Lietuva kinams – tyra, elegantiška ir porcelianinė

Gruodžio 27 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje buvo surengtas susitikimas su Lietuvos nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore Kinijos Liaudies Respublikoje, Korėjos Respublikai, Mianmaro Sąjungos Respublikai, Mongolijai, Tailando Karalystei ir Vietnamo Socialistinei Respublikai Ina Marčiulionyte. Reikia pasakyti, kad Ina Marčiulionytė Utenai yra svarbi ne tik kaip Lietuvos ambasadorė minėtose Azijos šalyse. Ina Marčiulionytė – mūsų kraštietė, gimusi ir augusi gražiuosiuose Tauragnuose, garsinusi gimtąjį kraštą savo ilgamete veikla ir darbais Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje (UNESCO). Tad susitikti ir pabendrauti su daug patirties turinčia Lietuvos diplomate, pasiklausyti pasakojimo apie vis dar egzotišką Lietuvos gyventojams Kiniją susirinko gausus būrys uteniškių. Susitikimas taip ir vadinosi – „Ar Lietuva gali sudominti Kiniją?“

Tarp atvykusių susitikti su Ina Marčiulionyte – ir Utenos rajono savivaldybės atstovai: meras Alvydas Katinas, mero patarėjai Henrikas Zabiela, Gintautas Petravičius, Kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė, Strateginio planavimo ir investicijų valdymo skyriaus vedėja Romualda Serbentienė bei kiti.

Į klausimą „Ar Lietuva gali sudominti Kiniją?“ teigiamai dar anksti atsakyti. Pasak Inos Marčiulionytės, tarp Lietuvos ir Kinijos vyksta savotiškos „žvalgytuvės“: žvalgosi valdžios atstovai, verslininkai, kultūros žmonės, paprasti gyventojai, norintys aplankyti vieni kitų šalis. Ir ne tik žvalgosi, bet jau ir bendrauja: Kinijoje sparčiai populiarėja lietuviški pieno produktai, gintaras, kinai gausiai lanko į jų šalį atvežamus lietuviškus spektaklius (na ir kas, kad spektakliai vyksta lietuvių kalba), myli krepšinį ir lietuvių krepšinio trenerius, gerai pažįsta Arvydą Sabonį, pavydi lietuviams vieno sparčiausio pasaulyje interneto, o kinų turistai, kurių kasmet vis daugiau pareiškia norą aplankyti Lietuvą, apibūdina mūsų šalį taip: tyra, elegantiška ir porcelianinė. Lietuvius gi Kinija domina daugeliu atžvilgiu: tai šalis, kurios milžiniška rinka įgalina sėkmingai plėtoti verslą (tik lietuviškam verslui dar reikia laiko patekti į tą rinką), kuri turistus iš Lietuvos pritrenkia savo kontrastais, gamtos grožiu, šimtametėmis tradicijomis ir papročiais.

Paklausta, kas pačią diplomatę nustebino Kinijoje, Ina Marčiulionytė atsakė, kad jos didumas. „Kinija yra didelė, – pastebėjo viešnia. – Pekine gyvena apie 24 mln. žmonių, Šanchajuje – apie 27 mln. Iš vieno miesto į kitą Kinijoje tenka skristi ir tris, ir daugiau valandų. Didelius atstumus įveikti padeda ypač spartus geležinkelių transportas. Jei kinas pasako, kad į susitikimą gali atvykti po kokių dviejų valandų, tai galima spėti, kad jis gyvena ar dirba už kelių šimtų kilometrų. Per didžiąsias metų šventes ne kinui geriau iš namų ir nosies nekišti, nes tuo metų Kinijoje vyksta vadinamasis didysis tautų kraustymasis: visi kinai važiuoja vieni pas kitus.“

Jei į klausimą „Ar Lietuva gali sudominti Kiniją?“ atsakyti dar anksti, tai Inos Marčiulionytės pasakojimas tikrai sudomino klausytojus. Po pasakojimo viešniai paraginus susirinkusius klausti apie Kiniją, klausimų pasipylė kaip iš gausybės rago. Uteniškius domino verslo plėtros tarp Kinijos ir Lietuvos galimybės, gamta, švietimo sistemos ypatumai, kinų gyvenimo būdas, kultūra, žiniasklaida, maistas ir kt.

Susitikimas visiems tikrai paliko neišdildomą įspūdį. Lietuvos ambasadorė Kinijoje apie šią egzotišką šalį pasakojo įdomiai, jausmingai, parendama savo pasakojimą pavyzdžiais, patyrimai ir nuotraukomis. Baigiantis susitikimui meras Alvydas Katinas, sveikindamas garbią viešnią, sakė, kad po tokio pasakojimo norisi tik vieno: sėsti į lėktuvą ir skirsti į Kiniją. „Po jūsų pasakojimo ši šalis tapo labai patraukli ir viliojanti. Džiugu, kad ir Lietuvą kinams jūs pristatote patraukliai, atskleisdama visus mūsų valstybės privalumus. Neįkainojamas jūsų ir visos ambasados nuopelnas, kad bendradarbiavimas tarp Kinijos ir Lietuvos tik stiprėja ir plečiasi“, – sakė Alvydas Katinas. Meras viešniai įteikė Utenos simbolius – gintarinę pasagą ir pasagos formos ženkliuką. Inai Marčiulionytei buvo padovanota ir knygų apie Uteną bei gėlių puokštė. Lietuvos diplomatė taip pat dovanojo knygų, tik apie Kiniją ir jos atiteko A. ir M. Miškinių viešajai bibliotekai.