai.
Kaip transporto sektoriaus skaitmenizacija atrodys praktikoje, kol kas dar nėra patvirtinta – valstybės ES narės gali teikti pasiūlymus dėl reglamento įgyvendinimo. Nors pats eFTI reglamentas įsigalios tik 2024 metais, asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas pabrėžė, kad sprendimams liko labai mažai laiko – Lietuva turi pateikti savo pasiūlymus iki 2021-ųjų balandžio 30-osios.
Lietuvos susisiekimo viceministras Gytis Mažeika patvirtino, kad čia labai svarbi verslo patirtis ir idėjos. Pasak jo, Susisiekimo ministerija neturi tikslo „nuleisti“ reikalavimų verslui, o nauji sprendimai turėtų būti tokie, kurie iš tikrųjų galėtų prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo, o ne tik būtų formaliai įvykdyti.
„Paprasti dalykai gali atnešti didelių transformacijų. Pavyzdžiui, institucijų viduje turime labai pažangių sistemų, bet jos ne visada bendrauja viena su kita. Norint pasiekti pokyčių ne visada reikia didelių investicijų“, – aiškino jis.
Pandemija išryškino problemą
Transporto Inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas Jurgis Adomavičius atkreipė dėmesį, kad skaitmenizacija nereiškia kompiuteriuose saugomų skenuotų dokumentų, o didžiausia vertė – galimybė lanksčiai naudoti duomenis.
„Skaitmena tai nėra dokumento perkėlimas į PDF. Skaitmena yra duomenys. Naudojant juos vežėjai galėtų pervežti daugiau krovinių, prekybininkai greičiau gautų prekes, o visa tai yra pinigai. Be to, būtų efektyviau surenkami mokesčiai“, – tvirtino jis.
Ekspertas patvirtino, kad skaitmenizacijos poreikį ypač išryškino pandemija, nes jei jau dabar krovinio dokumentai būtų skaitmenizuoti, vairuotojams nereikėtų vaikščioti po sandėlius ar muitinės tarpininkų biurus ir iš rankų į rankas leisti pluoštų popierinių dokumentų.
„eFFTI reglamentas jau yra priimtas, Europa skaitmenizuosis ar su mumis, ar be mūsų. Todėl dabar yra mūsų laikas prisidėti, kad nebūtų padaryta tokių klaidų, kaip su Mobilumo paketu“, – sakė J.Adomavičiaus.
Transporto Inovacijų forume dalyvavę specialistai vylėsi, kad su skirtingų šalių ministrų palaikymu skaitmenizacija bus dar efektyvesnė.
„Ši itin svarbi transporto sektoriui deklaracija parodo, kad tiek ES, tiek kaimyninės šalys, per kurias eina pagrindiniai tranzito maršrutai Rytų-Vakarų kryptimi, suvokia skaitmeninių transporto koridorių plėtros naudą ir jos prioritetus“, – sakė Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ skaitmeninės politikos vadovė Rūta Šatrovaitė-Bulbovienė.
Anot jos, verslas yra adaptyvus ir greitai pasinaudoja prie technologijų teikiamomis greičio, patogumo, efektyvumo galimybėmis. „Tačiau iki šiol valstybėse trūko politinės lyderystės randant bendrą požiūrį dėl saugaus ir patikimo elektroninių duomenų apsikeitimo tarp šalių ir technologijų naudojimo kuriant inovatyvias viešąsias paslaugas logistikos verslui, – tvirtino specialistė. – Tikimės, kad ši deklaracija taps postūmiu ir jau ateinančiais metais tarpvalstybines sienas vilkikai galės kirsti be sustojimo, nes visa informacija elektroninias kanalais bus pasikeista iš anksto“.
